Antroji amarų banga: kodėl rugpjūtį jie grįžta ir kaip su jais tvarkytis
Rugpjūčio viduryje daugelis Druskininkų krašto sodininkų pastebi tą patį reiškinį: obelų ūgliai, rožių pumpurai ar agurkų lapai vėl aplipę mažais žalsvais ar juodais vabzdžiais. Atrodo, lyg vasaros pradžioje nupurkšti augalai per savaitę vėl būtų užpulti. Iš tikrųjų tai nėra atsitiktinumas – tai antroji amarų banga, kuri kasmet kartojasi tuo pačiu metu.
Kodėl amarai grįžta būtent dabar
Amarai dauginasi itin greitai, o vasaros antroje pusėje jų populiacijos augimą paskatina keli veiksniai iš karto. Sumažėjus dieninėms temperatūroms, bet dirvai ir orui vis dar liekant šiltiems, vabzdžiai gauna idealias sąlygas veistis. Vienas amaras per savaitę gali pagimdyti dešimtis palikuonių be apvaisinimo, todėl per dvi tris savaites nedidelis kolonija virsta tikru antpuoliu.
Prie to prisideda ir augalų būklė. Rugpjūčio pabaigoje daržovės ir vaismedžiai jau baigia augimo sezoną, jų stiebai ir lapai suminkštėja, o toks minkštas audinys amarams tampa lengviau įkandamas. Šiltnamiuose padėtis dar prastesnė: uždaroje, drėgnoje patalpoje nėra nei vėjo, nei staigių temperatūros pokyčių, todėl amarai ten dauginasi ypač sparčiai.
Ar visada reikia purkšti chemija
Ne kiekvienu atveju būtina griebtis intensyvaus purškimo. Boružės, jų lervos ar auksaakės sode gyvena kaip natūralūs amarų priešai – per savaitę vienas toks vabalas gali suėsti dešimtis ar net šimtus amarų. Sodininkai, kurie augina medaus rasas ar krapų žiedus, dažnai pastebi, kad šie augalai pritraukia naudinguosius vabzdžius, todėl kartais tereikia palaukti kelias dienas, kol boružės ar auksaakės patys susidoroja su kolonija.
Blogiau, kai amarų kolonija išauga per didelė ir situacija tampa nebevaldoma natūraliomis priemonėmis. Vytstantys ūgliai ir į vamzdelį susisukę lapai rodo, kad vien boružių ar auksaakių pagalbos jau nepakaks – kenkėjų tiesiog per daug, kad naudingieji vabzdžiai spėtų su jais susitvarkyti. Tokiu atveju amarai turėtų būti kontroliuojami konkrečiam augalui tinkamomis priemonėmis, laikantis jų naudojimo rekomendacijų.
Kada purkšti, kad nepakenktum derliui
Rugpjūčio pabaiga – jautrus metas, nes daugelis daržovių, uogų ir vaisių jau arti nuėmimo. Čia svarbiausia laikytis vadinamojo pasitraukimo laikotarpio – laiko tarpo nuo purškimo iki derliaus nuėmimo, kurį nurodo kiekvieno preparato etiketė. Agurkams ar pomidorams šis laikotarpis būna trumpesnis nei obuoliams ar kriaušėms, tad prieš purškiant preparato instrukciją verta perskaityti atidžiai.
Geriausias laikas purkšti – ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras, kai temperatūra žemesnė ir nėra tiesioginių saulės spindulių. Tai sumažina preparato skilimą ir padidina veiksmingumą. Vėjuotomis dienomis purškimo geriau atsisakyti, nes preparatas gali nuklysti į kaimyninius augalus ar dirvą.
Ką daryti šiandien
Pirmiausia verta apžiūrėti augalus – ypač ūglių viršūnes, pumpurus ir lapų apatinę pusę, kur amarai dažniausiai slepiasi. Jei kolonija dar nedidelė, galima ją tiesiog nuplauti vandens srove arba nupjauti stipriai apnikusius ūglius. Jei situacija jau rimtesnė, verta pasidomėti, kokie BASF sprendimai tinka konkrečiam augalui ir kenkėjo tipui, nes skirtingi preparatai skirti skirtingoms kultūroms – vieni tinka daržovėms, kiti dekoratyviniams augalams ar vaismedžiams.
Metai iš metų stebintys šį rugpjūčio šuolį sodininkai pastebi vieną taisyklę: kuo greičiau amarai pastebimi, tuo paprastesnis būna sprendimas. Užtenka pradelsti savaitę, ir vietoj kelių nupjautų ūglių gali tekti aprašyti visą prarastą derlių.
