Kaip Kėdainiai ruošiasi mobilizacijai ir krizėms?

Kaimynystėje jau kelintus metus vykstantis karas privertė ir Lietuvą atsibusti iš letargo miego. Šalis kaip niekada intensyviai ruošiasi galimiems baisiausiems scenarijams. Nors ir viliamasi, kad jie neištiks, visgi pasiruošus būti – privalu. Kėdainių rajono savivaldybė demonstruoja ryžtingą ir kompleksišką požiūrį į pasirengimą galimiems mobilizacijos ir kriziniams scenarijams. Dedamos didelės pastangos gyventojų saugumo užtikrinimui, efektyviam resursų valdymui bei sklandžiam tarpinstituciniam bendradarbiavimui. Savivaldybės administracijos vyr. specialistė mobilizacijai Jūratė Blinstrubaitė ir vyr. specialistas civilinei saugai Jonas Švedas pristatė išsamų priemonių ir planų arsenalą, skirtą operatyviai ir efektyviai reaguoti į įvairias galimas grėsmes, įskaitant karo ar kitas ekstremalias situacijas.

Daugiasluoksnis pasirengimas ir gyventojų saugumo užtikrinimas

J. Blinstrubaitė pabrėžė, kad savivaldybės mobilizacijos planai yra neatsiejama valstybės gynimo strategijos dalis, paremta patvirtintomis mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo gairėmis. Ji akcentuoja, jog užduotys yra daugialypės ir apima platų veiklos spektrą.

„Jų yra tikrai ne viena, ne dvi, jų yra daugiau“, – sakė ji, pristatydama dešimt esminių funkcijų, kurios apima ne tik techninius aspektus, tokius kaip kultūros vertybių ar dokumentų apsauga, bet ir gyvybiškai svarbius gyventojų saugumo klausimus.

Viena iš svarbiausių dedamųjų – civilinės mobilizacijos rezervo formavimas. Tai kruopščiai sudaromas asmenų sąrašas, kurie kritiniu atveju būtų privalomai mobilizuoti ir vykdytų jiems paskirtas gyvybiškai svarbias funkcijas.

„Tai yra asmenys, kurie būtinai turės likti ir atlikti tas funkcijas tam, kad galėtumėm pasirūpinti gyventojais bei ginkluotomis pajėgomis“, – detalizavo J. Blinstrubaitė. Šis rezervas apima įvairių sričių specialistus, reikalingus visuomenės funkcionavimui ekstremaliomis sąlygomis.

Aprūpinimas maistu ir vandeniu

Gyventojų aprūpinimas maisto produktais ir geriamuoju vandeniu krizės atveju būtų vienu iš didžiausių ir sudėtingiausių iššūkių. Pagal numatytą planą, pirmąsias 72 valandas (tris paras) gyventojai turėtų būti pajėgūs išgyventi savarankiškai, naudodamiesi savo sukauptomis atsargomis.

Vėliau, dar 72 valandas, aprūpinimą maistu perimtų savivaldybė, o tik po šio laikotarpio būtų aktyvuojami valstybės rezervai. Siekiant praktiškai pasitikrinti šių planų veiksmingumą, praėjusių metų gruodį, prieš Kalėdas, buvo surengtos didelio masto pratybos bendradarbiaujant su „Maisto banku“.

Šių pratybų metu buvo išdalinta apie 2 tūkst. maisto davinių, skirtų trims paroms, taip patikrinant logistikos grandines ir bendradarbiavimo mechanizmus.

Didelę problemą, pasak J. Blinstrubaitės, kelia gyventojų faktinės gyvenamosios vietos deklaravimo klausimas.

„Didžiausias kliuvinys arba didžiausia kliūtis yra informacija, nes mes maisto produktus dalinome pagal socialinės paramos informacinės sistemos registrą. Bet neretai gyventojai pamiršta išvažiuodami, išvykdami arba pervažiuodami į kitą seniūniją persideklaruoti savo gyvenamąją vietą arba bent nurodyti faktinę gyvenamąją vietą“, – apgailestavo ji, pabrėždama, kad netiksli informacija ženkliai apsunkina pagalbos organizavimą ir resursų paskirstymą. Savivaldybė taip pat aktyviai siekia sudaryti neatlygintinas sutartis su vietos maisto tiekėjais, kad būtų užtikrintas maisto produktų tiekimas krizės metu.

Geriamojo vandens tiekimas kritinėmis sąlygomis būtų organizuojamas kartu su maisto produktų dalinimu, remiantis patirtimi, įgyta ankstesnių incidentų metu, pavyzdžiui, kai buvo užterštas vanduo.

Sveikatos priežiūros tęstinumas

Mobilizacijos plane ypatingas dėmesys skiriamas ir sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumui užtikrinti. Numatyta, kaip bus teikiama medicininė pagalba tiek ginkluotųjų pajėgų nariams, tiek civiliams gyventojams, įvertinant reikiamus žmogiškuosius ir materialinius resursus.

Kitas svarbus humanitarinis aspektas – galimas perkeltųjų asmenų priėmimas. J. Blinstrubaitė informavo, kad Kėdainių rajonas yra oficialiai priskirtas prie priimančiųjų savivaldybių, galinčių priimti gyventojus iš kitų, labiau pažeidžiamų, regionų.

„Kėdainių rajono savivaldybė karo metu, karo grėsmės metu yra priimančioji savivaldybė ir mes turėtumėm priimti atėjus dienai X apie 6 tūkst. asmenų, kurie atvyktų iš Jurbarko ir arba Vilniaus miesto savivaldybės“, – teigė ji. Nors savivaldybė yra numačiusi potencialias priėmimo vietas ir planuoja registracijos centrus, iššūkiu išlieka pakankamo skaičiaus tinkamų, saugių ir higienos reikalavimus atitinkančių patalpų identifikavimas ir paruošimas. Šiuo tikslu rengiamos kompleksinės pratybos, skirtos priėmimo punktų atidarymui ir gyventojų registracijos bei paskirstymo procesams.

Perspėjimo sistemos: sirenų veikimas ir modernizacijos poreikis

Jonas Švedas, atsakingas už civilinę saugą, pristatė gyventojų perspėjimo sistemų būklę rajone. Šiuo metu savivaldybėje veikia 34 sirenos, tačiau dalis jų – senos, elektromechaninės, dar menančios sovietinius laikus ir turinčios ribotas funkcines galimybes.

„Mechaninės, tai yra senosios tarybinės sirenos, variklinės sirenos ir deja jos tarnauja, tarnauja ir turbūt seniausia sirena yra kokių 60 metų“, – sakė J. Švedas, pabrėždamas būtinybę šias sistemas modernizuoti.

Greta senųjų veikia ir modernesnės, akustinės sirenos, kurios gali transliuoti ne tik standartinį garsinį pavojaus signalą, bet ir balso pranešimus, informuojančius apie konkrečią grėsmę ir reikiamus veiksmus.

J. Švedas primygtinai pabrėžė, kad išgirdus bet kokį sirenos signalą, gyventojai privalo nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir atidžiai klausytis oficialių pranešimų bei nurodymų.

Kur ieškoti saugumo pavojaus metu?

J. Švedas taip pat paaiškino skirtumą tarp dviejų pagrindinių apsaugos priemonių: kolektyvinės apsaugos statinių (KAS) ir priedangų.

Kolektyvinės apsaugos statiniai yra specialiai įrengtos ar pritaikytos patalpos, skirtos ilgesniam gyventojų (ypač evakuotų) buvimui. Juose turi būti užtikrintas minimalus komfortas, vandens ir elektros tiekimas, sanitariniai mazgai.

„Mums yra poreikis maždaug 18 tūkst. gyventojų sutalpinti rajono kolektyvinės apsaugos statiniuose“, – apie KAS poreikį kalbėjo J. Švedas.

Priedangos, tuo tarpu, yra skirtos trumpalaikei apsaugai nuo netiesioginių pavojų, tokių kaip oro antskrydžio metu krentančios nuolaužos ar sprogimo bangos poveikis. Rajono savivaldybės pavaldumo įstaigose šiuo metu yra įrengtos 29 priedangos, galinčios sutalpinti apie 7 tūkst. žmonių. Visgi, didžioji dalis identifikuotų priedangų yra daugiabučių namų rūsiai, kurių būklė dažnai yra netenkinama ir reikalauja nemažų investicijų pritaikymui pagal minimalius saugumo reikalavimus. Vykdomi projektai, skirti įrengti ir atnaujinti priedangas rajono gimnazijose bei darželiuose, siekiant padidinti saugių vietų skaičių.

Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis

Abu pranešėjai ypatingą dėmesį skyrė nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmeniui ir aktyviam bendradarbiavimui su jomis. J. Blinstrubaitė informavo, kad savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su šešiomis NVO. Šis bendradarbiavimas apima itin platų veiklų spektrą – nuo pagalbos tiekiant maistą ir kitas būtiniausias prekes iki dalyvavimo gelbėjimo operacijose bei psichologinės pagalbos teikimo nukentėjusiems.

„Tas sutarčių pasirašymas iš tikrųjų nėra tiktai rankų paspaudimas ir fotografija graži, bet mes iš tikrųjų organizacijas įtraukiam į pratybas“, – akcentavo ji, pabrėždama praktinį šių sutarčių įgyvendinimą.

Gyventojai taip pat aktyviai raginami naudotis „Mobilizacijos mokyklos“ internetine platforma bei „LT72“ mobiliąja programėle, kurioje pateikiama aktuali ir gyvybiškai svarbi informacija apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms.