Kai atliekos tampa žaliava: studentų idėjos, kurios gali sudominti agromaisto pramonę

 Kai atliekos tampa žaliava: studentų idėjos, kurios gali sudominti agromaisto pramonę

Organizatorių nuotr.

„HACK AgriFood’26“ iššūkių laboratorijoje šešios komandos ieškojo atsakymų į klausimus, su kuriais kasdien susiduria ir agromaisto verslas: kaip mažinti atliekas, kurti tvaresnes pakuotes, didinti produktų maistinę vertę ir atrasti naujas rinkas šalutiniams gamybos srautams.

Milijonai tonų – ir galimybė kurti vertę

2024 m. Europos Sąjungoje susidarė apie 57,9 mln. tonų maisto atliekų – vidutiniškai 129 kg vienam gyventojui, rodo „Eurostat“ duomenys. Maisto ir gėrimų gamyboje susidarė 19 proc. šio kiekio. Tai ne tik aplinkosaugos, bet ir žaliavų efektyvumo bei verslo konkurencingumo klausimas. Ne kiekvienas šalutinis gamybos produktas yra atlieka, tačiau abiem atvejais svarbu ieškoti saugių, ekonomiškai pagrįstų panaudojimo būdų.

Būtent tokį požiūrį demonstravo lapkričio 10–11 d. vykusios „HACK AgriFood’26 – EIT Food Challenge Lab“ dalyviai. Vilniaus kolegijos ir Agrifood Lithuania DIH organizuotoje iššūkių laboratorijoje dalyvavo 30 studentų iš Agrotechnologijų ir Sveikatos priežiūros fakultetų. Dvi dienas studentai su mentoriais tikrino pirmąsias prielaidas, kūrė prototipus ir mokėsi idėją vertinti ne tik kūrėjo, bet ir būsimo kliento akimis.

„Bangos“: nuo kavos tirščių iki trijų galimų produktų

Pirmąją dieną komanda „Bangos“ dar svarstė, kaip kosmetikoje panaudoti kavos tirščius. Studentės analizavo žaliavų savybes, atsisakė kelių sumanymų ir galiausiai pristatė platesnę žiedinės ekonomikos koncepciją: gėrimų pramonės šalutinius produktus panaudoti vabzdžių lervoms auginti, o gautus išteklius potencialiai pritaikyti maisto, grožio ir trąšų sektoriuose. Ši idėja laimėjo pirmąją vietą.

„Esame tikrai labai laimingos ir nustebusios, kad mūsų idėjos gali būti tiek vertingos, kad galėtumėm laimėti pirmą vietą ir pagrindinį prizą“, – po apdovanojimų kalbėjo komandos narės.

Veiklos potencialą pastebėjo ir vertinimo komisijos pirmininkas Gintaras Vilda, EIT bendruomenės atstovas Lietuvoje ir Gamybos inovacijų slėnio generalinis direktorius. Savo „LinkedIn“ įraše jis pabrėžė, kad „Bangos“ sužavėjo verslumo mąstymu: pamatė vertę tame, kas išmetama, ir pasiūlė tris skirtingas produkto kryptis. „Jūs ne tik prezentavote – jūs uždegėte visą salę!“ – rašė jis, dėkodamas visiems dalyviams.

Žinoma, nuo koncepcijos iki gamybos reikėtų patikrinti žaliavų pastovumą, produkto saugą, reglamentavimą, ekonominę grąžą ir paklausą. Vis dėlto tokie klausimai ir yra pradžia, nuo kurios prasideda rimtas inovacijų vystymas.

Organizatorių nuotr.

Pakuotės: tvarumas turi veikti ir gamybos linijoje

Kitas pramonės iššūkis – pakuotės. „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. ES susidarė 79,7 mln. tonų pakuočių atliekų, iš jų 19,8 proc. sudarė plastikas. Todėl pakuotės alternatyva turi būti ne tik draugiškesnė aplinkai: ji privalo apsaugoti produktą, atitikti sąlyčio su maistu reikalavimus ir būti tinkama realiems gamybos bei logistikos procesams.

Komanda „Agri Future“ svarstė daugkartinių pakuočių sprendimus, tačiau juos atmetė ir ieškojo naujos krypties. „Moliai“ eksperimentavo mintimis apie celiuliozę, bičių vašką ir krakmolo tirpalu dengtas medžiagas. „Viską darom ekspromtu“, – šypsojosi studentai. Už šios lengvos frazės slypi tikras inovacijų kūrimo įgūdis: gebėjimas greitai tikrinti ir keisti hipotezes.

Ne tik naujas baltymas, bet ir pasitikėjimas juo

Dietetikos studentų komanda „SP Food“ pasirinko alternatyvių baltymų vartojimo skatinimą. Jie pastebėjo atotrūkį tarp vartotojų švietimo ir produkto pasiekimo iki kliento. Tai svarbi pamoka gamintojams: net technologiškai pažangus maistas nebus sėkmingas, jeigu vartotojas nesupras jo vertės, nepasitikės produktu arba negalės jo patogiai įsigyti.

Komanda UAB „Amino“ ieškojo būdų didinti perdirbtų maisto produktų maistinę vertę. Studentai sąmoningai atsisakė iš pradžių pasirinktos alternatyvių baltymų temos ir nutarė naujai pažvelgti į kasdien vartojamą produktą. „FoodSpark“ tuo metu tyrinėjo kasdienius maisto pasirinkimus – nuo valgomų puodelių iki maisto pateikimo sprendimų. Tai skirtingos, tačiau pramonei atpažįstamos inovacijų kryptys: produkto reformuliavimas, patogumas ir vartotojo patirtis.

Organizatorių nuotr.

Mentoriai padėjo idėjas paversti verslo klausimais

Laboratorijos programoje teorija buvo glaudžiai susieta su praktika. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Inovacijų departamento vadovas, VILNIUS TECH profesorius doc. dr. Artūras Jakubavičius skaitė pranešimą „Inovacijos – verslo darymas galva“. UAB „7PACK“ direktorė Simona Taraškevičė pristatė įmonės sėkmės istoriją, Lietuvos klasterių asociacijos prezidentas Gytis Junevičius kalbėjo apie pagrindinius pristatymo principus, o UAB „ACORUS Calamus“ strateginės plėtros vadovė Indrė Šilinikienė – apie naujų produktų kūrimą.

„Iš tiesų man labai patiko mentoriauti. Labai patiko stebėti, kaip studentai paaugo per tas dvi dienas, kaip klausė ir kaip darė išvadas“, – dalijosi S. Taraškevičė. Tokia pažanga dažnai nematoma galutiniame pristatyme, bet ji ypač svarbi verslui: gebėjimas išgirsti grįžtamąjį ryšį ir juo remiantis pakeisti sprendimą.

Programoje taip pat pristatytas CANVAS verslo modelio kūrimas pasitelkiant virtualią realybę; šia tema kalbėjo programinės įrangos kūrėjas Aimilija Seimenė iš Graikijos Komunikacijos ir kompiuterių sistemų instituto. G. Vilda pristatė EIT bendruomenės galimybes agromaisto inovatoriams – galimą kelią nuo pirmos idėjos link partnerių ir rinkos.

Svarbiausias rezultatas – ne vien apdovanojimas

Komisijos pirmininkas G. Vilda savo įraše prisipažino, kad žvelgdamas į jaunų žmonių drąsą kurti verslą jaučia pasitikėjimą Lietuvos verslo ateitimi. Ši mintis taikliai apibendrina Iššūkių laboratorijos vertę: čia susitinka pramonės problemos, akademinės žinios ir žmonės, kurie dar nebijo klausti „o kas, jeigu pabandytume kitaip?“

„HACK AgriFood’26“ neįrodė, kad visi šeši sprendimai rytoj pasieks gamyklas ar parduotuves. Tačiau parodė, kokius klausimus verta spręsti kartu – nuo šalutinių žaliavų panaudojimo ir pakuočių iki maistingesnių produktų ir vartotojų pasitikėjimo. Agromaisto sektoriui tai kvietimas ne tik stebėti jaunųjų kūrėjų idėjas, bet ir padėti geriausioms iš jų pereiti kitą, sudėtingiausią etapą – realaus pritaikymo bandymus.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video