Gydomosios mitybos terapeutė: „Mūsų organizmas geba stebuklingai gyti pats“

Galia slypi paprastume. Visiems savo pacientams Renesanso genijaus Leonardo da Vinči mintį galėtų perfrazuoti diplomuota gydomosios mitybos terapeutė Jurga NORKUTĖ-BLĖDIENĖ. „Kai žmogui per konsultaciją pristatau rekomendacijas, kaip jis turėtų koreguoti savo gyvenimo būdą, dažnas stebisi, kokie šie patarimai paprasti. O dar labiau nustemba, kai per porą mėnesių šios paprastos rekomendacijos grąžina gyvenimo kokybę bei leidžia pamiršti ne vieną ilgai varginusį negalavimą“, – pabrėžia pašnekovė ir priduria, jog mūsų organizmas turi gamtos dovanotą galią atsinaujinti, o sąmoningai pasirinktas tinkamas gyvenimo būdas pranoksta net ir genų įtaką.

Liga pakeitė karjeros kryptį

Gydytojų šeimoje užaugusi Jurga prisimena jautusi tarsi tarp eilučių išsakytus mamos lūkesčius rinktis medicinos studijas. Vis tik pasuko pašnekovė visai kitur – baigė anuomet savo pačios išsvajotą anglų kalbos filologiją, kuri suteikė didelio pranašumo radikaliai keisti profesinį kursą ir Londono natūropatinės medicinos koledže baigti gydomosios mitybos studijas.

„Tikiu, kad yra galia, kuri gyvenime kiekvieną nukreipia ten, kur mums reikia, – šypsosi nauju etapu besimėgaujanti Jurga. – Kas pastūmėjo šiam pokyčiui? Po daugiau nei 15 metų vadovaujančio darbo nusprendžiau visiškai pakeisti gyvenimo kryptį. Bet pirmiausia – turėjau sustoti, įsiklausyti ir suvokti, kas vyksta su manimi.

Kūnas jau seniai siuntė ženklus, bet aš jų neklausiau – juk „veikla svarbiau“. Tik susidūrusi su rimtomis sveikatos problemomis supratau, kad atėjo laikas keistis. Prasidėjo didelis domėjimasis mityba, sveikata, emocijomis, natūraliu gijimu. Atsirado begalinis noras išgirsti savo kūną, išmokti jį suprasti ir palaikyti ne tik vaistais, bet ir mityba, gyvenimo būdu, emociniu balansu.

Atsakymų, kurių ieškojau, deja, tradicinėje medicinoje neradau, todėl nusprendžiau jų ieškoti pati. Taip aš tapau Londono natūropatinės medicinos koledžo studente. Iš pradžių ėjau ten tam, kad padėčiau sau, bet pamačiusi, kokius teigiamus sveikatos pokyčius man asmeniškai atnešė įgytos žinios, supratau – noriu padėti kitiems. Čia jaučiu didžiulę prasmę ir savęs išpildymą.“

Jurga atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje panašių studijų nėra. „Mūsų šalyje viskas sukoncentruota į tradicinę mediciną, – sako pašnekovė. – Baigusi trejų metų gydomosios mitybos studijas Londone, gavau labai didelį žinių bagažą, kuriuo dabar dalinuosi su žmonėmis juos konsultuodama. Labai džiaugiuosi, nes dalinuosi tuo, kas padėjo man pačiai.“

Organizmo galios gyti pačiam

Jurga pabrėžia, kad natūropatinė medicina nėra modernių laikų išradimas – tai nuo seno žinotos, tačiau ilgainiui tradicinės medicinos vis stipriau užgožtos tiesos.

„Dar medicinos tėvas Hipokratas kalbėjo apie gamtos gydomąsias galias. Akupunktūra, homeopatija, tradicinė kinų medicina, ajurveda – visa tai yra natūropatinės medicinos atšakos, – primena pašnekovė ir išskiria esminį tradicinės bei natūropatinės medicinos skirtumą. – Tradicinė medicina gydo simptomą: jei skauda skrandį – eini pas gastroenterologą ir jis tiria bei gydo tik skrandį.

Natūropatinėje medicinoje į žmogaus organizmą žvelgiama holistiškai – kaip į visumą, nes kūno organai nedirba kiekvienas atskirai. Šios medicinos specialistai ieško negalavimo priežasties, todėl analizuoja visų organizmo sistemų veiklą. Suradęs priežastį, turi visas galias keisti savijautą. Būtent tai man labiausiai imponuoja, – sako Jurga. – Juk išgėręs vaistą, tu nepašalini priežasties, o tiesiog nuslopini uždegimą ar skausmą, bet šie procesai organizme ir toliau vyksta. Man svarbu žinoti, kodėl tai vyksta.“

Netradicinė medicina, kaip paaiškina Jurga, kalba apie tai, jog organizmas – jei tik mes jam netrukdome – gali save gydyti pats.

„Organizme vyksta stebuklingi atsinaujimo procesai. Regeneruodamas jis gyja pats, jei tik yra tinkamos sąlygos. Mes, natūropatinės medicinos atstovai, ir parodome žmogui tuos natūralius būdus sveikti, – dalinasi pašnekovė. – Pavyzdžiui, oda atsinaujina per mėnesį, kepenys – per šešias savaites, skrandžio gleivinė – per šešias dienas. Organizmas turi didelį potencialą save išgydyti, tačiau mūsų netinkama gyvensena nuolat skatina tam tikrus simptomus ir taip neleidžia kūnui natūraliai gyti.

Džiugu, kad pasaulyje vis daugėja sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose tradicinė ir natūropatinė medicina dirba glaudžiai. Tai padeda pasiekti neįtikėtinai gerų rezultatų.“

Mityba keičia genų išraišką

Natūropatinė medicina į maistą žvelgia kaip į kurą, turintį įtakos visam žmogaus organizmui.

„Mitybos įtaka tokia stipri, kad ji netgi keičia mūsų genų išraišką, – nustebina Jurga. – Kurį laiką gali jaustis gerai ir valgydamas bet ką, tačiau ateis momentas, kai liga ar simptomai tave sustabdys.

Yra geras posakis: „Genai užtaiso ginklą, o aplinka paspaudžia gaiduką.“ Genetika nėra nuosprendis: mes galime turėti genetinį polinkį į tam tikras ligas, bet sąmoningai pasirinkę tinkamą gyvenimo būdą tikrai galime šių ligų išvengti.

Mes, natūropatinės medicinos specialistai, į viską žvelgiame holistiškai ir kompleksiškai: svarbi ne tik mityba, bet ir tai, kaip žmogus miega, kaip atsipalaiduoja, koks jo streso lygis, – paaiškina pašnekovė. – Kai žmogus po konsultacijos gauna savąjį sveikatinimo protokolą, jame neranda sudarytos dietos, nurodyto kalorijų skaičiaus ar porcijų. Mes neskiriame ir vaistų, bet atkreipiame dėmesį, jei paciento vartojami medikamentai ar papildai tarpusavyje kelia kontraindikacijų.

Analizuodami žmogaus kraujo tyrimų rezultatus galime kai kuriems negalavimams ar ligoms prevenciškai užbėgti už akių. Jei žmogaus kraujo tyrimų rodikliai telpa nustatytų normų ribose, tada tradicinės medicinos akimis viskas yra gerai, nors pacientas ir jaučiasi prastai. O mes vertiname optimalias ribas: jei tam tikras rodiklis yra ties žemutine ar viršutine normos riba, tada teikiame rekomendacijas, kaip pasiekti optimalią ribą. Tai ir yra prevencija.“

Kiekvienas planas – individualus

Natūropatinės medicinos specialistai taiko tik natūralius metodus, todėl šie tinka visiems žmonėms, tačiau Jurga dar akcentuoja, jog gyvensenos korekcijų planas sudaromas kiekvienam pacientui individualiai.

„Londono klinikoje atlikau metų trukmės praktiką – konsultavau žmones su įvairiais negalavimais. Kiekvieną kartą analizuoji visas būtent to paciento organizmo sistemas ir sudarai pirminį planą. Net jei du žmonės skundžiasi tais pačiais simptomais, jų planai vis tiek bus skirtingi: gal vienas pacientas turi dar ir gretutinių ligų, o kito virškinimas galbūt ne taip absorbuoja medžiagas ir pan., – detaliau paaiškina gydomosios mitybos terapeutė. – Kiekvienas planas visada sudaromas tik tam žmogui, atsižvelgiant į jo organizmą bei gyvenimo būdą.“

Maisto produktų atranka

Pirmas patarimas, kurį Jurga duoda visiems – maisto produktus rinktis sąmoningai ir skaityti etiketes. Jei produktų sudėčių labirintai pernelyg klaidūs, strategija paprasta.

„Nesuprantate, kas etiketėje parašyta? Sudėties sąrašas labai ilgas? Galite nė negaišti laiko. Padėkite produktą atgal į lentyną – jis nėra vertingas, – sako Jurga. – Atsisakykime perdirbto maisto. Racione turėtų būti kuo daugiau organinių, švarių produktų. Būtų idealu, jeigu augintume patys arba pirktume iš tvariuose turgeliuose prekiaujančių ūkininkų.

Verčiau nusipirkti mažiau, bet gero produkto. Daugiau gaminkime namie.

Kai užvedame sąmoningumo mechanizmą ir suprantame šių pasirinkimų vertę sau, savo šeimai, aplinkai, tada viskas atrodo kitaip – lengviau, paprasčiau, atsiranda daugiau motyvacijos. Pradžiai pabandykite vietoje įprastos bandelės pusryčiams suvalgyti kiaušinių ir palyginkite, kada jaučiatės geriau.“

Terapeutės pusryčiai

Jurgos paprašau atskleisti, o ką gi išvystume ant jos pačios pusryčių stalo. Gydomosios mitybos terapeutė akcentuoja, jog pirmas dienos patiekalas negali būti desertas – bandelė, sūrelis, neverta rinktis ir blynų.

„Žmogus yra malonumų ieškotojas, tik labai gaila, kad pernelyg dažnai mes lepinamės būtent maistu, – taria Jurga. – Baltyminiai pusryčiai yra tikras sveikatos šaltinis. Tiesiog nuostabus, – užtvirtina pašnekovė. – Baltymai ryte padeda užtikrinti stabilią energiją visą dieną – išvengti energijos šuolių, kai apie trečią valandą popiet tampi mieguistas ir užsimanai saldumynų.

Aš pusryčiams dažnai renkuosi kiaušinius, omletą, labai mėgstu sardines, todėl ruošiu tokius sumuštinius: ant skrebučio dedu avokado ir sardinių.

Tai, kaip pradedame rytą, be galo svarbu, – sako Jurga. – Negerkime kavos tuščiu skrandžiu. Pirmiausia pabudinkime organizmą stikline vandens, o tada skirkime laiko sau ir pavalgykime tinkamus, sočius pusryčius. Pamatysite – jausitės puikiai. Tai paprasti patarimai, bet jie veikia neįtikėtinai.“

Pašnekovė išskiria kelis produktus, kuriuos išbraukus iš raciono organizmas taptų švaresnis, o mūsų savijauta – geresnė.

„Tai rafinuoti angliavandeniai – cukrūs, taip pat hidrinti riebalai, sėklų aliejai, pavyzdžiui, rapsų ar saulėgrąžų. Jei šiuos aliejus naudojame šaltus, tada viena, bet jei kepame, tuomet tai yra didžiausias nuodas, nes kaitinami šie aliejai oksiduojasi ir tampa kancerogenu, keliančiu organizme lėtinį uždegimą.

Mano racione yra alyvuogių aliejus, o kepti naudoju kokosų aliejų“, – savo pasirinkimais pasidalina gydomosios mitybos terapeutė.

Detektyvas

Šiuo metu Jurga profesinį dėmesį fokusuoja į kelias sritis: žarnyno ir virškinimo funkcijos sutrikimus, lėtinius uždegimus, hormonų disbalansą bei lėtinį nuovargį, kuris neretai pacientų apibūdinamas iškalbingai – „kraujo tyrimai rodo, kad aš sveikas, bet jaučiuosi blogai“.

„Į mane besikreipiantis žmogus turi žinoti, kad aš nesu dietologė ir nepateiksiu mitybos plano su kalorijų normomis ar porcijų dydžiais. Nepasiūlysiu ir stebuklingos piliulės, kurią išgėręs žmogus galės toliau gyventi, kaip gyvenęs – nieko nekeisti. Atsikratykime iliuzijų, – tvirtai ragina Jurga. – Žmogus turi prisiimti atsakomybę ir bendradarbiauti su terapeutu. Aš galiu parengti puikiausią planą, bet jei žmogus jį padės į stalčių, tada jokių pokyčių nesulauks. Turime sąmoningai nuspręsti sau padėti ir pasiryžti kelionei.“

Sudarinėdama sveikatinimo planą, Jurga analizuoja ne tik žmogaus mitybos pasirinkimus, bet ir gyvenimo būdo įpročius. Taip pat prieš konsultaciją pacientas užpildo išsamų klausimyną ir trijų dienų mitybos dienoraštį.

„Visa tai man suteikia svarbios informacijos, kad galėčiau analizuoti žmogaus organizmo veiklą. Konsultacija trunka valandą ar ilgiau. Keliauju per visas sistemas: endokrininę, virškinimo, nervų, raumenų bei kitas, nes visos jos viena su kita susijusios. Aiškinuosi, kaip žmogus gyvena, ką mėgsta veikti, kas jam teikia malonumą, – pasakoja Jurga ir šypteli savo veiklą vaizdžiai vadinanti detektyvu. – Per tris–penkias dienas paruošiu rekomendacinį sveikatinimo protokolą, kuris būna pritaikytas būtent to žmogaus gyvenimo būdui. Čia pacientas randa rekomendacijas savo dienai nuo pirmos akimirkos, kai tik pramerkia akis, iki nakties miego. Jeigu žmogus pageidauja, pasidalinu ir patiekalų receptūromis.

Varginant dideliam stresui, pasiūlau natūralius savipagalbos būdus, paaiškinu, kaip juos taikyti, – vardina terapeutė. – Jeigu reikia, rekomenduoju ir maisto papildus, bet tik tada, kai kūnui būtina. Papildai nėra skirti spragoms užkaišyti – pirmiausia rūpinamės baze: kaip žmogus gyvena ir valgo.“

Žmogaus transformacija

Jurgos praktika rodo, jog kai kuriems žmonėms pakanka sureguliuoti vadinamuosius bazinius dalykus: kaip pacientas keliasi, ką valgo, kaip atsipalaiduoja, kaip miega.

„Įnešame pokyčių šiose srityse ir sugrįžęs po poros mėnesių žmogus džiaugiasi, kad pusės varginusių simptomų nebejaučia. Tada dar tobulinu, koreguoju planą ir stebime pokyčius toliau.

Kai pradedame dirbti kartu, žmogus tampa mano bendrakeleiviu. Man labai rūpi, kaip jam seksis, todėl visada skatinu papildomai klausti, jei kas nors neaišku ar reikia pagalbos – bet kuriuo etapu, – šiltai kalba Jurga. – Labai laukiu pakartotinių susitikimų, kad sužinočiau, kaip pasikeitė žmogaus gyvenimas. Prisimenu vieną iš savo pacienčių – merginą, kovojusią su nuovargio sindromu. Ji skundėsi dideliu silpnumu, jėgų stygiumi, tyrimai rodė stiprų hormonų disbalansą.

Po poros mėnesių susitikome aptarti pacientės savijautos. Išvardijau penkis anksčiau merginą kamavusius simptomus, o ji net pati nusistebėjo nė vieno iš jų nebejaučianti, – savo pacientų pergalėmis pasidžiaugia Jurga. – Tokia žmogaus transformacija man yra didžiulė laimė.“

Pokalbio pabaigai Jurga kiekvienam linki įsiklausyti į savo kūną ir nepriimti sveikatos kaip savaime suprantamo dalyko.

„Sveikata yra tikrų tikriausia dovana – kaip ir gyvenimas, – kasdienybės rutinoje ir darbų gausoje dažnai pamirštamą tiesą primena pašnekovė. – Rūpinkitės savimi, leiskite sau sustoti be kaltės jausmo ir svarbiausia – mylėkite save.“