Aistras kėlusi vytinė „Vėtra“ niekada nebeplaukios: taps eksponatu
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Kiekvienas miestas turi savo simbolius – statinius, paminklus ar net legendas, kurios pasakoja apie jo praeitį ir tapatybę. Kėdainiams vienu tokių gyvų istorijos simbolių dar 2019 metais tapo atkurta istorinė vytinė „Vėtra“ – medinis, amatininko rankomis su meile suręstas laivas, turėjęs priminti šlovingus laikus, kai Nevėžio upe driekėsi prekybos keliai į Europą. Tačiau svajonė apie nuolatinius edukacinius plaukimus ir turistų klegesį ant denio atsimušė į atšiaurią realybę. Kėdainių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, oficialiai užbaigiantį „Vėtros“ kaip plaukiojančios priemonės istoriją – laivas bus paverstas stacionariu eksponatu krantinėje.
Ekskursijos ir išlaikymas kainavo per daug
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo nuspręsta ilgalaikį turtą – laivą (vytinę), kurio įsigijimo savikaina siekė 12 tūkst. eurų – perduoti iš Kėdainių kultūros centro patikėjimo teisių rajono savivaldybės administracijai.
Toks žingsnis žengtas atsižvelgiant į Kultūros centro argumentus: prastą vytinės techninę būklę, nemažą lėšų poreikį eksploatacijai bei remontui ir ribotus žmogiškuosius išteklius. Vietoj edukacinių plaukimų, kurie tapo per didele našta, siūloma laivą eksponuoti krantinėje.
Akivaizdu, kad istorinė romantika reikalauja didelių ir nuolatinių investicijų.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas patvirtino, kad vytinės gyvavimo ciklas nebuvo ilgas, o iššūkių netrūko nuo pat pradžių.

Nors vytinė Kultūros centrui buvo perduota 2020 metų birželį ir, neskaitant sausringų 2023-iųjų, ji plaukiojo kasmet, bet jos veikla buvo labai priklausoma nuo išorinių veiksnių. „Plaukimai Vytine yra labai priklausomi nuo aplinkybių, daug kartų plaukimai nevykdavo, nes neleisdavo oro sąlygos ar kitos aplinkybės (vykdomos tilto statybos – plaukti neleista dėl saugumo)“, – teigė G. Muznikas.
Per ketverius metus (2020–2024 m.) įvyko daugiau nei 180 plaukimų, kuriais pasinaudojo apie pusantro tūkstančio žmonių, vidutiniškai po 9 asmenis vieno plaukimo metu.
Tačiau eksploatacinės išlaidos per šį laikotarpį sudarė daugiau kaip aštuonis tūkstančius eurų, o remontui prireikė dar daugiau kaip trijų tūkstančių eurų. Tai apėmė draudimą, variklio nuomą, degalus, smulkų remontą ir, žinoma, personalą – laivui valdyti reikėjo dviejų fiziškai stiprių žmonių, iš kurių vienas turėjo turėti kapitono teises.
Paklaustas apie dabartinę laivo būklę, administracijos direktorius buvo atsargus.
„Tikslią vytinės techninę būklę gali nustatyti ekspertai.
Įsigijus variklį, su vytine būtų galima plaukti“, – sako administracijos direktorius.
Taigi, teoriškai „Vėtra“ dar galėtų skrosti Nevėžio vandenis, tačiau tam reikėtų papildomų investicijų į variklį ir ekspertizę, o tai, akivaizdu, nebėra laikoma racionaliu sprendimu.
G. Muznikas taip pat pridūrė, kad vytinė „Vėtra“ yra ilgalaikis turtas ir šiuo metu likutinės vertės neturi. Taigi panašu, kad buhalteriškai laivas jau yra nudėvėtas ir jo vertė dabar yra tik simbolinė bei istorinė.
Per ketverius metus (2020–2024 m.) įvyko daugiau nei 180 plaukimų, kuriais pasinaudojo apie pusantro tūkstančio žmonių, vidutiniškai po 9 asmenis vieno plaukimo metu.
Aut. past.
Kaip gimė vytinė „Vėtra“?
Sprendimas nuleisti „Vėtrą“ ant kranto ir palikti ją kaip stacionarų eksponatą ypač liūdnai skamba prisiminus entuziastingą jos pradžią.
2019 metų pavasarį laivadirbio Dariaus Petkevičiaus rankomis sukurta vytinė buvo nuleista į vandenį naujoje prieplaukoje ir iškart tapo traukos centru. Tai buvo antrasis toks laivas Lietuvoje, atkurtas pagal garsųjį Merkinės radinį – XVIII a. senojo lietuviško laivo liekanas. D. Petkevičius, pasinaudojęs Rusnės laivadirbio Simo Knapkio brėžiniais, atkūrė tipišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus vandenų burlaivį.
Kėdainių „Vėtra“ buvo sumažinta kopija: 12,7 metrų ilgio ir 2,85 metrų pločio. Jos statybai prireikė beveik 10 kubinių metrų pušies medienos. Impregnavimui, laikantis senųjų tradicijų, sunaudota net 40 litrų pušies deguto iš Suomijos, skiesto su linų aliejumi. Sandarinimui panaudota 10 kilogramų pakulų, o visą konstrukciją sutvirtino apie 60 kilogramų didžiųjų vinių. Tai buvo ne tik laivas – tai buvo gyva edukacinė pamoka apie senąją laivybystę.
Šis projektas turėjo priminti laikus, kai Kėdainiai buvo svarbus prekybos uostas. Istorikų teigimu, XVII amžiuje miestas galėjo turėti apie 20 vytinių, kurios Nevėžiu, Nemunu ir Kuršių mariomis pasiekdavo Karaliaučių ir Dancigą. Jomis buvo gabenami javai, linai, mediena, derva, o atgal parplukdoma druska, silkė, geležis ir prabangos prekės. Vytinės nebuvo ilgaamžės, tarnavo apie 6 metus, o kai kurios net būdavo vienkartinės – pastatytos iš žalios medienos, o kelionės pabaigoje parduodamos malkoms.
Galbūt ironiška, bet ir moderniosios „Vėtros“ aktyvus gyvenimas truko panašų laikotarpį.
Kitų metų pavasarį vytinę planuojama palikti krantinėje. Šią žiemą ji praleis Kėdainių miesto seniūnijos parinktoje saugioje vietoje.
Aut. past.
Naujasis poilsio uostas krantinėje
Nors vytinės plaukimų istorija baigta, jos misija dar nesibaigė. Pasak G. Muzniko, kitų metų pavasarį vytinę planuojama palikti krantinėje. Šią žiemą ji praleis Kėdainių miesto seniūnijos parinktoje saugioje vietoje.
Pavertus laivą stacionariu eksponatu, bus išspręstos kelios problemos: nebereikės lėšų brangiai eksploatacijai, variklio nuomai, draudimui ir nuolatiniam personalui. Tačiau „Vėtra“ ir toliau galės atlikti savo edukacinę funkciją – pasakoti kėdainiečiams ir miesto svečiams apie šlovingą LDK laivininkystės praeitį. Ji liks matomoje vietoje, prieinama apžiūrėti, fotografuoti ir prisiminti.





























10 Komentarai
,,Laivybystei” netapus laivyba,savivaldybės nutarimu istorinė Vėtra bus išlaipinta į krantą.Beliks pastatyt stiklinį akvariumą kaip Baranausko klėtelei ir Hanzos laikotarpio eksponatas vėl džiugins turistų akis.
Išplauti ir išskalbti eurus, kaip kacapyne, daugiau nieko nemokam, tokia ta mūsų tauta……
Pas mus kelis kartus daugiau nei ten,kaip pavadinai (kacapine)-ten volodia pasakė ir šventa,o pas mus kaltu nėra(taip sukrito aplinkybės).
abu pyzdinkit pas volodę ir ten džiaukitė gyvenimu
panašias į vytinę valtis sėkminingai jas naudodavo kelis dešimtmečius. Pakakdavo kiekvienais metais išsmaluoti valties dugną, šonus ir valtis kaip nauja. Ar ši vitynė buvo pagaminmta iš papuvusios medienos, ar meistras buvo blogas ne man spręsti. Tačiau numesti dar ilgai galinčią tarnauti valtį yra aplaidumas. Žinoma, tai ne privati valtis, pinigai visų žmonių. O jei visų tai daiktas be tikro šeimininko. Apsileidėliai ir tiek. Tik valdininkų privačios kišenės ilgai tarnauja, maloniai priglaudžia visų mūsų pinigus algų forma.
Cirkas. Tai buvo aišku iš karto. Pinigai į balą ir tiek.
Čia puikiausias pavyzdys kad Kėdainiuose jau nebereikia diegt kažkokių tai naujovių. Šitam mieste tik dejuojantys pencininkai beliko. O didžioji dauguma dirbančių žmonių, po darbų moderniose įmonėse, dažniausiai gali tiktai telefone pramogaut. O dėl saujelės žmonių kurie pramogoms gali viska sau leist tikrai neverta.
,,už minimumą” dirbančių moderniose įmonėse…
nereikia varyt ant pencininkų. Pažiūrėk, kiek (kaip vadini) pencininkų dar dirba. O kiek jaunų sėdi ant pašalpų, kuriems dar , kaip vadini (pencininkai), pašalpas uždirba, kaip ir tamsta. Taip, yra ir (pencininkų), kurie dar gali pajudėti, bet deja… ir vaitoja. Bet nereikia mauti visus ant vieno kurpaliaus.
Sutinku, kad kas liečia Vytinę, čia yra kitas klausimas.
Tai tiek, modernių įmonių darbuotojau.
rajono pensininkai geriau linkę iš savo naftalininių kojinių santaupas telefoniniams sukčiams atiduoti, nei leisti pramogoms mieste