Kėdainių PSPC ir Kėdainių ligoninė nutraukė bendradarbiavimo sutartį. Kas pasikeis krašto pacientams?

Vienas sprendimas pakeitė dešimtmečius galiojusią tvarką ir palietė tūkstančius Kėdainių rajono pacientų. Kėdainių PSPC nutraukė sutartį su ligonine, tad nuo šiol į Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių dėl neskubių negalavimų po darbo valandų ar savaitgaliais atvykę gyventojai gali būti priversti ne tik grįžti namo laukti šeimos gydytojo konsultacijos, bet ir už konsultacijas ar tyrimus susimokėti iš savo kišenės.

Kėdainiečiai, pripratę po darbo valandų ar savaitgaliais dėl pačių įvairiausių jų sveikatą liečiančių klausimų skubėti į Kėdainių ligoninės Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių, turėtų suklusti. Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) inicijavo sutarties, pagal kurią prie PSPC prisirašę pacientai galėdavo kreiptis dėl neskubios pagalbos į Kėdainių ligoninės Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių nedarbo metu, nutraukimą. Šis sprendimas pagrįstas pasikeitusiais teisės aktais bei siekiu efektyviau naudoti PSPC lėšas, tačiau gyventojams kelia nemažai klausimų. Dalis kraštiečių nėra tikri, kur dabar jie galėtų kreiptis sunegalavus naktį ar savaitgalį ir ar už medicininę apžiūrą teks mokėti iš savo kišenės.

Sutartis buvo nutraukta, mat pasikeitė teisinė bazė

Kėdainių PSPC, aiškindama šio sprendimo motyvus, pabrėžia, kad viskas daroma laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų. Pasak įstaigos vadovybės, iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojęs Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas įpareigojo PSPC užtikrinti nepertraukiamą (24/7) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Būtent todėl anksčiau buvo būtina sudaryti sutartį su ligonine, turinčia Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių. Tačiau įstatymai pasikeitė ir tokio reikalavimo nebeliko.

„Pasikeitus LR teisės aktų reikalavimams, pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nebeliko teisinės prievolės užtikrinti nepertraukiamo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visą parą (24/7)“, – rašoma Kėdainių PSPC paaiškinime. Tai reiškia, kad poliklinika nebeprivalo pirkti paslaugų iš ligoninės tiems atvejams, kurie nėra skubūs.

Be abejonės, toks sprendimas nėra aklas siekis sekti įstatymo raide. Mat įstatymas nebereikalauja turėti tokios sutarties, tačiau ir nedraudžia jos turėti. Nenuostabu, kad sprendimą sutartį nutraukti padiktavo ir finansinis reikalo aspektas.

„Siekdama maksimaliai racionaliai, efektyviai ir atsakingai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, PSPC vadovybė sprendimus priėmė ne iš karto įsigaliojus teisės akto pasikeitimams, o tik objektyviai įvertinusi visas aplinkybes“, – sako PSPC.

Įstaiga taip pat pažymi, kad įstatymai reikalauja, jog šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų užtikrinamos ne mažiau kaip 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Tai buvo ir yra užtikrinama iki šiol.

Prieš nutraukiant sutartį metus vykdė stebėseną

PSPC sprendimas nutraukti sutartį nebuvo priimtas spontaniškai. Kėdainių PSPC vadovybė daugiau nei metus vykdė kruopščią analizę, stebėdama, kokie pacientai ir su kokiomis problemomis kreipiasi į Priėmimo–skubiosios pagalbos skyrių jau po darbo valandų arba savaitgaliais. Rezultatai parodė, kad dalis besikreipiančiųjų iš tiesų galėtų palaukti ryto ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Pacientų pasirinkimas kreiptis ne į šeimos gydytoją, o skubėti į priėmimo skyrių, PSPC kainuodavo solidžias pinigų sumas.

„Prieš priimant sprendimus, daugiau kaip metus buvo vykdoma VšĮ Kėdainių ligoninės Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje apsilankiusių pacientų stebėsena.

Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad daliai pacientų identifikuotas sveikatos priežiūros paslaugų poreikis atitiko pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas (šeimos gydytojo kompetenciją), o ne skubiosios ir būtinosios medicinos pagalbos poreikį (pvz., pacientui buvo subfebrili temperatūra arba lėtinis skausmas, kuris tęsiasi ne vieną parą ir pan.). Nesant indikacijų skubiajai ir būtinajai medicinos pagalbai teikti, skyrius turėjo teisę ir galimybę nukreipti šiuos pacientus šeimos gydytojo apžiūrai ar konsultacijai“, – informuoja PSPC.

Tą įvertinus ir atsižvelgiant į tai, kad Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje ir toliau pacientams teikiamos šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamos paslaugos, kurias jie gali gauti atvykę pas savo šeimos gydytoją, Kėdainių PSPC ir nusprendė atsisakyti sutarties su Kėdainių ligonine.

Privačios poliklinikos sutarčių su ligonine nenutraukė

Kėdainių ligoninės administracija patvirtino, kad sutartis nutraukta Kėdainių PSPC iniciatyva, tačiau ramina gyventojus – skubioji pagalba niekur nedingsta ir toliau bus teikiama visiems pacientams nemokamai, nes tai yra tiesioginė ligoninės funkcija, kuriai jokia papildoma sutartis su poliklinikomis nėra reikalinga.

Tiesa, kitos mūsų krašte veikiančios privačios klinikos tokio tipo sutarties su Kėdainių ligonine tebeturi.

„Šiuo metu sutartis dėl pacientų aptarnavimo šeimos gydytojų nedarbo metu su VšĮ Kėdainių ligonine yra sudariusios UAB „Armedika klinika“, UAB „Žaliakalnio poliklinika“, UAB „SolviMeda“ ir UAB Kėdainių šeimos klinika.

Šių įstaigų pacientams šeimos gydytojų nedarbo metu gali būti suteikiama ir tokia pagalba, kuri nepriskiriama būtinajai ar skubiajai medicinos pagalbai, o suteiktos paslaugos apmokamos vadovaujantis sutarties sąlygomis“, – aiškina Kėdainių ligoninė.

Kėdainių ligoninės pateikta statistika rodo, kad atvejų, kai į Skubios pagalbos skyrių atvykusiems pacientams skubios pagalbos iš tiesų net nereikia, pasitaiko.

Tiesa, nedaug, ir atvejų skaičius solidžiai mažėja. Jeigu 2025 metais iš Kėdainių PSPC tokios pagalbos kreipėsi 1 174 pacientai (o jiems buvo suteikta paslaugų už daugiau kaip 28 tūkst. eurų), tai per 2026 metų pirmąjį pusmetį pacientų buvo tik 127 (suteikta paslaugų už 3,2 tūkst. eurų). Jie ir šiemet buvo priimti pagal galiojusią sutartį su PSPC, tad susimokėti jie patys neturėjo.

Kiekvienu atveju pacientai Skubios pagalbos skyriuje buvo informuojami, kad jiems teikiama šeimos gydytojo lygmens pagalba ir kad pirmiausia jie turėtų kreiptis į savo PSPC. Taip pat ši informacija surašyta raštu ir iškabinta Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje.

Reikia pažymėti, kad privačių poliklinikų pacientai į ligoninę šeimos gydytojo lygmens pagalbos atvyksta labai retai.

Į ligoninę atvežusi greitoji neužtikrina, kad nereikės susimokėti

Gyventojams, išgirdusiems šias naujienas, kyla pagrindinis klausimas – kaip tiksliai įvertinti savo būklę ir kada jau galima keliauti į priėmimą, o kada geriau palaukti darbo dienos ir kreiptis į šeimos gydytoją?

„Ne darbo metu sunegalavus, gyventojai turėtų objektyviai įvertinti savo būklę, sulaukti PSPC darbo laiko pradžios ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Abejojant dėl skubios pagalbos poreikio, rekomenduojame skambinti trumpuoju konsultacijų numeriu 113, kuriuo teikiamos medicininės konsultacijos, kai nereikia būtinosios medicininės pagalbos“, – siūlo Kėdainių PSPC.

Tuo tarpu ligoninė ramina, kad niekas neapmokestins paciento be jo žinios.

„Prieš suteikiant mokamas paslaugas pacientas yra informuojamas, kad jo būklė neatitinka skubiosios medicinos pagalbos kriterijų, supažindinamas su paslaugų įkainiais ir įspėjamas, kad už suteiktas paslaugas reikės sumokėti.

Mokamos paslaugos teikiamos tik pacientui su tuo sutikus“, – teigia ligoninės specialistai.

Įdomu tai, kad net atvykimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu negarantuoja nemokamo gydymo, jei situacija iš tiesų nėra skubi. Ar pagalba yra būtinoji, sprendžia ne pacientas ar greitosios vairuotojas, o budintis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę pagal galiojančius algoritmus.

Mokestis už paslaugas yra nustatytas sveikatos apsaugos ministro įsakymais, tad kiek plačiai reikėtų atverti piniginę be reikalo trukdant Skubios pagalbos skyriaus medikus, priklausys nuo to, kokių norų ir pageidavimų jiems turėsite.

Paaiškėjo, kad dažniausiai pacientai nepagrįstai į Priėmimo skyrių atvyksta ir kreipiasi dėl lėtinio skausmo, nedidelio karščiavimo, peršalimo simptomų, vaistų išrašymo ar tyrimų, kuriuos turėtų atlikti šeimos gydytojas.

„Pasitaiko atvejų, kai žmonės pageidauja profilaktinių tyrimų, papildomos gydytojo nuomonės arba kreipiasi dėl prieš kelias dienas patirtos traumos, nors būklė nėra pablogėjusi“, – vardija ligoninės personalas.

Jei manote, kad kyla pavojus sveikatai ar gyvybei, nebijokite kreiptis į medikus

Nepaisant to, kad pasikeitimai gali sukelti sumaišties, gyventojai turi suprasti, kad kreiptis į medikus jie gali bet kada. Į Skubios pagalbos skyrių atvykti jūs galite bet kada, tik jei jus apžiūrėjęs gydytojas pamatys, kad rimto ir skubaus negalavimo nėra, pasiūlys kreiptis į šeimos gydytoją arba tęsti gydymą ligoninėje susimokėjus.

Tačiau yra būklių, kurias patiriant jums ar artimajam delsti negalima.

„Skambinkite 112 arba vykite į Priėmimo skyrių, jei jaučiate stiprų krūtinės skausmą, dusulį, prasidėjo gausus kraujavimas, patyrėte sunkią traumą, netekote sąmonės, sutriko kalba ar regėjimas.

Svarbiausia – žmogus neturėtų bijoti kreiptis pagalbos, jei nuoširdžiai mano, kad jo ar artimojo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus“, – pabrėžia medikai.

Net ir nesant sutarties, nė vienas žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus, nebus paliktas be pagalbos.

Tiesa, medikai puikiai supranta, kad paprasti gyventojai ne visada gali logiškai ir adekvačiai įvertinti savo būklę. Juo labiau kad baimės akys visada yra itin didelės, kai kažkas nutinka, tarkime, mažam vaikui, o kartais kai kurios psichologinės problemos gali imituoti pačius rimčiausius sveikatos sutrikimus.

Kėdainių ligoninė antrina kolegoms iš PSPC ir ragina gyventojus, abejojančius, ar jų būklė pakankamai rimta Priėmimo skyriaus komandai, konsultuotis paskambinus numeriu 113. Telefonu atsiliepęs medikas jus apklaus, o išklausęs pasiūlys arba laukti vizito pas šeimos gydytoją, arba kviesti greitąją, arba pačiam skubėti į Priėmimo skyrių.

Šis numeris – puikus įrankis su mediko pagalba tiksliau įvertinti savo sveikatos būklės rimtumą. Juo labiau kad nėra tokio sąrašo ligų ar problemų, kurios priskiriamos skubiajai pagalbai.

„Skubioji medicinos pagalba teikiama, kai dėl ūmios būklės kyla pavojus gyvybei arba laiku nesuteikus pagalbos gali išsivystyti sunkios sveikatos komplikacijos. Skubioji medicinos pagalba nėra nustatoma pagal konkretų negalavimą ar ligos pavadinimą. Sprendžiant, ar pagalba yra skubi, vertinama ne diagnozė, o paciento sveikatos būklė, simptomų sunkumas ir rizika gyvybei ar sveikatai.

Suprantame, kad ne visada lengva įvertinti savo būklę. Pavyzdžiui, panikos priepuolio simptomai gali būti panašūs į širdies veiklos sutrikimą, todėl natūralu sunerimti.

Jei manote, kad žmogaus gyvybei ar sveikatai gresia pavojus, nedvejodami skambinkite 112“, – ragina Kėdainių ligoninės medikai.