Automobilių saugos priemonių evoliucija – saugos diržai

Vargu, ar jaunoji karta prisimena tokius automobilius kaip VAZ, „Moskvič“ ar ZAZ. Ką jau bekalbėti apie nusisavintą „Pobiedą“. Tačiau dar yra ta karta, kurios asociacijos su šiais automobiliais vis dar gyvos. Todėl jų atmenamos automobilių evoliucijos žvilgsnis nukrypsta į sovietmetį, kai keliuose kitų automobilių nebūdavo, tik šie sovietų sąjungoje pagaminti.

Žvelgiant plačiau pasaulio kontekste, vertėtų grįžti į priešistorę ir prisiminti 1885 metais pirmąjį Manheime (Vokietija) Karlo Benzo sukonstruotą ir parduotą benzinu varomą triratį automobilį/motorinį vežimėlį. Jo techninės galimybės buvo ribotos: greitis – 10 km/h, 0,9 litro vieno cilindro variklis. Po trejų metų  taip pat vokietis Andreasas Flockenas pasauliui „dovanojo“ elektrinį automobilį, t. y. automobilį su elektriniu varikliu. Nors jis svėrė daugiau nei 400 kilogramų, tačiau jau buvo greitesnis už pirmtako išrastą triratį automobilį – pasiekdavo penkiolikos kilometrų greitį per valandą.

Tiesa, žvengiant į automobilių evoliuciją, būtina atiduoti pagarbią duoklę svarbų vaidmenį joje atlikusiam prancūzų mechanikos inžinieriui, kuris 1860 metais sukonstravo pirmąjį vidaus degimo variklį.  Anuomet, ne taip sparčiai kaip šiandien,  progresavo automobilių naujovės – tik nuo 1929 metų vartotojai galėjo įsigyti automobilius su uždarais kėbulais.

Tuometiniai automobilių gamybos ir vartojimo mąstai, tikėtina, buvo vienos iš tų priežasčių, kurios nebuvo itin svarbios žmogaus gyvybei bei sveikatai.  Nedidelis transporto priemonių išvystomas greitis ir mažas automobilių kiekis kelyje lėmė ir mažą autoįvykių skaičių. Spartėjant automobilių gamybai, tobulėjant jų techninėms charakteristikoms, didėjant greičio pajėgumams, atsirado poreikis didesnį dėmesį skirti automobiliu judančių žmonių saugumui.

Sunku patikėti, bet pirmuoju, panaudojusiu saugos diržus laikomas Odisėjas. Prieš keturis tūkstančius metų kelionės į Troją metu, kad audra jo nenupūstų į jūrą, buvo prisirišęs diržais. Saugos diržus praktikavo 1902 metais ir elektromobilio „Torpeda“ vairuotojas per automobilių lenktynes Niujorke. Po metų buvo užpatentuotas pirmasis automobilio saugos diržas, nors dar ilgai jis buvo naudojamas tik aviacijoje.  Automobilių saugos diržų  idėją įgyvendino švedų inžinierius Nilsas Bohlinas. 1959 m. juos ne tik užpatentavo „Volvo“ bendrovė, bet ir įdiegė dviejuose gaminamuose automobiliuose. Nuo 1967 metų saugos diržų įrengimas Švedijoje tapo privalomas. Taip po pasaulį paplito saugos diržų „virusas“. Štai Lietuvoje, primena https://www.carone.app/ ekspertai, nurodymas segtis saugos diržus juos turinčiose motorinėse transporto priemonėse pasiekė 2002 metais. 

Jau nuo 1976-ųjų automobilių gamintojai buvo įpareigoti savo vartotojams parduodamuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Vokietijos įmonė „Opel“, nuolatos besirūpinant automobilių saugumo didinimu, saugos diržus šios markės automobiliuose jau montavo trejetą metų  anksčiau, nei pasirodė įpareigojimas tai daryti. Ir ne tik. Jau nuo 1968 metų vartotojas, pirkdamas vieną iš trijų markių šio gamintojo automobilių, kaip papildomą įrangą priekyje sėdintiems keleiviams apsaugoti galėjo rinktis įmontuojamus saugos diržus.

 Peteris Schüßleris, „Opel“ pasyviųjų apsaugos sistemų vadovas, įsitikinęs, kad  saugos diržas vis dar yra svarbiausias gyvybių gelbėtojas automobilyje. Jam antrina ir statistika, kuri atskleidžia faktą, jog daugiau nei pusė avarijas patyrusių žmonių išliko gyvi tik todėl, kad autoįvykio metu buvo prisisegę saugos diržus. Neveltui elektra varomoje „Opel Astroje“ šiandien puikuojasi jutikliai, kurie geba nustatyti gresiančio susidūrimo jėgą. Tokiu būdu sureguliuojamas diržo įtempimas taip, kad avarijos metu būtų užtikrinta maksimali apsauga. O nuo 1986 metų „Opel Omegos“ priekinėse ir galinėse sėdynėse montuojami reguliuojamo aukščio saugos diržai.

Nuo 1991-ųjų F kartos „Astroje“ – saugos diržų įtempikliai, vėliau – saugos diržų jėgos ribotuvai, padedantys išvengti automobilyje važiuojančių žmonių kūno dalių pertempimo susidūrimų metu. Dar tais 1976-aisiais, gamintojams atsiradus įpareigojimui įrengti saugos diržus automobilyje, atsirado įpareigojimas ir vartotojams – juos segtis. Pastarasis įpareigojimas ilgus metus buvo ignoruojamas. Vairuotojai jautėsi taip, tarsi jų kelionė automobiliu tapo apsunkinta, atimtas iš jų vairavimo malonumas, užkraunama niekinė prievolė.  Tačiau saugos diržai „prigijo“  mūsų keliuose. 

Kelių eismo taisykliųdvidešimt šeštame skyriuje nurodoma, kaip naudotis saugos diržais ir kitomis saugos priemonėmis. Už šių reikalavimų nesilaikymą numatyta bauda nuo 30 iki 50 eurų. Pakartotinai nusižengus – nuo 60 iki 90 eurų, taip pat nuo vieno iki dviejų mėnesių teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. 

Sunku įvertinti šalies vairuotojų mentalitetą dėl saugos diržų segimosi, tačiau manytina, kad vis dėlto dar nemaža dalis jų saugos diržą segasi motyvuojami baudų dydžio ir gailesčio savo piniginei, kitaip – materialinei gerovei.

Panašių minčių bei numatomų priemonių galime rasti pasiūlyme dėl Europos Parlamento rezoliucijos „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti žmonių gyvybes“ (2017). Remiantis komisijos ataskaita, galima teigti, kad kasmet Europoje beveik 26 tūkstančiai žmonių išvykę į kelią iš jo nebegrįžta – žūsta (iš jų 51 procentą sudaro pėstieji ir dviratininkai). Dar apie 135 tūkstančius yra sužalojami. Kadangi ES saugaus eismo tikslas – nė vieno žuvusio kelyje, stengiamasi imtis veiksmingų priemonių, kad artimiausioje perspektyvoje taip ir nutiktų.

Pasak Europos parlamento vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referento Daniel Dalton, kadangi kelių eismo saugumas priklauso nuo tokių trijų veiksnių kaip transporto priemonė, infrastruktūra ir vairuotojo elgesys, būtina imtis kelių eismo saugumo didinimo priemonių visose trijose srityse ir reikėtų imtis veiksmingų priemonių aktyvaus ir pasyvaus saugumo srityse.

Vidutinis automobilių amžius dabar viršija dešimt metų (transporto priemonės amžius turi tiesioginės įtakos eismo įvykio sukeltiems padariniams ir sužalojimams!),  todėl ES ima finansuoti įvairius projektus. Esmė –  kad išliptume iš senų savo automobilių, pakeisdami juos naujais arba… paspirtukais. Didžiulis dėmesys paliekamas saugos oro pagalvėms bei saugos diržams. Šie  gyvybės gelbėtojai per beveik penkis dešimtmečius ne tik išliko vieni svarbiausių saugumo priemonių, bet ir nesiliovė tobulėję. 

Vis dar abejojantiems saugos diržų stebuklinga galia, įtikinamus argumentus pateikia Laurynas Jovaišas, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas. Jo teigimu,  susidūrimo metu, jei automobilis važiuoja 48 km/h greičiu, neprisegtas vaikas nubloškiamas maždaug keturiasdešimt penkis kartus didesne jėga. Jei greitis didesnis, tarkime 67 km/h, jėga padidėja nuo 75 iki 150 kartų.

Viskas atrodytų taip: 27 kilogramus sveriantis ir už vairuotojo sėdintis vaikas važiuojant tokiu greičiu, į vairuotoją trenksis „smūgio svoriu“, kuris sieks 2000 iki 4000 kilogramų. Nesunku paskaičiuoti, t. y. padauginti iš 45 arba 75,  ir savo „smūgio jėgą“, jei nesegėsite automobilio apsaugos diržo. Įtikinama?.. Lieka abejonių?.. Griūk negyvas, jei lieka.

Jei devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose automobilių saugumo suvokimas buvo labiau sufokusuotas į saugos diržus ir saugos oro pagalves, tai vėlesniu laikotarpiu saugumą kelyje ėmė „kontroliuoti“ ne tik inovatyvūs saugos diržai ir pagalvės, bet ir stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS),  traukos kontrolės sistemos,  elektroninė stabilumo kontrolė (ESC),  aktyviosios saugumo sistemos (parkavimo jutikliai bei kameros, aklosios zonos indikatorius, įspėjimai apie galimą susidūrimą kelyje, apie nukrypimą nuo juostos), kitos naujos ir pažangios pagalbos vairuotojui technologijos (adaptyvioji greičio palaikymo, avarinio sustojimo, autonominio vairavimo, konstrukcinio transporto priemonių vientisumo, navigacijos sistemos).

Tad dabartiniai automobiliai yra pranašesni už pirmąjį pasaulyje automobilį dėl pažangesnės technologijos, efektyvesnio variklio, geresnės saugos, komforto ir kitų funkcijų. Tačiau nepaisant nieko – saugumo srityje iki šiol karaliauja automobilių saugos diržai!