Vaikuose save atradusi Irena atsivėrė pasiaukojančiam gyvenimui
Jorūnė LIUTKIENĖ
Pati užauginau tris vaikus, bet iki šiol neatsigėriu tais, kurie augina jų ir penkis, ir dar daugiau. O labiausiai stebina šeimos, kurios randa savo širdyse ir namuose vietos tiems, kurių pačios neišleido į šį pasaulį.
Dar sunkiau suvokti pasiryžimą atlikti kitą ne mažiau svarbią misiją – tapti budinčiais globėjais, kai turi turėti daugiau nei pakankami meilės, dėmesio ir švelnumo bėdos ištiktam svetimam vaikui, bet ir kartu privalai gebėti išlaikyti šaltą protą bei mokėti valdyti emocijas – prisirišti prie globojamojo negali, nes esi jam tik laikina užuovėja.
Iki šiol nesuprantu, iš kur tiek stiprybės ir meilės semiasi vaikų globai pasiryžusios šeimos, tad vos išgirdusi, kad Vaikų gynimo dienos išvakarėse Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis nuotoliniu būdu bendraus su budinčiais globotojais ir jų koordinatoriais – žmonėmis, kurie yra pasiryžę paimti ir saugoti nuskriaustus ar laikinai nesaugius vaikus bet kokiu paros metu ir būti jiems atrama ir šiluma tol, kol neišsispręs jų likimas ir jie sugrįš į savo šeimą arba persikraustys pas nuolatinius globėjus, įsiprašau dalyvauti šiuose susitikimuose.
Ir neapsirinku.
Išsiaiškinę, su kokiais rūpesčiais susiduria budintys globotojai ir kokios jų pareigos bei atsakomybės, sulaukiame ir malonaus kvietimo į svečius, į budinčios globėjos Irenos šeimą.
Vaikai vaduojami iš institucinės globos
Bet apie viską nuo pradžių, nes ne kiekvienas žino, kas yra tie budintys globėjai ir kaip galima pradėtą globoti vaiką po kurio laiko perduoti kitai, jau nuolatinių globėjų šeimai.
Pasirodo, kai vos tik gaunama žinia, kad kūdikiui, vaikui ar paaugliui kažkas gresia, pirmiausia, Globos centro darbuotojo rankose rytą ar vakarą, dieną ar naktį suskamba budintis telefonas.
Tada jis parenka laisvą ir galinčią nedelsiant priimti vaiką budinčių globotojų šeimą, ir į ją atkeliauja naujas gyventojas.
Pas budintį globotoją šeimoje jis gyvens tiek, kiek reikės, bet ne ilgiau nei metus. Jei vaiko po užfiksuoto įvykio jau nebus galima palikti tikrojoje šeimoje, jam bus rasti namai jau pas kitus – nuolatinius globėjus.
Institucinės globos rajone jau beveik nebelieka. Sistema įsibėgėjusi ir kelio atgal nėra. Kažkada paimtas iš šeimos vaikas keliaudavo į vaikų namus, o dar vos prieš dvejus metus Kėdainiuose iš šeimos paimtas vaikas būdavo vežamas laikinai priežiūrai į ligoninę. Dabar tai jau atrodo kaip blogas sapnas, kurio atsikratyta.
Kaip tai veikia dabar? Pavyzdžiui: kėdainietė mama su kūdikiu išvyko į Kauną. Stipriai prisipramogavo, vartojo alkoholį svečiuose pas draugus, triukšmavo, neapsikentę kaimynai iškvietė policijos pareigūnus ir vaiko teisių atstovus.
Kol su mama ir jos sėbrais aiškinasi pareigūnai, jos kūdikis keliauja pas budintį globėją į Kėdainius.
Aprašytas įvykis gali būti vienas iš lengvųjų. Mama išsiblaivys, su ja dirbs specialistai ir kūdikis neilgai trukus bus jai sugrąžintas.
Kiti atvejai būna skaudesni ir, kaip sako Pagalbos šeimai centro direktorė Sandra Sagatienė, jokios pastangos bei priemonės tėvų neišgelbėja.
„Jau atrodo, kad šeima stojasi ant kojų ir staiga vėl atgal, į įpročių liūną. Deja, prigimtinė trauka neretai nugali“, − sako ilgametę patirtį turinti S. Sagatienė.
Čia dar noriu paminėti vieną aspektą. Kadangi vaikai pas budinčius globėjus neužsibūna ilgai, kad ir kokį mažą mielą ir trapų vaiką, o ypač kūdikį priglaudei, pagrindinė sąlyga – prie jo neprisirišti.
To globėjai yra mokomi, tačiau Irena, paklausta, ar priima savo šį „darbą“ kaip darbą – atsako: „Ne. Nė akimirkai jokią minutę nesu pagalvojusi, kad tai mano darbas.
Tai mano gyvenimas, tiesiog būname kartu. Būna, kad pasidaro sunku − tada išeinu į lauką iškvepiu, bet priimu tai kaip tokį savo gyvenimą.“
Vaikai turi dvi mamas
Nors dar vos geri treji metai, kai ši sistema veikia ir rajone yra tik pirmos budinčių globotojų šeimos, koordinatorė Sonata Rindokienė beria patirtis ir gražius įvykius, nuotykius, vaikų meilės pasireiškimus, įveiktus rūpesčių kalnus vieną po kito.
Ji atsakinga už šią globėjų šeimą ir dar už 23 vaikus, kurie yra globojami kitose šeimose. Su neslepiamu pasididžiavimu Sonata pasakoja apie mažas pergales ir apie skambučius, kuriuos ji vadina „kai jau blogai“.
„Kai viskas gerai, man neskambina. Man jau skambina, kai kas nors blogai“, − sako didelę patirtį turinti S. Rindokienė, 2016 metais už savo darbo rezultatus išrinkta geriausia Kėdainių rajono savivaldybės socialine darbuotoja ir apdovanota garbės ženklu „Už nuopelnus“.
„Kas tas blogai?“ − klausiu.
„Blogai − tai kai jau pakyla temperatūra, kai vaikai griežtai pareikalauja: „Norime pasikalbėti su Sonata“, kai kyla buitiniai nesusipratimai“, − sako S. Rindokienė.
Klausau ir tie konkrečiai patirti nesklandumai ar problemos man skamba kaip mano pačios, kaip mamos, kasdienybė. Tik mums tenka spręsti patiems, o mama Irena turi mamą Sonatą, kuri talkina sprendžiant klausimus ir, kaip suprantu, lyg „užtvirtina“ kai kuriuos sprendimus.
Suprantu, kad budinčio globėjo ir koordinatoriaus duetas veikia kaip „dvi mamos“.
Koordinatorius budinčio globėjo nepalieka vieno ir visada veikia kaip vienetas, nors jokių abejonių, kad mama Irena su viskuo susitvarko ir susitvarkytų pati, tačiau esminis skirtumas tarp tėvų, nuolatinio globėjo ir budinčio globėjo yra tas, kad nors vaiką ir prižiūri budintis globotojas, tačiau už vaiką atsako įstaiga – konkrečiai Pagalbos šeimai centras.
Taigi sistema veikia kaip dviguba apsauga, kol vaikas negrįš į šeimą ar persikels pas globėjus.
Iš kalbų ir įvardintų gražių tradicijų bei ritualų galima aiškiai suprasti, kad Pagalbos šeimai centras labai myli savo budinčius globotojus. Gal ne viskas išeina, bet kad myli – tai faktas.
Vaikai – kaip nepažįstami pakeleiviai
Pas budinčius globėjus patenka sudėtingo likimo ar įvairių situacijų matę vaikai. Kartais jie „atšyla“ tik po kelių mėnesių, net pusės metų. Nekalbėdami, įsitempę jie išbūna savo skausmingas dienas ir gero globėjo rankose vis tiek anksčiau ar vėliau leidžiasi į naujo pasaulio pažinimo kelionę.
Mama Irena šiuo metu globoja 5 vaikus.
Kaip budinčiai globėjai, jai dažniausiai „iškrenta“ mergytės, o kadangi namuose nuolat gyvena Irenos globojamas berniukas, prie sesių kaitos jis pripratęs. Jis turi savo atskirą kambarį, o sesės miega viename kambaryje, bet turi darbo vietas.
Iš pirmo žvilgsnio šeima atrodo kaip tikra ir net labai darni.
Specialiai paliekame vaikus vienus žaisti naujo žaidimo ir per kelias mūsų pokalbio valandas nepasigirsta jokio barnio, nesutarimo ar įtartino triukšmo.
Ant stalo puikuojasi vaikų kepti pyragai ir mes galime leistis į labai malonias vaikų auginimo patirtis.
Irena budinčia globotoja tapo paraginta kuratorės Sonatos, kuri, pirmiausia, įkalbėjo Irenos vyrą tapti globėjų šeima.
Grįžusi iš užsienio, kur tuo metu dirbo, Irena kartu su vyru ir atėjo į centrą. Dabar jos mažo, bet jaukaus balto namelio tylą skrodžia 5 vaikų balsai. Du: berniuką ir mergaitę ji globoja nuolat, kiti – malonūs nepažįstami pakeleiviai.
Per visą pokalbį su mero pavaduotoju Pauliumi apie kasdienybę ir buitį Irena nė karto neišskiria, nenurašo vaikų ir nesiskundžia. Ir jokios pasmerkimo gaidos, ar nesupratimo kartais net ir dėl gąsdinančiai nesuprantamo vaikų elgesio. Tik nuolat tarp žodžių jaučiasi pergyvenimo dėl jų gaida ir nesuvaidintas rūpestis.
Moteris savo vidinių galių ir stiprybės dėka yra sukūrusi tokį vaikų artimųjų ryšių ratą, kad jame sukasi globojamų vaikų broliai, seserys, nauji jų mamų vyrai ir jau kiti vaikai.
Prisipažinsiu, nors Irena nardo visų ryšiuose ir varduose – aš gana greitai pametu kieno kur brolis ir kas kam giminė, bet nuneigti, kad saitai stiprūs – negaliu. Tai vienas buvo pas tėtį per „nuotolinį mokymą“, tai visi kartu šventė vieno iš vaikų sesers gimtadienį, tai keliavo į Kauną pas vaiko mamą ir brolius, tai prisimena kaip jau išleidžiamam vaikui sukrovė kraitį, o jo mamai nupirko rožių, kaip pirko dovaną buvusiam globotiniui gimtadienio proga, kaip vienas iš jų susitaupė ir prisidėjo sau prie paspirtuko ir kaip globotiniai kartu išleido kišenpinigius virtiniams ir čipsams, nes jie taip nusprendė, ir čia pat parodo jai vienai skirtą atviruką – dvipusę širdelę su užrašu „Ačiū, kas Jūs esate“.
Tais pavyzdžiais piešiamas gyvenimo paprastumas iš Irenos lūpų įtikina – vaikai čia saugūs ir mylimi.
Ireną vaikai vadina vardu, teta arba mama. Kartais kaip šovinius iššauna visus „pavadinimus“ vienu metu.
Moteriai sunkiausia, kai laikinai globojami vaikai prašo leisti vadinti ją mama, bet jai tenka paaiškinti, kad ji nėra mama.
Nuolatinei globai savo vaikučius 1,5 metukų amžiaus ji pasiėmė iš Kauno. Pro tuos namus, į kuriuos Ireną atvedė širdis, su abiem vaikais pravažiuoja, parodo ir primena, kad čia buvo jų šeimos susitikimo vieta. Dažniausiai tą daro per… Vaikų gynimo dieną.
Vaikai mokomi būti be telefonų
Labai lengva paglostyti galvą ar duoti saldainį vaikams, kurie nepatyrė negandų ir traumų. O kaip bendrauti su tai patyrusiais? Irenos atsakymas: „Būti su jais“. Ir daug kalbėtis – kalbėjimasis Irenos raktas.
Kaip ir kiekvienuose namuose, čia mokoma drausmės ir tvarkos, atsakomybės ir darbštumo. Tik kadangi vaikų daug, tai vienas nueina pas višteles, kitas gali išplauti grindis, o dar kitas tuo metu nubėga į parduotuvę. Kuo daugiau vaikų, tuo daugiu galimybių rinktis, tai ir darbai jiems nepabosta.
Visi vaikai aistringai lanko pasirinktus būrelius ir turi užsiėmimus.
Klausydama ilgo pasakojimo apie visus globotus vaikus, o jų buvo net 11, Pagalbos šeimai centro pavaduotoja bei globėjų ir įtėvių konsultantė Jurgita Svetikienė sako: „Jūs „paimate“ vaikus savo ramybe, nuoširdumu bei paprastumu“.
Ko gero, taip ir yra, nes vaikai šiuose namuose išbūna net be telefonų. Tvarkingai suguldyti dėžutėje mamos miegamajame jie jau beveik paaugliams tarnauja tik nustatytomis valandomis ir klausimo: „Ką veikti be telefono?“ čia akivaizdžiai nekyla.
Mama, teta ir paprasčiausiai Irena po pokalbio paklausta, ar sutiktų nusifotografuoti, stojasi su visais vaikais ir svečiu, ne dėl savęs, o dėl kitų vaikų, kuriems reikia globėjų. Ir kadangi jos mažuose nameliuose daugiau jau tilpti negali, todėl ji savo pavyzdžiu ragina tapti globėjais tuos, kurie moka būti tokie, kokie yra − paprasta šeima tik dar nepažįstamiems vaikams.
Vaikai ir jų poreikiai rūpi
Nuskriaustus ir apleistus, paliktus ir užguitus mūsų kraštiečių vaikus, kurių, deja, vis dar yra, priglaudžia ir saugo 110 globėjų šeimų ir dvi registruotos šeimynos.
Iš viso ne savo tėvų, o gerų žmonių rankų šilumą ir atsidavimą jaučia 168 mūsų krašto vaikai.
Jau tik 7 vaikai gyvena Pagalbos šeimai centre, anksčiau buvusioje ir gerai žinomoje „Saulutėje“.
Šiuo metu vaikus prižiūrėti savo šeimose yra apsisprendę 6 budintys globotojai. Pas juos dabar gyvena 6 vaikai. Trims iš jų nustatyta globa Globos centre, 3 vaikai yra prižiūrimi kai globa nenustatyta.
2020 metais 8 budinčių globėjų šeimos per metus prižiūrėjo 23 vaikus be globos ir 15 vaikų, kai laikinoji globa jiems buvo nustatyta Globos centre.
Kėdainių rajono savivaldybė iki tol buvusį labai opų finansavimo klausimą dėl vaikų aprūpinimo būtinais dalykais tuo atveju, kai globa nenustatyta ir finansavimo neskiria valstybė, išsprendė tik pernai. Iki tol jų reikmėms pinigų nebuvo skiriama.
Dabar budintiems globotojams iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto yra skiriami pagalbos pinigai, kurie sudaro po 160 eurų vaikų poreikiams kas mėnesį. Tai jau yra galimybė lankyti būrelį ar atlikti procedūrą, jei vaikui reikia jos dėl sveikatos būklės.
***
Jeigu norite padėti vaikams – tapkite budinčiu globotoju arba nuolatiniu globėju
Jei širdyje sukirbėjo pasiryžimas pamėginti globoti vaiką, aptarkite visus klausimus su Pagalbos šeimai centro vadove Sandra. Ji yra ne tik vaikų globėja, bet ir visų vaikų globėjų koordinatorė.
Jums reikia apsispręsti, ar misija globoti yra Jūsų pasirinkimas ir gyvenimo kelias, o tada jau reiks pateikti ir dokumentus.
Be prašymo, reikės pristatyti ir nustatytos formos sveikatos pažymėjimą bei kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, kad neprieštarauja Jūsų sprendimui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mūsų rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius atliks pradinį žmogaus, panorusio būti vaiko globotoju, įvertinimą. Jis netrunka ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų.
Ir, jei viskas gerai, jei esate tinkamas kandidatas, jus pakvies į 3 mėnesių mokymus, kurie yra sukurti pagal specialią mokymo ir konsultavimo programą.
Grupinių ir individualių susitikimų metu bus įvertintos ir Jūsų gyvenimo sąlygas, ir gyvenimo būdas, o svarbiausia, pasirengimas tapti globėju.
Jeigu nebus trikdžių ir tapsite globėju, nemokamai gausite visą reikalingą Globos centro specialistų pagalbą, dalyvausite savitarpio pagalbos grupėse, rinksitės temas, kuriomis Jums trūksta informacijos mokysitės ir stiprėsite kartu.
Už vaiko globą globėjui yra mokamas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos patvirtintas nustatyto dydžio atlygis. Kiekvienu atveju jis kitoks. Kol šeima laukia vaiko, jai mokamas vieno mėnesinio dydžio atlygis.
Iš viso vaikų globai Kėdainių rajono savivaldybė skiria 982 tūkst. eurų per metus.