Chemijos gamyklos šešėliai ir vaikystės sapnai atgimė kėdainietės drobėse
A. Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Nuo rugsėjo 27-osios iki spalio 17 dienos Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje veiks Kėdainiuose gimusios ir augusios tapytojos Genovaitės Petronienės darbų paroda „Erdvė didesnė už mus“.
Spalio 3 dieną 12 val. menininkė pristatys parodoje eksponuojamus savo tapybos darbus ir kvies pokalbiui apie šiandienos žmogaus patirtis. Kaip mus veikia nuolat besikeičiantis pasaulis? Iš kur kyla nerimas, vienišumas, prasmės stoka? Kas padeda žmogui jaustis geriau, atrasti vidinę pusiausvyrą ir gyventi pilniau? Renginys nemokamas.
Šiuo metu Vilniuje gyvenanti menininkė savo kūryboje daug dėmesio skiria miesto ir žmogaus vidinio pasaulio temoms. Ji dalyvauja grupinėse tapybos ir fotografijos parodose, o jos kūrybinį braižą reikšmingai formavo ne tik meninės įtakos, bet ir profesinė veikla.
Psichologės ir psichoterapeutės išsilavinimą įgijusi Genovaitė Petronienė visą gyvenimą dirbo psichoterapinį darbą, todėl jos kūriniuose ryškiai atsiskleidžia žmogaus vidinių būsenų tyrinėjimas. Sukauptą patirtį autorė perteikė ne tik tapyboje, bet ir literatūroje. Ji yra išleidusi penkias grožinės literatūros ir tris psichologines knygas, o Vilniaus dailės akademijoje aštuonerius metus dėstė kūrybiškumo psichologiją.
Menininkę įkvėpė pasaulyje žinomi kūrėjai Edwardas Hopperis, Marcas Desgrandchampsas ir Giorgio de Chirico. Jos darbuose dominuoja didelės tuščios erdvės, apleistos vietos, žmogaus ir aplinkos santykis, siurrealistiniai motyvai. Paveiksluose juntamas vienišumas, paslapties nuojauta ir kartais vos pastebima grėsmė.
Pasak autorės, reikšmingą vietą jos kūryboje užima vaikystės prisiminimai iš Kėdainių. Menininkė prisimena dažnai lankydavusis chemijos gamykloje, kur dirbo abu jos tėvai. Vaiko akimis didžiuliai cechai, rezervuarai, kranai ir trąšų kalnai atrodė įspūdingai ir kartu šiek tiek bauginančiai. Ne mažiau įtakos paliko ir Kėdainius supusios lygumos, aukštas dangus bei vienatvės akimirkos vaikštant po tuometes miesto gatves ir statybas.
„Ta dydžio grėsmė, šalia kurio mano maža gyvybė atrodė tokia trapi, sustiprindavo grožio pojūtį“, – savo kūrybos ištakas apibūdina autorė.
Parodos lankytojai turės galimybę susipažinti su darbais, kuriuose susipina vaikystės prisiminimai, psichologinės įžvalgos, sapnų vaizdiniai ir žmogaus santykis su didžiule, paslaptinga erdve.
