Bartkūniškiečiai lengviau atsiduso
Retokai atsitinka, kad į „Rinkos aikštės“ redakciją skaitytojai atskubėtų ne kovoti už savo teises ar supykę dėl neteisybės, o atvirkščiai – pasidžiaugti valdžios iniciatyvumu bei dėmesiu jiems.
Būtent tokiu tikslu vedini pas mus užsuko Bartkūniškio kaimo aktyviausieji. Kraštiečiai tvirtina, kad Kėdainių miesto seniūno pareigas užėmus Valentinui Tamuliui, jų nedidelės gyvenvietės gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Žmonės tikina jau anksčiau norėję viešai padėkoti seniūnui, tačiau prieš rinkimus to negalėjo padaryti, kad nebūtų apkaltinti rinkimų agitacija.
Sulaukė dėmesio
Bartkūniškiečiai Inga Liubinienė ir Gintaras Dervinis tikina, kad vien pernai buvo išspręsta daugybė kiekvienam šio kaimo gyventojui aktualių problemų, kurios iki tol ilgus metus buvo valdžios ignoruojamos.
[quote author=“ I. Liubinienė“]Mūsų kaimas geografiškai labai arti Kėdainių, tačiau visada buvo labai tolimas rajono ir seniūnijos valdžiai. Jautėmės labai apleisti. Būdavo atliekami tik elementariausi darbai – žiemą nuvalomas pagrindinis kelias, bet iš esmės daugiau mes nieko neturėjome. O su p. Tamulio atėjimu pas mus nušvito saulė.[/quote]
„Mūsų kaimas geografiškai labai arti Kėdainių, tačiau visada buvo labai tolimas rajono ir seniūnijos valdžiai. Jautėmės labai apleisti. Būdavo atliekami tik elementariausi darbai – žiemą nuvalomas pagrindinis kelias, bet iš esmės daugiau mes nieko neturėjome. O su p. Tamulio atėjimu pas mus nušvito saulė“, – šypsosi Bartkūniškio kaimo bendruomenės narė I. Liubinienė.
Pašnekovė tvirtina, kad beveik visi darbų sąrašo punktai, kuriuos praėjusių metų pradžioje bendruomenės nariai suplanavo nuveikti ir prašyti seniūnijos, kad būtų išspręsti, buvo atlikti. Be to, bartkūniškiečiai sulaukė ir tokių iniciatyvų, kurių jie nė nesitikėjo.
„Man buvo malonus šokas, kai pamačiau, kad šią žiemą yra valomas ne tik kelias į mūsų gyvenvietę, bet ir šalia jo besidriekiantis dviračių takas. Tiesa, dar paminėsiu, kad buvome gerokai nustebę, kai šį pavasarį buvo nugremžti žole apaugę dviračių tako kraštai – tai man buvo iš vis kažkas neįtikėtino“, – sako I. Liubinienė.
Pajudėjo ledai
Bartkūniškiečiai vienas per kitą vardija seniūno darbus ir džiaugiasi kaskart vis gražesne ir gyventi patogesne gyvenviete.
„Šiemet turbūt apskritai pirmą kartą gyvenime pamačiau, kad Bartkūniškyje būtų barstomi keliai. P. Tamulis išsprendė ir apšvietimo problemą akligatvyje.
Paprašėme gremžto asfalto vienam keliukui patvarkyti – yra! Paprašėme saugumo kalnelių pagrindiniame kelyje – jau vieną turime! Po žiemos žadėjo ir likusius įrengti. Mums tie kalneliai labai svarbūs ir reikalingi, kaime gyvena nemažai vaikų, o per gyvenvietę dažnas automobilis pralekia viršydamas greitį“, – tvirtina G. Dervinis, Bartkūniškio kaimo bendruomenės pirmininkas.
Dar Bartkūniškio gyventojus džiugina tai, kad pernai pagaliau buvo išspręsta opi dviračių ir pėsčiųjų tako problema.
[quote author=“I. Liubinienė“]Šiemet turbūt apskritai pirmą kartą gyvenime pamačiau, kad Bartkūniškyje būtų barstomi keliai. P. Tamulis išsprendė ir apšvietimo problemą akligatvyje.[/quote]
„Ilgus metus kentėjome dėl po lietaus smarkiai apsemiamo dviračių tako. Iki tol mes nekartą prašėme tiek seniūnijos, tiek savivaldybės, kad kažkaip patvarkytų tą tako dalį, kad jos nesemtų, tačiau niekas nieko nesiėmė. O kai seniūnu tapo p. Tamulis, bėda pernai pagaliau buvo išspręsta.
O būdavo, kad net ir nedaug palijus nemažą šio tako dalį, esančią dauboje, visuomet apsemdavo.
Beje, link Bartkūniškio einantis pėsčiųjų ir dviračių takas yra labai aktualus ne tik mums, bartkūniškiečiams, bet ir miesto gyventojams, jie juo taip pat aktyviai naudojasi – važinėja dviračiais, bėgioja, vaikšto su šiaurietiško ėjimo lazdomis ir pan. Tad labai džiaugiamės, kad pernai pagaliau buvo iškasti grioviai, kuriais vanduo nuteka ir iš sąrašo galėjome išbraukti dar vieną savo skaudulį“, – džiaugiasi Gintaras.
Nugenėjo
Dar vienas daug džiaugsmo gyventojams suteikęs, tačiau, atrodytų, nesudėtingas ir daug lėšų nereikalaujantis darbas – medžių genėjimas, Bartkūniškyje pagaliau buvo atliktas tik pernai.
„Turime tokią kaip ir liepų alėją – aktyviai naudojamas kelias, kurio pakraščiuose abipus auga didžiulės liepos, tačiau jos buvo jau tiek išbujojusios, kad jų šakos sviro ir kone lietė pravažiuojančius automobilius, trukdė eismui.
Kai seniūno paprašėme, kad jas nugenėtų, net nesitikėjome, kad darbai bus suorganizuoti taip greitai. Trumpiau tariant, jei kreipiesi į seniūną V. Tamulį, jis visada labai operatyviai sureaguoja į visus prašymus. Žmogus ne tik, kad reaguoja, bet dar ir aktyviai domisi, net pats atvažiuoja, apžiūri, bendrauja, tikrai nereikia kelis kartus rašinėti, skambinėti ir prašinėti. Todėl labai norime padėkoti p. Valentinui ir čia atėjome (į „Rinkos aikštės“ redakciją – aut. past.) vien tik todėl, kad jaučiame labai didelį dėkingumą jam ir norime, kad žmonės žinotų ir įvertintų šio žmogaus pasiaukojimą savo darbui, kraštui“, – tvirtina G. Dervinis.
Bartkūniškiečiai viliasi, kad taip pat operatyviai bus sprendžiamos ir kitos jų bėdos, kurių viena aktualiausių – kelio, vedančio į jų kaimą, vadinamosios „betonkės“ remontas, mat prieš kone pusamžį patiesta betono danga jau gerokai sutrupėjusi, žioji didžiuliai įskilimai bei duobės aštriais kraštais.
Kraupus radinys
„Mūsų kaime pastaruoju metu pradėjo siautėti brakonieriai, jau keletą kartų griovyje buvome radę šiukšlių maišus su laukinių gyvūnų liekanomis. Brakonieriai sumedžiotų stirnų, sykį buvo briedis, mėsą pasiėmė sau, o žarnas, kailį, galvas, galūnes sudėjo į maišus ir išmetė į upelį.
Tokie radiniai šiurpina! Kas per žmonės? Iš pradžių kreipėmės į aplinkos apsaugą, jie atvyko, padėkojo už pilietiškumą, tačiau sustabdyti brakonierių jiems nepavyko, nes vėliau ir vėl vandenyje radom gyvūnų liekanų.
Jau pripratę, kad seniūnas išsprendžia kone visas problemas, tą kartą kreipėmės ne į gamtininkus, o į jį. Aišku, seniūnas taip pat iškvietė gamtos apsaugą, gal po šio karto tokie baisūs radiniai, tikimės, daugiau nebesikartos“, – viliasi G. Dervinis.
