Karštoji linija: kodėl Dotnuvos perėjos skendi tamsoje?
Dotnuvos ir Akademijos miestelių aglomeraciją išilgai kerta intensyvaus eismo valstybinės reikšmės kelias Jonava–Kėdainiai–Šeduva. Šio krašto žmonės jau senokai įpratę prie netylančio automobilių gaudesio, sunkiasvorio transporto srautų bei neretai gerokai jų viršijamo greičio. Tačiau nemažą dalį šių miestelių gyventojų neramina tai, kad svarbioje šalies transporto arterijoje neskiriamas pakankamas dėmesys eismo saugumui. O bene labiausiai vietinius gyventojus jaudina pėsčiųjų perėjų klausimas – čia kone visos neatitinka net ir elementariausių saugios perėjos reikalavimų.
„Pėsčiųjų perėjos tiek Dotnuvoje, tiek Akademijoje yra katastrofiškai nesaugios. Didžiausia problema yra ta, kad beveik visos jos tiek Dotnuvoje, tiek Akademijoje yra neapšviestos. Vasarą dar nieko – dienos ilgos, o naktimis retokai kas vaikšto, be to, vėlai naktį ir eismas ne toks intensyvus būna.
[quote author=“Akademietė“]Prie Akademijos gimnazijos vienintelę perėją apšvietė, o visos kitos tamsoje skendi. Kodėl taip nesirūpinama eismo dalyvių saugumu? Juk visiems žinoma, kad daugiausiai pėsčiųjų nukenčia ne kur kitur, o būtent pėsčiųjų perėjose.[/quote]
Tačiau dabar, kai kaskart vis anksčiau temsta – tuoj išeisim ir pareisim iš darbų su tamsa, labai neramu dėl per perėjas einančių žmonių. Ypač jos, mano nuomone, nesaugios Dotnuvoje. Čia kelias, einantis per gyvenvietę, yra labai vingiuotas, šalikelėse auga medžiai ir kas dedasi ties perėja vairuotojai iš už posūkių pamato likus visai nedideliam atstumui. O perėja dar ir skendi tamsoje. Ypač neramu dėl vaikų, jie dar kaip reikiant neprašvitus keliauja į mokyklą, o perėjos, per kurias jie eina, yra tamsios ir menkai tematomos. Prie Akademijos gimnazijos vienintelę perėją apšvietė, o visos kitos tamsoje skendi. Kodėl taip nesirūpinama eismo dalyvių saugumu? Juk visiems žinoma, kad daugiausiai pėsčiųjų nukenčia ne kur kitur, o būtent pėsčiųjų perėjose. Žmonės, manydami, kad juos turi praleisti transporto priemonės, eina per jas kartais per daug nesižvalgydami, o vairuotojams, kai perėjos neapšviestos, juk labai sunku pastebėti pėsčiuosius, matomumas yra labai prastas. Gerai, jei vairuotojas dar stengiasi pastebėti, o kiek tokių, kurie ir greitį viršija, ir apskritai kelių eismo taisyklių nesilaiko“, – dėl kraštiečių gerovės nerimauja akademietė.
„Rinkos aikštei“ susisiekus su Dotnuvos seniūnu Vytautu Grigu paaiškėjo, kad nesaugių pėsčiųjų perėjų problemą jau buvo bandoma spręsti – kreiptasi į savivaldybę, tačiau tai ženklių rezultatų nedavė. Seniūnija planuoja ir vėl ieškoti pagalbos.
O mes, savo ruožtu, kodėl Dotnuvos krašto gyventojai niekaip nesulaukia saugesnių perėjų pasiteiravome Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kuri ir yra atsakinga už šio kelio ruožo infrastruktūrą. Gautas atsakymas suteikia vilčių, o dotnuviečiams belieka tikėtis, kad nepasikartos tilto per Dotnuvėlę istorija.
„2018 m. liepos 13 d. Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-156 buvo patvirtinta pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinė eilė, pagal kurią bus tvarkomos visos nesaugios pėsčiųjų perėjos valstybinės reikšmės keliuose. Nustatyta, kad visame valstybinės reikšmės kelių tinkle yra 1 721 pėsčiųjų perėja, kurią reikia atnaujinti ar panaikinti.
Pėsčiųjų perėjas, esančias valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ruože, per Dotnuvos ir Akademijos gyvenvietes planuojame sutvarkyti per 2019–2020 m.
Perėjos bus sutvarkomos taip, kad atitiktų Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių PPOT 16 nuostatas, t. y. bus siaurinamos, įrengiamas kryptinis apšvietimas, neregių vedimo paviršiai, nužeminami kelio bortai. Taip pat tvarkant perėjas, nustačius poreikį projektavimo metu, kartu gali būti įrengtos inžinerinės eismo saugą gerinančios priemonės (kalneliai, salelės, tvorelės), antislydiminė danga. Atsakė: Indrė Žemaitė, Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus statybos inžinierė.“
