Kėdainiai – it apkasuose: kone visi įvažiavimai perkasti ir remontuojami vienu metu

Taip jau nutiko, kad kone visi įvažiavimai į Kėdainius yra remontuojami. Viena vertus, galima pasidžiaugti, kad pagaliau vykdomi kapitaliniai kelių ir tiltų remontai, kita vertus, gyventojams kyla klausimų, kodėl tokios kelininkų pajėgos buvo sumestos į Kėdainius ir kodėl ruožais remontuojamais miestas yra atkirstas nuo kitų miestų ir miestelių. Juo labiau kad vietomis matyti daugiau ribojančių kelio ženklų, negu tą kelią remontuojančių darbuotojų…

Kėdainiuose tvarko kelius už 12 mln. eurų

Kaip informavo neseniai pavadinimą pakeitusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, dabar besivadinanti „Via Lietuva“, šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje tvarkoma valstybinės reikšmės kelių ir tiltų, kurių vertė siekia 12,6 mln. eurų.

Šiuo metu vyksta paprastasis kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai remontas ruože nuo 17,713 iki 21,178 km.

Kapitaliai remontuojamas krašto kelias Jonava–Kėdainiai–Šeduva dviejuose ruožuose – nuo 52,467 iki 53,427 km ir nuo 23,95 iki 28,37 km.

Taip pat rekonstruojamas tiltas per Barupę. Teberemontuojamas ir kelias bei tiltas kelyje Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai ruože ties Josvainiais ir Juodkaimiais, šie darbai jau turėjo būti seniai baigti, tačiau užsitęsė dėl netikėtai atrasto grindinio, kurį norėjo ištyrinėti archeologai ir istorikai.

„Pagal turimas sutartis, šiuo metu vykdomiems darbams yra skirta daugiau kaip 12,6 mln. Eur su PVM. AB „Via Lietuva“ atsakingai planuoja ir kelių infrastruktūros projektus, ir planuojamų vykdyti projektų finansavimą. Minėti darbai ir jiems atlikti reikalingos lėšos yra suplanuotos“, – sako „Via Lietuva“, tad bent jau galime pasidžiaugti, kad pinigų pabaigti pradėtiems darbams nepritrūks.

Kodėl įvažiavimus į Kėdainius tvarko vienu metu?

Taip jau nutiko, kad praktiškai visi pagrindiniai įvažiavimai į Kėdainius yra remontuojami vienu metu. Didmiesčio gyventojams, be abejo, tokie vietiniai kamščiai įspūdžio nedaro, bet kėdainiškiai jau kurį laiką baisiai nepatenkinti, niekaip nesuprasdami, kodėl kone visi įvažiavimai ir išvažiavimai tvarkomi vienu metu.

Kelininkai savo ruožtu sako, kad jiems priklausantys valstybinės reikšmės keliai, tiltai, viadukai ir kiti statiniai yra tvarkomi pagal patvirtintas metodikas ir atsižvelgiant į skiriamą lėšų kiekį. Pagal metodikas yra sudaryti tvarkytinų objektų sąrašai, kurie periodiškai atnaujinami. Kelių, tiltų ir kitų kelio statinių būklė yra vienas iš pagrindinių kriterijų, lemiančių projektų įgyvendinimo eiliškumą.

„Visus dabar tvarkomus Kėdainių rajono savivaldybėje objektus buvo būtina tvarkyti – tvarkomi kelio ruožai yra prastos būklės, jų netvarkant būklė toliau blogėtų, važiavimo sąlygos būtų ne tik nepatogios, bet ir nesaugios.

Atkreipiame dėmesį, kad darbų pradžią lemia ir viešųjų pirkimų procedūros bei kelių tvarkymo sezonas, kuris prasideda kovą, o baigiasi gruodį.

Stengiamės, kad darbai būtų pradėti ir baigti tais pačiais metais, išskyrus atvejus, kai dėl nenumatytų aplinkybių darbai privalo būti stabdomi, pvz., pernai, pradėjus kelio remonto darbus ir atkasus grindinį, darbai buvo sustabdyti“, – sako įmonės atstovė Eglė Nemanytė.

Minėtas kelias, kurio remontas kainavo kone du milijonus eurų, šiuo metu jau beveik baigtas tvarkyti.

Užsienyje taikoma praktika dirbti ir vakarais, ir naktimis, ir savaitgaliais – to Lietuvoje, deja, kol kas nematome ir vargu ar greitu metu pamatysime. O dar pridėkime dažną vaizdą „vienas dirba, septyni žiūri“ ir turime ką turime – labai ilgai trunkančius, išvarginančius kelių remonto darbus. Tiek, kad gyventojai, kelią sutvarkius ne tiek nauju keliu džiaugiasi, kiek tuo, kad remontas pagaliau baigėsi!

Aut. past.

Tiesa, vairuotojus šiame kelyje dažniau pasitinka greitį ribojantys kelio ženklai, nei remonto darbus atliekantys darbininkai. Tačiau, kaip sako „Via Lietuva“, jau netrukus visi ribojantys ženklai bus nuimti.

„Šiuo metu tvarkomame ruože yra ribojamas leistinas maksimalus greitis, yra pastatyti informaciniai kelio ženklai „Kelio darbai“.

Pagrindiniai projekto darbai yra baigti, toliau vyksta baigiamieji darbai, t. y. šlaitų, kelkraščių tvarkymas, horizontaliojo ir vertikaliojo ženklinimo darbai, kuriuos planuojama baigti iki gegužės pabaigos.

Įrengus ženklinimą, greičio ribojimai bus atšaukti“, – komentuoja įmonės atstovė.

Ties Medekšiais ir Matviliškiu nuėmė ne tik kelio dangą, bet ir iškasė kone pusmetrį žemių

Gyventojai taip pat nekantravo sužinoti, ar remontuojant kelią pro Medekšius bus susiprasta nutiesti ir dviračių taką, kuriuo gyventojai galėtų pasiekti Kėdainių miestą.

Džiugios naujienos – kelininkai sako, kad pro Medekšius eis ne tik naujai nutiestas kelias, bet ir dviračių bei pėsčiųjų takas.

„Pagal sutartį darbus kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva ruože nuo 23,95 iki 28,37 km numatoma baigti iki 2024 m. gruodžio mėn. Sutarties vertė – 7,1 mln. Eur.

Pagal vykdomą projektą yra numatyta nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką per Medekšius“, – geromis naujienomis dalijasi „Via Lietuva“.

Tačiau ne tik dviračių takas neramina gyventojus. Tas pats kelias kapitaliai tvarkomas ir kitoje atkarpoje ties Mantviliškiu. Palikus aktyvią tik vieną eismo juostą, ties remonto vieta dažnai formuojasi spūstys, o gyventojams klausimų kelia itin giliai iškastas kelio ruožas.

Be jokios abejonės, kapitaliai remontuojant kelią tvarkomas ne tik kelio paviršius, jo danga, bet ir pats kelio pamatas. Vis dėlto pamatyti kone pusmetrio gylio prarają ties automobilio ratais dažnam nėra labai malonu.

„Via Lietuva“ sako, kad dešinėje kelio pusėje yra visiškai iškasta esama dangos konstrukcija dėl to, kad bus stabilizuojama kelio sankasa ir  įrengiami paviršinio vandens surinkimo tinklai. Taigi iš tiesų gyventojams nesivaidena – kelias toje vietoje yra iškastas gerokai giliau nei įprasto kelio kapitalinio remonto metu.

„Šiuo metu eismas yra reguliuojamas šviesoforu ir vyksta viena eismo juosta. Palikta važiuojamoji dalis yra gana plati, 3,5–4,0 m pločio, „siaurumo jausmas“ galbūt kyla dėl dešinėje kelio pusėje iškastos kelio dangos konstrukcijos.

Atkreipiame dėmesį, kad vykdant kelių infrastruktūros darbus, keičiasi eismo organizavimas, todėl ypač svarbu remontuojamuose kelio ruožuose važiuoti leistinu greičiu, kurį nurodo kelio ženklai, arba rinktis mažesnį važiavimo greitį.

Suprantame eismo dalyviams kylančius nepatogumus dėl remontuojamo kelio ruožo, tačiau tai yra laikini nepatogumai – pasibaigus kelio darbams, eismo sąlygos bus geresnės ir saugesnės, važiuoti bus kur kas maloniau“, – sako E. Nemanytė.

Kodėl kelių remontuose kankinamės metų metais?

Nepaisant to, kad „Via Lietuva“ sako, jog stengiasi visus pradėtus kelių remonto darbus per vienus metus ir užbaigti, realybė dažnai būna kitokia. Neretai kelio remontas prasideda ženklų sustatymu, tada ramybės periodas, tuomet iškasama kelio pusė, vėl ramybės periodas, tuomet vėl vykdomi darbai, po kurio laiko – vėl visiškas štilis. Kai kurie keliai tvarkomi toli gražu ne vieną sezoną, o po vis kitą atkarpą kiekvienais metais, tad gyventojams natūraliai susidaro jausmas, kad to paties kelio remontas vyksta amžinai.

Užsienyje taikoma praktika dirbti ir vakarais, ir naktimis, ir savaitgaliais – to Lietuvoje, deja, kol kas nematome ir vargu ar greitu metu pamatysime. O dar pridėkime dažną vaizdą „vienas dirba, septyni žiūri“ ir turime ką turime – labai ilgai trunkančius, išvarginančius kelių remonto darbus. Tiek, kad gyventojai, kelią sutvarkius ne tiek nauju keliu džiaugiasi, kiek tuo, kad remontas pagaliau baigėsi!

Situacija netenkina nei gyventojų, nei, veikiausiai, pačios „Via Lietuvos“, mat galiausiai kelininkai turi atsiprašinėti gyventojų už tai, kad… dirba savo darbą.

Tačiau „Via Lietuva“, nors ir  pripažįsta suprantanti, kad kelio darbai vairuotojus vargina, sako, kad paskubėti nelabai yra kur. Pirmiausia, panašu, žiūrima į kelio remonto kokybę, o ne darbų greitį.

Gyventojai stebisi – jei tokį tiltuką remontuos metus laiko, kiek gi truks, tarkime, Tilto gatvės tilto remonto darbai? Trejus, ketverius metus? Perspektyvos niūrokos. Tačiau kol kas dėl pagrindinio Kėdainių miesto tilto remonto nesijaudinkite – kelininkai jam tvarkyti pinigų iki šiol neturi, ir kada jų atsiras, vienas Dievas težino. Taigi kas mums tie metai tilto remonto, palyginus su keliais metais pinigų
laukimo?

Aut. past.

„Darbai vyksta laikantis sutartyje numatytų terminų. Be abejo, vykdant darbus, kartais susiduriama su problemomis, kurių projekto rengimo metu nebuvo galima numatyti (pvz., išardžius esamą dangos konstrukciją, randamas grindinys (Josvainių atvejis), ar atlikus paruošiamuosius ir pakloto ardymo darbus, paaiškėja, kad statinio būklė yra parstenės ir tinkamai įgyvendintam projektui yra reikalingi papildomi darbai.

Tokiais, nors ir itin retais, atvejais tenka stabdyti darbus, projekto vykdymas užsitęsia, bet tai – labai reti atvejai.

Girdime ir suprantame gyventojus bei jų lūkesčius dėl darbų atlikimo terminų, tačiau siekiame, kad atlikti darbai atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus ir prie sutvarkytų objektų nereiktų grįžti bent kelis dešimtmečius, didelių ir kokybiškai atliktų projektų įgyvendinimas – užtrunka.

Atsiprašome eismo dalyvių už sukeliamus nepatogumus ir prašome jų kantrybės“, – sako E. Nemanytė.

Štai Labūnavos tilto remontas taip pat, planuojama, truks metus laiko. Kelininkai sako, kad tilto rekonstrukcijos metu bus įrengta nauja statinio perdanga, atramos, sutvarkytos tilto prieigos, o ilgiausiai užtruks, veikiausiai, tilto konstrukcijos įrengimo darbai.

Gyventojai stebisi – jei tokį tiltuką remontuos metus laiko, kiek gi truks, tarkime, Tilto gatvės tilto remonto darbai? Trejus, ketverius metus? Perspektyvos niūrokos. Tiesa, „Rinkos aikštei“ paviešinus, kad „Via Lietuva“ neturi pinigų tilto remontui – ką Kėdainiuose sakė pats įmonės vadovas – pinigų labai staiga atsirado ir tą pačią dieną netikėtai buvo paskelbtas rangos darbų konkursas.