1-a pamokėlė apie aiškinamųjų sakinio dalių skyrybą
Visi turbūt žinome, kad vienos sakinio dalys gali aiškinti kitas. Pavyzdžiui, vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio aiškina apibendrinamąjį žodį, pvz.: Į mokyklą sugužėjo visi: mokiniai, mokytojai, tėvai.
O štai priedėlis – daiktavardinis pažyminys – aiškina pažymimąjį žodį, pvz., Geriausias sportininkas buvo Giedrius Rumbutis – mano bendraklasis.
Iš mokyklos laikų mes daugiausiai prisimename tikslinamąsias aplinkybes.
Svarbu priminti, kad viena kitą aiškinti gali tik tos pačios rūšies aplinkybės, pvz., tikslinamoji vietos aplinkybė: Susitiksime kaime, prie ežero, tikslinamoji laiko: Susitiksime poryt, trečiadienį.
Aiškinamosios sakinio dalys gali būti su įvadiniais (jie papildo aiškinimo santykį įvairiomis reikšmėmis, suteikia papildomą atspalvį), arba, kitaip sakant, su jungiamaisiais, žodžiais arba be jų.
Štai pavyzdys su įvadiniu žodžiu: Rytoj, tai yra kovo pirmąją, prasideda pavasaris. O štai pavyzdys be įvadinio žodžio: Netoli ežero, ant kalnelio, stovėjo Petro namas arba….
Netoli ežero ant kalnelio stovėjo Petro namas.
Kaip matote, be įvadinio (jungiamojo) žodžio aiškinamoji sakinio dalis gali būti išskiriama kableliais, bet gali būti ir ne.
Tai šiandien ir aptarsime pirmą taisyklę, kalbančią apie aiškinamųjų sakinio dalių skyrybą.
O ji naujosiose lietuvių kalbos skyrybos taisyklėse užrašyta taip: vienavardė sakinio dalis be jungiamojo žodžio, reiškianti tą pačią vietą ar tą patį laiką, išskiriama kableliais (rečiau
brūkšniais), jei norima parodyti aiškinamąją jos paskirtį.
Pavyzdžiai: Suopis nusispjautų čia pat(‚) sau po kojomis(,) ir išeitų. Jis gimė Babrų kaime(,) Lazdijų rajone(,)ir mokėsi Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. Sporto centrą statys Klaipėdoje(,) Dubysos g. 20(,) ir jau pradėjo parengiamuosius darbus. Posėdis vyks pirmadienį(,) liepos 5 d.(,) Senato posėdžių salėje. Labai anksti ‒ dar prieš saulės patekėjimą ‒ Veronika žvilgtelėjo į laikroduką ir pašoko.
Klausimas: Ar aiškinamoji sakinio dalis be jungiamojo žodžio gali būti ne išskiriama kableliais, o atskiriama brūkšniais?
Atsakymas: Taip, gali būti atskiriama brūkšniu nuo tos, kurią aiškina, ypač norint pabrėžti tapatumą, pvz.: Prie apskritojo stalo buvo pakviesti ir didžiausio traukos lenktynininkų priešo – policijos (–) vadai. Galerijų dienos yra puiki proga menininkams, galerininkams ir tikslinei auditorijai – kultūros vartotojams (–) pasibūti kartu.
Turime padirbėti ir mes – Turizmo informacijos centras (–) šioje perspektyvioje veiklos srityje.
Remtasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2020).
Apie kitus atvejus – kitą kartą.
