Ant bažnyčios kalnelio skambėjo eilės
Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebono Artūro Stanevičiaus siūlymu, prieš trejus metus bažnyčios šventoriuje surengtas poezijos renginys jau tapo gražia krašto tradicija – Šv. Jurgio bažnyčios kalnelyje ir šiemet susirinko gausus būrys poezijos mylėtojų ir svečių literatų iš kitų rajonų.
Eilės ir kitomis kalbomis
„Sambūrio dvasiniu vadovu išrinktas klebonas A. Stanevičius pasveikino poezijos vasaros dalyvius ir palinkėjo kūrybinės sėkmės.
Poezijos vasaros šventės – poezijos atlaidų „Ten kur poezija virsta malda“ – metu savo eiles skaitė Vitalija Minialgaitė, Neringa Visockė, Irena Paplauskienė, Rozalija Racevičiūtė, Angelija Avižiūtė-Bučienė, Celestina Rimavičienė, Kazimieras Dobrovolskis, Ignas Meškauskas ir aš.
Renginyje dalyvavo ir Kėdainių krašto literatų sambūrio literatai, istorikė kraštietė iš Kauno Angelė Buškevičienė, ir svečiai iš kitų rajonų – tai Pakruojo literatų klubo „Židinys“ literatė Gražina Gricienė, Šeduvos literatė Milda Jagučiauskienė, Panevėžio rajono klubo ,,Polėkis“ prezidentas Stanislovas Grigas ir Ona Strikšienė.
Eilės buvo skaitomos ne tik mums priimtina lietuvių kalba. Elvyra Kisielienė ir poetė Irena Duchovska eiles skaitė dar ir lenkiškai, Vitolis Laumakys – vokiškai, Renata Šimakauskienė – angliškai“, – šventės dalyvius pristatė Kėdainių krašto literatų sambūrio vadovė Genė Sereikienė.
Trečius metus organizuojama poezijos vasaros šventė – savita, nepakartojama ir savaip įdomi.
„Vienus metus jungėsi poezija, muzika, šokis. Kitais metais prisijungti kvietėme knygas išleidusius kraštiečius, gyvenančius kituose šalies miestuos.
Šiais metais eilės skambėjo žemaičių ir aukštaičių tarmėmis, vokiečių, anglų ir lenkų kalbomis“, – pabrėžia G. Sereikienė.
Dalijosi muzika
Šventėje susirinkusieji dalijosi ne tik eilių posmais – skaitovams muzikavo gitaristas bardas Arnas Jasiūnas, Raguvos kultūros centro vadovė Rima Žudienė, dainavo Kėdainių lenkų draugijos ansamblis „Issa“.
„Mielai mūsų poezijos vasarose dalyvauja parapijos bendruomenė, atvyksta kraštiečiai, miesto žmonės. Ir jau antri metai, kaip bažnyčios choras mūsų renginį užbaigia giesme ,,Viešpats pakrantėj stovėjo“. Tai labai jautri akimirka, kada visi atsistoję, susiėmę už rankų sugiedame šią giesmę.
Taip pat svarbu paminėti, jog šventės metu paminėjome mūsų išleistos verstinės knygelės iš lietuvių į vokiečių kalbą „Kalbų tiltas – 2007“ (tai krašto literatų bendradarbiavimo su vokiečių kalbos ir kultūros asociacijos ,,Edelveisas – 1700“ bendruomene vaisius) dešimties metų jubiliejų“, – šventės akimirkomis dalijasi Genė Sereikienė ir pabrėžia, kad tikriausiai nė vienas žmogus nerašo vien sau.
Nori suburti žmones
„Užrašytas žodis turi kalbėti, skambėti dainoje, giesmėje, keliauti nuo širdies prie širdies. Tad mūsų pagrindinis tikslas ir yra suburti tuos žmones, kuriems reikia poezijos, knygos, kurie nori išgirsti gyvą savo krašto literatų ir svečių žodį ir tiesiog pabūti toje palaimingoje valandoje šventoriaus žalumoje, paklausyti poezijos, paukščių, Varlupio upelio kalbos“, – tikina G. Sereikienė.
