Degalų kainos kasdien šauna į viršų – kas dar pabrangs?
BNS Irmanto Gelūno nuotr.
Vasario 28-oji tapo nauju atskaitos tašku pasaulio energetikos žemėlapyje. JAV karinės oro pajėgos sudavė smūgius taikiniams Irane, o Teherano atsakas buvo žaibiškas ir skausmingas visai pasaulio ekonomikai. Kaip jau tapo liūdna tradicija, vos pasigirdus pirmiesiems šūviams, greičiausiai į tai sureagavo kuro rinka. Nors pirminis degalų kainų šuolis buvo santykinai nedidelis, geopolitinė įtampa Hormūzo sąsiauryje grasina ilgalaikėmis pasekmėmis, kurios pirmiausia jau palietė besipilančių degalus pinigines, o netrukus palies ir kiekvieno vartotojo piniginę. Juk anokia paslaptis, kad brangstant kurui, netrukus ima brangti ir visa kita – tiek paslaugos, tiek prekės.
Hormūzo sąsiauris – paralyžiuotas pasaulio naftos „butelio kaklelis“
Didžiausias nerimas šiuo metu kausto ne tik politikus, bet ir logistikos gigantus bei draudimo bendroves. Iranas, atsakydamas į JAV ir Izraelio atakas, nusitaikė į jautriausią vietą – Hormūzo sąsiaurį. Šis vos 32 kilometrų pločio ruožas tarp Irano ir Omano yra strategiškai svarbiausias pasaulio naftos kelias, kuriuo kasdien pergabenama apie 20 proc. visos pasaulio naftos.
Nors oficialaus sprendimo uždaryti sąsiaurį Teheranas nepaskelbė, tačiau akivaizdu, kad laivų srautas čia dramatiškai sumažėjo. Jei anksčiau per dieną sąsiauriu praplaukdavo apie 50 krovinių laivų, sekmadienį jų užfiksuota vos septyni.
Kainos augs ženkliai
Rinkos į šį chaosą reagavo akimirksniu. Naftos kaina per savaitgalį pašoko daugiau nei 10 proc., peržengdama 80 JAV dolerių už barelį ribą. Nors pirmadienį kaina šiek tiek stabilizavosi, ekspertai įspėja – tai tik ramybė prieš galimą audrą.
Analitikai prognozuoja, kad užsitęsus konfliktui nafta gali pasiekti 90 ar net 100 JAV dolerių už barelį kainą. Tai primintų tamsiausius 2022-ųjų scenarijus, kai Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė energetinį badą Europoje.
Dar didesnį spaudimą sukelia atakos prieš infrastruktūrą. Saudo Arabijos „Aramco“ buvo priversta sustabdyti Ras Tanuros gamyklos darbą, o Kataras – didžiausias pasaulyje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjas – taip pat pranešė apie gamybos sutrikimus po dronų atakų.
Tai prasta žinia Europai, kuri po 2022 metų tapo kritiškai priklausoma nuo Kataro dujų, bandydama pakeisti rusiškus išteklius.
Istorija kartojasi
Degalų kainų palyginimo platformos „Unvero“ bendrakūrėjas Erikas Miliukas pastebi, kad istorija linkusi kartotis. Panaši situacija buvo 1979 m. Irano revoliucijos metais. Tada naftos tiekimas pasaulyje sumažėjo tik 4 proc., tačiau panika rinkoje kainas degalinėse išpūtė net iki 100 proc. Kiekvienam iš mūsų bus nesunku atsiminti ir 2022 metus, kai prasidėjo aktyvus karas Ukrainoje. Tąkart dyzelino kaina Europoje per kelias savaites šoktelėjo iki 40 proc.
„Liūdniausia tai, kad prasidėjus karui kuras brangsta pirmiausia, o vėliau, net ir aprimus konfliktui, kainos niekada nesugrįžta į pradinį lygį“, – pastebi E. Miliukas. Tai sukuria naują, aukštesnę kainų „grindų“ ribą, kuri slegia vartotojus ilgus metus.
Ar pamatysime 2,50 Eur už litrą kainą?
E. Miliuko nuomone, tolimesnė kuro kainų raida tiesiogiai priklausys nuo situacijos Hormūzo sąsiauryje.
„Jei sąsiauris liks atviras, tačiau išliks įtampa, matysime 15–20 proc. brangimą dėl išaugusių logistikos ir draudimo kaštų. Degalų kaina Lietuvos degalinėse galėtų svyruoti tarp 1,85–1,95 Eur.
Jei Iranas visiškai blokuotų sąsiaurį, penktadalis pasaulio naftos taptų nepasiekiama. Tokiu atveju kainos gali šauti į neregėtas aukštumas – iki 2,30–2,50 Eur už litrą“, – prognozuoja E. Miliukas.
Jis primena, kad esant tokiai geopolitinei situacijai, kuro kainos keičiasi ne dienomis, o valandomis.
Padidėjo kuro kainos – pabrango absoliučiai viskas
Brangstantis kuras nėra tik vairuotojų problema. Tai infliacinė bomba, kuri paliečia visas sritis, pradedant maistu, baigiant lėktuvo bilietais.
Analitikai skaičiuoja, kad kiekvieni papildomi 10 dolerių už naftos barelį prideda apie 0,4 proc. prie bendrosios infliacijos.
„Iš dalies arba visiškai užblokavus Hormūzo sąsiaurį kainų šuolis skirtingose ES šalyse gali skirtis. Šalys, turinčios dideles degalų atsargas, degalų brangimą amortizuos lėčiau, todėl verslui rekomenduoju maršrutus planuoti strategiškai ir degalų įsigyti ten, kur kainos dar nebus pasiekusios savo piko.
Išlaidoms kurui augant, pats laikas peržiūrėti kredito limitus su tiekėjais ir pasiruošti tam, kad apyvartinių lėšų prireiks kur kas daugiau“, – ragina E. Miliukas.
7 Komentarai
Viskas brangs, bet nukritus degalų kainoms niekas nepigs, verslininkams naudinga proga pakelti kainas ir lobti.
Tai ko Svilaini vis dar ne verslininkas esi per tiek laiko, kad viską taip gerai žinai? Negi pas dėdę Čekanavičių vidiakus jaunystėje pastoviai žiūrėdavai kol anas tave gvaltavojo už saldainius ir taip tau gyvenime daugiau nepasisekė?
Ar agurkai dar brangs?
Viktoro agurecas pats brangiausias ant Kėdainių. A nori paskanaut?
neturesi su kuo užkąsti prie nemuno dešrygalio?
Tai kurio Viktoro agurecas pats brangiausias [ na Kiedainiai tovarišči] ? Buvusio Kėdainių išganytojo, ar jo buvusio klapčiuko?
sukryžminus abiejų gautųsi nauja labai derlinga veislė pavadinimu ” Double penetration”. Visiems jų rinkėjams labai patiktų