Bešeimininkės atliekos tvarkomos už visų pinigus

Bešeimininkių atliekų tvarkymas Kėdainių rajono savivaldybei kasmet kainuoja po keliasdešimt tūkstančių eurų. Didžiausias rūpestis rajone yra padangos, kuriomis neatsakingi vairuotojai atsikrato neleistinose vietose, laukymėse ar pamiškėse. Už jų surinkimą ir tvarkymą turi susimokėti visi mokesčių mokėtojai.

Be kita ko, atliekų tvarkytojai pastebi neraminančią ir pastaraisiais mėnesiais augančią tendenciją Lietuvoje, jog veiklą staiga nutraukusios įmonės palieka didelius kiekius gamybinių atliekų, kurių sutvarkymui nebeturi resursų.

Toks neatsakingas elgesys mokesčių mokėtojams gali kainuoti milijonus eurų, be to, tai didina ekologinių nelaimių riziką.

Didžiausia problema – padangos

Kėdainių rajono savivaldybei, pasak jos atstovės Jorūnės Liutkienės, didžiausią galvos skausmą kelia bešeimininkių padangų atliekos. Šiuo metu rajono teritorijoje yra susikaupusių apie 400 tonų bešeimininkių padangų atliekų. Skiriamų biudžeto lėšų nepakanka sutvarkyti viso atliekų kiekio.

„Administracija šiais metais planuoja sutvarkyti 194 tonas minėtų atliekų, ir jų sutvarkymas kainuos apie 20 tūkst. Eur. Problemą bandoma spręsti – vietose, kuriose gyventojai dažnai atsikrato padangų atliekomis, įrengtos stebėjimo kameros“, – sako savivaldybės atstovė.

Stebina atliekų kiekis

Lengvųjų automobilių padangas (5 vnt.) gyventojai nemokamai gali pristatyti į didelių gabaritų aikštelę, esančią Kėdainiuose.

Šios aikštelės operatorius Arūnas Gabriūnas sako, kad kiekvienais metais žmonės tampa vis sąmoningesni. Ir šiemet, anot jo, net ir karantino metu didelių gabaritų atliekas vežė į aikštelę. „Vairuotojai jau žino, kad per metus mums gali atvežti penkias padangas.

Per karantiną nė kiek nesumažėjo žmonių, mums atvežančių atliekas, gal net ir daugiau jų buvo“, – sako didelių gabaritų aikštelės operatorius.

Aikštelės darbuotojas net stebisi, iš kur pas žmones tiek prisikaupę atliekų.

„Baldų labai daug veža, statybines atliekas, nes daug kas remontus daro, polietileną, popierių. Priimame šiferio po 100 kilogramų nuo žmogaus“, – sako atliekų aikštelės darbuotojas.

Bet kur išmestos šiukšlės – galvos skausmas atliekų tvarkytojams

Nepaisant to, atliekų tvarkytojai pastebi, kad dar vis tiek yra labai daug neatsakingų žmonių, kurie verčia šiukšles bet kur.  Rajono savivaldybės atstovų teigimu, pavyzdžiui, į žaliųjų atliekų konteinerius metamos atliekos ne pagal paskirtį, t. y. statybinės ir didelių gabaritų atliekos.

Automobilių detalių atliekos – bendro naudojimo konteineriuose, kurie pastatyti šalia garažų bendrijų. Konteineriuose dažnai randamos išmestos automobilinės atliekos, kurių negalima mesti nei į mišrių komunalinių atliekų, nei į rūšiavimo konteinerius.

Dauguma po transporto priemonės remonto susidariusių atliekų yra priskiriamos pavojingoms atliekoms. Tai ir hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, švino akumuliatoriai, degalų, tepalų, oro, salono filtrai, tepaluotos pašluostės bei sorbentai, panaudota alyva.

Nerūšiuotos, išmestos bet kur ar netinkamai tvarkomos automobilinės atliekos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat didina patiriamus atliekų tvarkymo kaštus.

„Tokių atliekų sutvarkymo kaina yra apie 200 eurų už toną, plius surinkimo ir išvežimo išlaidos“, – sako savivaldybės atstovė J. Liutkienė.

Žmonėms nuolat primenama, kad automobilines atliekas galima palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse – automobilių servisuose, kai atliekama transporto priemonės techninė priežiūra.

„Atsakingai atliekas tvarkančių servisų žemėlapį galite rasti www.esuatsakingas.lt. Taip pat primename, kad itin pavojingos gamtai yra eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Gyventojai, norėdami pasirūpinti tokio automobilio utilizavimu, gali užpildyti užklausą asociacijos tinklalapyje www.agia.lt.“, – pataria savivaldybės atstovė.  

Vos vienas servisas deklaruoja atsakomybę

„Rinkos aikštei“ patikrinus www.esuatsakingas.lt žemėlapį, Kėdainių rajone pavyko rasti tik vieną servisą, kuris yra užsiregistravęs tarp atsakingai atliekas tvarkančių įmonių. Bendrovės „Agroratas“ direktorius Nerijus Kukšas sako, kad šioje sistemoje registravosi todėl, kad ne tik deklaruoja, bet ir laikosi atliekų tvarkymo taisyklių.

„Užsiregistravome sistemoje paraginti bendrovės „Žalvaris“ atstovų, kurie yra mūsų partneriai renkant atliekas. Didelių nepatogumų tai nesukelia, nes sukauptas atliekas išsiveža atliekų perdirbėjai, todėl esame tikri, kad atliekos tvarkomos teisingai.

Taip pat gauname krovinio važtaraščius, pagal kuriuos matome, kiek atliekų išsivežė perdirbėjai“, – sako bendrovės „Agroratas“ direktorius.

Anot jo, atliekų prikaupiama skirtingai: atsižvelgiant į sezoną ir darbų apimtį. „Tai gali būti nuo 200 kilogramų iki vienos tonos per mėnesį“, – sako N. Kukšas.

Verslininkai nesusitvarko atliekų

Atliekų tvarkymu Lietuvoje užsiimančios bendrovės „Žalvaris“ pardavimų direktorė Kristina Kavaliauskienė pastebi, kad žmonių sąmoningumas su kiekvienais metais auga.

„Jeigu lygintume situaciją dabar ir prieš 10–15 metų, tikriausiai visi sutiksime, kad ji žymiai geresnė.

Lietuviai jau yra išmokę rūšiuoti atliekas, patys organizuoja ar prisideda prie įvairių tvarkymosi ir švaros akcijų, daugiau domisi aplinkosauga. Tačiau, nežiūrint į tai, atvejų, kuomet namų ūkyje susidariusios atliekos išpilamos pamiškėje, griovyje ar upelyje, vis dar pasitaiko.

Negalime sakyti, kad tai vyksta dėl žmonių nežinojimo – informacijos kaip tvarkyti mišrias, antrines, taip pat pavojingąsias atliekas yra daug. Nemažai informacijos pateikia ir patys atliekų tvarkytojai, tačiau piktavališkai ir neatsakingai besielgiančių asmenų, taip pat verslininkų yra ir to įrodymus matome gamtoje“, – sako K. Kavaliauskienė.

Kalbant apie bešeimininkes atliekas, anot jos, opesnė problema yra susijusi su verslu. Būtent verslininkai neteisingai tvarko ar likimo valiai palieka gamybines atliekas.

„Čia tikrai negalime išskirti autoservisų – priešingai, šis verslo segmentas yra gerokai „paaugęs“  ir automobilines atliekas, kurių didžioji dalis yra pavojingosios, dauguma tvarko tinkamai.

Šių dienų kontekste bešeimininkės atliekos, kurių kiekiai ypatingai dideli, dažniausiai susidaro dviem atvejais: bankrutavus verslo įmonei arba atliekų tvarkytojui.

Jau bankrutavę atliekų tvarkytojai savo veiklos metu deklaravę skaidrumą ir prisiėmę atsakomybę teisės aktuose numatytu būdu tvarkyti atliekas ir už tai savo klientams išrašę sąskaitas, iš tiesų jas tiesiog kaupė dažnai nesaugiomis ir atliekų, ypač pavojingųjų, tvarkymui nepritaikytomis sąlygomis.

Jiems nutraukus veiklą, visos sukauptos atliekos liko bešeimininkės – jomis turi rūpintis valstybė, taigi, mes visi, mokantys mokesčius“, – pažymi „Žalvario“ atstovė.

Pasak specialistės, sukauptų milžiniškų atliekų kiekių likvidavimas dažniausiai kainuoja milijonus ir trunka ne vienerius metus.