Paminėtos Dievo tarnaitės A. Dirsytės 65-osios mirties metinės
Gausus būrys šėtiškių bei svečių rinkosi į Promislavos vienkiemį Šėtos seniūnijoje, kur gyveno nusipelniusi kraštietė Dievo tarnaitė ir kankinė Adelė Dirsytė. Saulėtą popietę už mirusiąją buvo aukojamos šv. Mišios bei prisimintas jos gyvenimas, skaitomos parašytos eilės. Renginys skirtas 65-osios mirties metinėms paminėti.
Šėtiškės balsas pasaulyje
„Adelė Dirsytė jungė inteligentiją ir paprastą kaimo žmogų. Ji yra liaudies švietėja. Ji keliavo su moterų draugijomis, skaitė paskaitas, bendravo su ateitininkais, rašė į spaudą. Ji gali būti žurnalistų globėja, nes ji yra spaudos žmogus.
[quote author=“Aut. past.“]Klebonas kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas: „Įsivaizduokite, iš Šėtos vienkiemio kilusi mergaitė buvo garsi visame pasaulyje.“[/quote]
Mūsų parapijai didelė garbė, kad ji Šėtoje gimė, lankė Šėtos bažnyčią, čia buvo pakrikštyta ir Komuniją priėmė.
Adelės Dirsytės balsas buvo girdimas visame pasaulyje, visose penkiuose žemynuose. Įsivaizduokite, iš Šėtos vienkiemio kilusi mergaitė buvo garsi visame pasaulyje“, – sakė renginio sumanytojas ir organizatorius Šėtos švč. Trejybės bažnyčios klebonas kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas.
Sunkus, bet kilnus kelias
Kunigas R. G. Skrinskas prisiminė visą Dievo tarnaitės gyvenimą. Jis pasakojo, kad A. Dirsytė mokėsi Kėdainių gimnazijoje, čia įsitraukė į ateitininkų veiklą. Baigusi gimnaziją įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Studijavo germanistiką, lituanistiką, pedagogiką ir psichologiją.
Kurį laiką dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, buvo šios draugijos reikalų vedėja, lankydavo draugijos skyrius Lietuvoje su paskaitomis. Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, rašė straipsnius mergaičių ir moterų ugdymo temomis.
1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai persikėlė į Vilnių ir dirbo mokytoja mergaičių gimnazijoje, organizavo paramą vargstantiesiems, dirbo su moksleiviais ateitininkais ir akademiniu jaunimu.
1946 m. buvo apkaltinta antisovietine veikla, buvo suimta, net 8 mėnesius žiauriai tardyta saugumo rūsiuose. Nuteista dešimčiai metų kalėti ir dar penkeriems metams tremties atimant teisę grįžti į Lietuvą.
„Po paskutinių metų ypač žiaurių tardymų Adelė Dirsytė grįžo suluošinta fiziškai ir psichologiškai – sumušta, išrauta dalimi plaukų, nekalbi ir atsiribojusi nuo aplinkos. Paguldyta ligoninėje ji pamažu silpo, kol 1955 m. rugsėjo 26 dieną užgeso, likus vos porai mėnesių iki bausmės pabaigos, kuomet būtų buvusi paleista į laisvę.
Iki šiol nežinomos nei Adelės Dirsytės žūties aplinkybės, nei tiksli palaidojimo vieta“, – kalbėjo dvasininkas.
