Eilinė žiemiška kova tarp kelininkų ir vairuotojų įgauna pagreitį

Kėdainių keliuose po kol kas didžiausio šios žiemos snygio dirbo septyni automobiliai su valymo ir barstymo įranga ir keturi traktoriai su valymo įranga./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.
Žiema negailėdama rodo savo nagus. Jei nesninga, tai šlapdriba ir plikledis, o jei jau pasninga, tai nuo širdies. Ir nors sniegas yra vaikų džiaugsmo šaltinis, vairuotojams ir pėstiesiems sukelia labai daug galvos skausmo. Ne ką mažiau galvos skausmo jis sukelia ir kelininkams, kurie pluša kai kuriuose keliuose ir kiaurą parą, tačiau jų darbo vairuotojams kartais nė nesimato.
Per dvi dienas Kėdainiuose išpylė 350 tonų druskos
Kaip „Rinkos aikštei“ sakė AB „Kelių priežiūra“ atstovai, Kėdainių mieste, kai buvo gausiausias snygis, kelininkai išbėrė 350 tonų medžiagų slidumui keliuose mažinti, o nuo metų pradžios Kėdainių gatvėse jau nugulė apie 1,4 tūkst. tonų smėlio ir druskos mišinio.
„Iš viso Kėdainių rajono keliuose dirbo septyni automobiliai su valymo ir barstymo įranga ir keturi traktoriai su valymo įranga“, – apie kol kas rimčiausios pūgos suvaldymo priemones kalbėjo įmonės atstovai.
Kone intensyviausias darbas vyko I-ojo priežiūros lygio kelyje A8, jungiančiame Panevėžį ir Sitkūnus, kertančiame Kėdainių rajono savivaldybės teritoriją. Įmonė teigė, kad jame per sausio 15–16 dienas išbarstyta apie 200 tonų druskos.
„O pavyzdžiui, III-iojo priežiūros lygio keliuose jau sunaudota per 150 tonų druskos, IV-ojo ir V-ojo priežiūros lygio keliuose – apie 50 tonų mišinių slidumui mažinti“, – patikslino įmonės atstovai.

Įmonė teigia, kad nepaisant to, jog šiemet žiema reikalauja vis daugiau medžiagų slidumui valstybinės reikšmės keliuose mažinti, AB „Kelių priežiūra“ druskos ir reikiamų papildomų priemonių nepritrūks, mat esamų sandėlių rezervai yra nuolat pildomi.
„Šiuo metu bendrovėje sudarytos sutartys su tiekėjais užtikrina, kad medžiagos yra pagal poreikį pildomos, tad druskos turima nuolat ir pakankamai“, – ramina pašnekovai.
Na, o kol kelininkai mažiau apkrautus regioninius kelius iš esmės palieka savieigai, į pagalbą stoja ūkininkai. Kelius valo ir pačios seniūnijos, kurios turi tam pritaikytas transporto priemones, jas skolina ir kitoms seniūnijoms. Seniūnai džiaugiasi, kad ūkininkai yra geranoriški ir dažnu atveju net neprašyti metų metus valo kaimų ir kaimelių kelius. Maža to, jie visada pasiruošę padėti ir jei pagalbos prisireikia kokiam atokiam vienkiemy gyvenantiems žmonėms.
Į karą su sniegu stoja ir eiliniai gyventojai, turintys keturračius. Taigi, galima suprasti, kad sniego valymas toli gražu ne tik kelininkų reikalas – į šią kovą su žiema reikėtų žvelgti kaip į iššūkį visai bendruomenei.
Įmonė teigia, kad nepaisant to, jog šiemet žiema reikalauja vis daugiau medžiagų slidumui valstybinės reikšmės keliuose mažinti, AB „Kelių priežiūra“ druskos ir reikiamų papildomų priemonių nepritrūks, mat esamų sandėlių rezervai yra nuolat pildomi.
Aut. past.
Priimtų ir daugiau darbuotojų
Nors šiuo metu Kėdainiuose dirbančių žmonių įmonei pakanka, vis dėlto atstovai sako, kad visada komandai reikalingi kvalifikuoti vairuotojai, turintys C, E vairuotojo kategorijas ir traktoriaus teises su SM kategorija.
Bendrovė didelė, tad nors Kėdainiuose darbuotojų ir netrūksta, tačiau kituose miestuose, ypatingai Ukmergėje, Vilniuje, Ignalinoje, jų ieškoma daugiau.
Tariasi ir su seniūnija, ir su „Ecoservice“
Tomis dienomis, kai kai buvo gausiausias snygis, dalis gyventojų, kurie keliauja į darbus pėstute, piktinosi, kad jei keliai nuvalyti, tai visas sniegas nugula ne kur kitur, o ant šaligatvių. Pastarieji verste užversti, tad žmonėms lieka dvi išeitys – eiti gatve, rizikuojant savo sveikata, arba klampoti per pusnis einant šaligatviu. Ir dar, žinoma, stengtis neišsisukti kojos pakeliui.

Kelininkai sako, kad darbus su šaligatvius prižiūrinčia įmone derinasi pagal poreikį, tačiau panašu, kad konkretaus plano, kai abi įmonės susitaria, kur dirba vienu metu, nėra. Dėl to nutinka taip, kad kol vienur valomi keliai, o kitur šaligatviai, dalis šaligatvių gyventojus pasitinka sniego krūvomis.
„Dar trečiadienį buvome susitikę su Kėdainių miesto seniūnu ir šaligatvius prižiūrinčios įmonės atstovais. Aptarėme aktualijas ir veiksmų planą ateinančiam daug sniego žadančiam laikotarpiui“, – sako AB „Kelių priežiūra“.
Gyventojus ragina pranešti
Akivaizdu, kad septyni automobiliai negali nuvalyti visų rajono kelių taip, kad šeštą ar septintą ryto gyventojus jau pasitiktų švarus asfaltas. Darbas vyksta palaipsniui, tačiau kas gi geriau žino, kokia kelių būklė yra, nei patys vairuotojai?
Dėl to įmonė ragina gyventojus apie sudėtingas eismo sąlygas keliuose: kliūtis, duobes, plikledį, suniokotus ženklus ir kt., pranešti trumpuoju nr. 1871.
Kaip, kada ir kokie keliai valomi?
Visi šalies keliai yra suskirstyti į penkis lygius, pagal kuriuos sprendžiama, kokiu dažnumu kelias turi būti valomas bei kaip jis turi atrodyti nuvalytas.
I-ojo lygio priežiūros keliuose žiemos metu nustojus snigti ir (arba) pustyti, sniegas turi būti baigtas valyti, o susidarius plikledžiui, apledėję ruožai pabarstyti ne vėliau nei per 2
val. Tokiuose keliuose vykdomi prevenciniai barstymai, naudojama druskos tirpalų purškimo technologija. Prevencinis barstymas arba tirpalo purškimas atliekamas iki prognozuojamo slidumo susidarymo. Pakartotiniai darbai tokiame kelyje turi būti atliekami ne rečiau, kaip kas tris valandas, jei oro sąlygos ypač sudėtingos.
I-ojo lygio keliai turi būti nuvalyti taip, kad ant kelio dangos nebūtų sniego ar ledo, o jei valant kelią vis sninga, sniego storis ant kelio gali būti ne didesnis, nei 4 cm. Tačiau prispausto sniego arba ledo ant tokio kelio, po puraus sniego sluoksniu, būti negali. Taigi, šitokios taisyklės taikomos „Via Baltica“ atkarpai, kuri eina pro Kėdainius.
II-ojo lygio keliuose valymo darbai vyksta nuo 4 val. ryto iki 22 val. vakaro. Nustojus snigti ir (arba) pustyti, sniegas turi būti baigtas valyti, o susidarius plikledžiui, apledėję ruožai pabarstyti ne vėliau nei per 3 darbo val.
Ryte, esant slidžiai kelio dangai, pirmą kartą barstoma iki 7 val.
Kai orų sąlygos nesudėtingos, ant kelio dangos sniego ar ledo neturi būti.
Sningant ir (arba) pustant puraus arba šlapio sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 7 cm, prispausto sniego arba ledo sluoksnis gali būti tik tarpvėžėje, bet ne daugiau kaip 2 cm storio.
Taip turėtų atrodyti magistraliniai ir intensyviausi krašto keliai. II-ojo lygio kelių Kėdainiuose nėra.
III-iojo lygio keliuose, kurie yra intensyviausi rajoniniai keliai, valymo darbai vykdomi taip pat nuo 4 val. ryto iki 19 val. vakaro. Nustojus snigti ir (arba) pustyti, sniegas turi būti baigtas valyti, o, susidarius plikledžiui, apledėję ruožai pabarstyti ne vėliau nei per 4 darbo val.
Ryte, esant slidžiai kelio dangai, pirmą kartą barstoma iki 8 val. Esant nesudėtingoms oro sąlygoms, gali būti atsitiktinės provėžos (iki 2 cm gylio). Atsitiktinėse vietose (išskyrus ratų vėžę) gali būti puraus (iki 3 cm) arba prispausto sniego/ledo (iki 2 cm) sluoksnis. Sningant ir (arba) pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 10 cm. Taigi šitaip turėtų atrodyti pagrindinės Kėdainių miesto gatvės bei pagrindiniai keliai, vedantys į kitus rajonus, kitas seniūnijas.
IV-ojo lygio keliuose (krašto ir rajoniniuose keliuose, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis kaip 1000 automobilių per parą) sniego valymo darbai vyksta nuo 6 iki 18 val. Susidarius plikledžiui jie turi būti pabarstyti per 6 valandas, o suspaustas sniegas arba ledas turi būti nuvalytas iki 12 valandos.
V-ojo priežiūros lygio keliuose, kurių dauguma yra valstybinės reikšmės rajoniniai keliai, valomi nuo 9 iki 18 val. Nepavojingi ruožai barstomi arba taikomos suspausto sniego ir (arba) ledo šiurkštinimo priemonės tik atsiradus itin slidžiai kelio dangai, t. y. esant lijundrai ir (arba) susiformavus šlapiam ledo sluoksniui ant kelio dangos. Šiuose keliuose užtikrinamas minimalus kelio kokybės lygis ir tinkamumas važiuoti. Tad tokie keliai neretai, ypač ryte, vairuotojus gali pasitikti ir visiškai nevalyti, mat pirmiausiai kelininkai pluša ten, kur automobilių srautai didžiausi.