Specialioji mokykla skaitmenizuos vaikų ugdymą
Jorūnė LIUTKIENĖ
Nors ir pandemija, sumanymai ir darbai nesustoja, o ypač jautriose srityse, kuriose negalima delsti. Kėdainių specialioji mokykla užsibrėžė skaitmenizuoti iki šiol taikytus mokymosi metodus ir kurti naujus, kad galėtų labiau padėti nuo autizmo sutrikimų kenčiantiems auklėtiniams. Patirties semtis vyko net į Belgradą. Parsivežė idėjų, kurias įgyvendins nedelsiant, o kitoms prireiks šiek tiek laiko.
Susipažino su naujovėmis
Specialiosios mokyklos pedagogai, ieškodami gerosios patirties ir būdų, kaip stiprinti specialiųjų poreikių turinčių mokinių vystymąsi pasitelkus informacines technologijas ir skaitmenines programas, šį rudenį atsidūrė Antono Skalos mokykloje, Serbijos sostinėje Belgrade, kur susibūrė bendraminčiai su panašiais tikslais iš kitų šalių: Rumunijos, Portugalijos, Turkijos ir Latvijos.
Serbų pedagogai jiems pristatė savo kuriamas skaitmenines programas, kurios yra skirtos mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų ir specialiųjų poreikių, socialinės-emocinės raidos stiprinimui.
Serbų pedagogai Antono Skalos mokykloje dirba su penkiomis socialines-emocines kompetencijas ugdančiomis skaitmeninėmis programomis „Lako sa Markom“, „Emotion game“, „Pappy Pals“, „Napko“ ir „Social story“. Jie ir supažindino lietuvius bei kitus dalyvius, kaipgi skaitmeninės programos pritaikomos praktiškai pamokose ir kokį jos duoda rezultatą.
Buvo stebimos, o po to aptariamos nufilmuotos veiklos. Praktinių užsiėmimų metu buvo mokomasi valdyti skaitmenines programas ir pritaikyti jas ugdymo procese.
Kaip pasakoja Kėdainių specialiosios mokyklos specialioji pedagogė Ingrida Jurevičienė, jiems vyko praktiniai užsiėmimai grupėse. Pedagogai daug ką išbandė patys. Naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis kūrė istorijas, kad suprastų, kaip jos veikia.
Dalyviai mokėsi skaitmeninėje erdvėje pritaikyti ir plačiai naudojamų alternatyviosios komunikacijos sistemų – PECS paveikslėlių metodą. Jo perkėlimas į skaitmeninę erdvę padėtų dar geriau prisitaikyti autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.
Antono Skalos mokykla gali pasigirti ir skaitmeniniu robotu, kuris skirtas emocijų kūrimui ir atpažinimui. Projekto dalyviai ir praktiškai išbandė šio roboto galimybes. Jie patys kūrė skirtingas emocijas. Specialioji mokykla darbe taip pat naudoja robotuką „Bitutė“.
Pagal projektą vyko ir kiti naudingi susitikimai. Belgrado universiteto specialiojo ugdymo ir reabilitacijos fakulteto atstovai pristatė šalies specialiojo ugdymo sistemą ir tokių specialistų rengimą.
Lietuviai specializuojasi kodavimo srityje
Kėdainių specialiosios mokyklos pedagogai taip pat pristatė savo patirtį. Mokykla įsitraukusi į kodavimui skirtus projektus ir programas.
Specialiosios mokyklos specialioji pedagogė metodininkė I. Jurevičienė su ugdytiniais jau dalyvauja Europos Sąjungos programavimo savaitės „CodeWeek 2021“ renginiuose, kurie padeda sudominti programavimu bei uždega domėtis skaitmeniniu raštingumu. Jiems tenka atlikti skaitmenines kodavimo užduotis virtualioje erdvėje pagal savo gebėjimą.
Mokytoja V. Siutilienė pasidalijo, kaip ji konkrečiai dirba naudodama Code.org programą, kurioje kodavimo užduotys pateikiamos pagal mokinių jau turimus informacijos ir komunikacijos technologijų įgūdžius ir kiekvieno vaiko galimybes.
Mokytoja pastebi, kad mokydamiesi programuoti, ugdytiniai geriau supranta, kaip veikia technologijos, patobulina savo įgūdžius, stiprina mąstymą, mokosi sukaupti dėmesį ir randa naujų idėjų.
Pritaikys savo mokykloje
Serbijoje susipažinę su šiuolaikinėmis technologijomis, kurios jau yra sėkmingai taikomos specialiųjų poreikių turintiems vaikams lavinti, ir praktine informacija bei metodais, ją planuoja pritaikyti ir savo mokykloje.
Pirmiausia bus daromi aromaterapiniai masažai, kurie su specialiai parinktais eteriniais aliejais padeda vaikams atsipalaiduoti ir nusiraminti. Tokia masažo ir mankštos terapija padeda vaikams prieš pradedant rašyti. Taikant specialius aromaterapijos metodus galima pasiekti puikių rezultatų.
Be to, kaip sako serbų patirtis, jie padeda vaikams susikaupti.
Specialiojoje mokykloje yra kineziterapeutas ir masažistė, kuri daro viso kūno masažą. Planuojama siųsti ją į specialius kursus, kad ji galėtų imtis tokio specialaus vaikų pirščiukų ir rankyčių iki alkūnių masažo prieš pamokėles.
„Tai yra nedidelės papildomos sąnaudos mokyklai, o tokių masažų nauda mes akivaizdžiai įsitikinome matydami serbų patirtį“, − sako mokyklos direktorius J. Jančius.
Dar planuojama įsirengti „nusiraminimo“ kambarį, kuriame mokinys, patyręs emocinių sunkumų bei elgesio problemų, galėtų nusiraminti.
Vėliau Kėdainių komanda atrinks ir su ugdytiniais išbandys virtualios realybės edukacinius žaidimus. Iš viso planuojama kartu su partneriais kurti, atrinkti ir adaptuoti 162 edukacines programėles, kurios bus išverstos į šešias partnerių kalbas, patalpintos į specialią projekto metu sukurtą svetainę. Jomis lengvai galės naudotis visi mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai, švietimo įstaigų darbuotojai.
Artimiausiu metu planuojama pasinaudoti ir kita serbu mintimi ir ją pritaikyti savo mokykloje – tai paveikslėliais pavaizduotos mokinių elgesio taisyklės: pagal emocijoms parinktas spalvas bus aišku: ką galima ir ko negalima daryti. Vizualinės taisyklės mokiniams bus priimtinesnės ir lengviau suvokiamos.
Specialiųjų poreikių asmenimis vadinami vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese bei visuomenes gyvenime. Visa tai, kuo vaikas išsiskiria iš savo bendraamžių daugumos, vadinama ypatingumu.
Ypatingumas, kuris pasireiškia luošumu, negalia ar net gabumu sukelia konfliktą tarp vaiko galimybių ir standartinių ugdymo reikalavimų. Specialieji ugdymo(si) poreikiai ir atsiranda tada, kai ugdymo ir saviugdos reikalavimai neatitinka mokinio galimybių.
Kaip elgiasi autistai?
Pasak specialiosios pedagogės I. Jurevičienės, iki trejų metukų vaikas vystosi normaliai ir nekelia nerimo bei įtarimų tėvams, tačiau ties trečiais metais kai kurių vaikų raida sustoja.
„Ar vaikas turi autistinių sutrikimų išryškėja maždaug trečiais jo gyvenimo metais, − sako pedagogė I. Jurevičienė. − Simptomai yra labai individualūs, tačiau jeigu pastebite, kad vaikas nepalaiko kontakto, kai kurie jo judesiai nuolat pasikartoja, labai patinka suptis, atidžiai stebi besisukančius žaisliukus, tokius kaip vilkeliai, kalba angliškai, yra protingi ir sumanūs, bet vengia naujos aplinkos − jau galite įtarti, kad vaikui sunkiau prisitaikyti prie jį supančios aplinkos ir jam reikia pagalbos.
Jeigu kreipiatės į specialistus, sutrikimai vaikams patvirtinami Vaiko raidos centre. Deja, pasak pedagogų, dauguma tėvų nenori pripažinti, kad jų vaikas turi kitokių charakterio bruožų, nei įprasta daugumai.
„Tėvus neretai labai neramina specialiosios mokyklos statusas, bet tai nėra teisingas požiūris. Mes taikome visus naujausius metodus ir nuolat tobulėjame, kad suteiktume vaikams visokeriopą pagalbą.
Vargu ar šeima gali turėti vienam vaikui masažistą, kineziterapeutą, logopedą, psichologą, taikyti meninę ir kitokias terapijas. Be to, nepamirškite, kad gyvenant su tokiu vaiku reikia labai daug specialių žinių. Visa tai turi mūsų mokyklos pedagogai. Nebijokite kreiptis“, − ragina I. Jurevičienė.
Autizmo bruožų turintys vaikai labai prisiriša prie vieno iš kurių nors suaugusiųjų ar pažįstamų.
Jie patys pasirenka žmones, su kuriais jaučiasi gerai ir tada jais pasitiki. Tokie vaikai labai nori bendravimo. Ir jeigu jie ras šioje mokykloje draugą, tai bus pagalba ir šeimai.
Kontaktas, akių žvilgsnis, mamos šiluma, tėčio užuovėja, gyvas nuolatinis bendravimas ir dėmesys – viskas, ko reikia visiems vaikams: ir turintiems sutrikimų, ir jų neturintiems.
Kėdainių specialioji mokykla kartu su dar 5 šalių mokyklomis dalyvauja tarptautiniame „Erasmus+“ projekte ,,Skaitmeninio turinio pritaikymas specialiajame ugdyme“ (angl. ,,Digital approaches at SEN Education“ (SENdata). Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos lėšomis.