Kaip išlikti fiziškai aktyviems rudenį?

Dovydas PASLAUSKAS

Artėja ruduo – baigiasi atostogų metas, skubame į darbus, darželius ir mokyklas. Sutrumpėja laikas, dienos ir naktys tampa vėsesnės. Nors ruduo ir gražus sezonas, dažnai per darbus neberandame laiko sau, laisvalaikiui. Pavyzdžiui, iki šiol aktyviai sportavę lauko erdvėse dėl nepalankių oro sąlygų nustoja tą daryti.

Kaip neprarasti fizinio aktyvumo rudenį? To pasiteiravome Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą, Sonatos Aleknaitės.

 Iš lauko erdvių – į sporto sales

Visuomenės sveikatos specialistės S. Aleknaitės teigimu, negalima teigti, jog žmonės rudenį nebūna fiziškai aktyvūs. Pasak specialistės, rudenį žmonės pradeda plūsti į sporto klubus ar kitas erdves, kurios pritaikytos aktyviai fizinei veiklai.

„Fizinis aktyvumas gali reikštis penkiose žmogaus gyvenimo srityse: laisvalaikio, profesinėje (vaikams ir paaugliams tai mokykla), namų ruošos, mobilumo (transporto), sporto.

Jei kalbame apie laisvalaikio ir mobilumo fizinį aktyvumą, tai taip – šioje srityje žmonės rudenį tampa mažiau aktyvūs. Tačiau jei kalbame apie sportą, šioje srityje rudenį yra pastebimas didesnis aktyvumas, nes žmonės pradeda plūsti į sporto klubus, treniruoklių sales ar kitas erdves, kurios yra pritaikytos sportuoti“, – teigė S. Aleknaitė.

Įtakos turi įvairūs veiksniai

Fizinio aktyvumo mažėjimui, S. Aleknaitės manymu, įtakos turi įvairūs veiksniai: sezoniniai pokyčiai, aplinkos temperatūra, dienos ilgumas ir kt.

„Yra manoma, kad sezoniniai pokyčiai, aplinkos temperatūra ir dienos ilgumas gali pakeisti nuolatinę fizinę veiklą. Dienos šviesa, pernelyg aukšta ar žema lauko (oro) temperatūra, vėjas, kritulių kiekis gali turėti įtakos visų amžiaus grupių žmonių fiziniam aktyvumui, ypač tuomet kai sportuojama lauko sąlygomis.

Oro sąlygos gali paskatinti arba priešingai – sutrukdyti atlikti fizinius pratimus. Tačiau šiuo klausimu nėra atlikta pakankamai daug mokslinių tyrimų. Nors savaime suprantama, kad rudenį, kai atvėsta oro temperatūra, dažniau lyja, daugelis žmonių, kurie nesilanko sportui skirtose erdvėse, tampa sėslesni, pasyvesni, daugiau laiko praleidžia namuose, nes rečiau išeina pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu ar užsiimti kita fiziškai aktyvia veikla lauke“, – kodėl po vasaros žmonės tampa mažiau fiziškai aktyvūs, svarstė S. Aleknaitė.

Gyvybiškai svarbus

Visuomenės sveikatos specialistė pabrėžė, jog žmogui reguliari fizinė veikla reikalinga tam, kad gyvybinės funkcijos sklandžiai veiktų ir žmogus nesirgtų.

„Žmogaus kūnas yra pritaikytas judėti, todėl jam reikia reguliarios fizinės veiklos, kad gyvybinės funkcijos sklandžiai veiktų ir žmogus nesirgtų.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas, sveikata ir gyvenimo kokybė yra glaudžiai susiję. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas daro teigiamą įtaką gyvenimo kokybei, o nepakankamas dėmesys fizinės sveikatos būklei kelia vis daugiau rūpesčių.

Fizinis aktyvumas svarbus visais metų laikais, tačiau rudenį tikrai nereiktų nustoti būti fiziškai aktyviems, nes būtent rudenį reikėtų daugiau dėmesio skirti mūsų imuninei sistemai.

Praleistas laikas gryname ore ir fiziniai pratimai grūdina mūsų organizmą bei teigiamai veikia kaulų, raumenų, nervų sistemas“, – apie tai, jog fizinis aktyvumas žmogui gyvybiškai svarbus, pasakojo S. Aleknaitė.

Nauda – sveikatai

Pašnekovė pabrėžė, jog fizinis aktyvumas teikia naudą žmogaus organizmui.

„Reguliaria fizine veikla užsiimančio žmogaus kūne vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, cukrinio diabeto, depresijos ir kt.) arba jas pavėlinti.

Todėl fizinis aktyvumas yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų, hipertonijos, insulto, vėžio, diabeto, osteoporozės profilaktikai, be to, fizinė veikla ir sportas gerina fizinį ir protinį darbingumą, stiprina fizinę ir psichinę sveikatą bei imuninę sistemą.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliariai atliekami fiziniai pratimai mažina stresą bei padidina seratonino (laimės hormono) lygį smegenyse, dėl to pagerėja nuotaika“, – įvairias naudas, kurias žmogui teikia fizinis aktyvumas, išskyrė S. Aleknaitė.

Naudingas bet kuriame amžiuje

Specialistės teigimu, su amžiumi fizinis aktyvumas yra linkęs natūraliai mažėti, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, jog fizinio aktyvumo naudą gali pajusti bet kokio amžiaus asmuo.

„Fizinis aktyvumas yra linkęs natūraliai mažėti su amžiumi – ir kuo vyresni tampame, tuo labiau. Tačiau moksliniai tyrimais įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas neabejotinai naudingas sveikatai bet kuriame amžiuje, todėl tiek vaikai, tiek senjorai turi užsiimi kuo aktyvesne fizine veikla. Nesvarbu, ar tai būtų pasivaikščiojimas, ar tam tikri pratimai ar treniruotės, bet koks judėjimas yra geriau nei pasyvus laiko praleidimas“, – pastebėjo S. Aleknaitė.

Svarbi ir mityba

Jos teigimu, aktyviai sportuojančiam asmeniui turėtų būti svarbi ir tinkama mityba. Tinkama mityba gali suteikti daugiau energijos, aprūpinti organizmą vitaminais, kitomis reikalingomis medžiagomis.

„Mityba ir fizinis aktyvumas yra skirtingi gyvensenos veiksniai, tačiau neabejotinai tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, pagrindiniai fizinio aktyvumo krūvio komponentai, tokie kaip trukmė, intensyvumas, turi įtakos apetitui, energijos poreikiui ar mitybos ypatumams.

Moksliniuose tyrimuose nurodoma, jog fizinio aktyvumo pokyčiai tiesiogiai proporcingi mitybos kaitai. Taigi, sveika mityba neapsunkina virškinimo procesų ir dėl to turime daugiau energijos būti fiziškai aktyviais.

Visavertė mityba aprūpina mūsų organizmą maistinėmis medžiagomis, vitaminais ir mineralais, tad kai gauname tinkamą kiekį svarbiausių maistinių komponentų, galime išlaikyti aukštą energijos lygį dienos eigoje.

Ir atvirkščiai, stipriai perdirbti maisto produktai ir prasta mityba nesuteikia reikiamo kiekio energijos, tad nesinori judėti, apsunkstame, apima mieguistumas“, – dėmesį į tinkamą mitybą atkreipė S. Aleknaitė.

Naudos gali turėti ir masažai

Pasak S. Aleknaitės, fiziniam aktyvumui ir sveikatai naudos gali turėti ir masažai.

„Yra daug įvairių masažų stilių, technikų, atliekamų tiek su įvairiais aparatais, tiek rankomis, kurie turi tikrai didelės naudos sveikatai. Tačiau masažai negali visiškai atstoti fizinio aktyvumo veiklų teikiamos naudos. Bet derinant masažus kartu su fizine veikla tikrai galima pasiekti gerų rezultatų“, – pastebėjo specialistė.

Patarimai gyventojams

S. Aleknaitės manymu, svarbiausias dalykas kiekvienam asmeniui, norinčiam neprarasti fizinio aktyvumo, yra skirti tam laiko laisvalaikiu.

„Pasidomėkite apie organizuojamas fizinio aktyvumo veiklas, gal rasite jums patrauklius ir tinkamus užsiėmimus, o jei ne – organizuokite mankštas namuose.

Šiuo metu tikrai gausu internete įvairių mankštų pavyzdžių ar nuotolinių treniruočių, pagal kurias galite mankštintis namuose.

Pasyvaus sėdėjimo metu darykite judėjimo pertraukas ir pratimus mažuose plotuose, naudodami patogius daiktus kaip treniruoklius, pavyzdžiui, raumenų jėgos pratimams galima naudoti kėdę ir stalą.

Stenkitės kuo daugiau vaikščioti, nėra nepalankių oro sąlygų pasivaikščiojimui gryname ore, svarbu tik pasirūpinti tinkama apranga. Reikėtų pasirinkti šaltesnėms oro sąlygoms tinkamą sportinę aprangą ir vilkėti šviesą atspindinčias liemenes.

Drabužiai turi būti daugiasluoksniai. Prie kūno esantis sluoksnis turi būti lengvas, gerai sugeriantis prakaitą, sulaikantis šilumą ir, svarbiausia, nevaržantis judesių. Viršutinis sluoksnis sportuojantį žmogų turi apsaugoti nuo lietaus ir vėjo. Atsižvelgiant į oro sąlygas, rekomenduojama dėvėti galvos, veido ir rankų apdangalus“, – patarimais dalijosi S. Aleknaitė.