Prancūzų kalbos privalumai
Į forumą „Prancūzų kalba darbui ir karjerai” respublikinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje antrus metus iš eilės rinkosi frankofonai.
Forumo idėja – sudaryti galimybę įmonėms ir institucijoms, kurių veikloje svarbi prancūzų kalbos kompetencija, susitikti su tais, kurie šią kompetenciją jau turi ar ją tobulina, ir su tais, kurie prisideda prie jos suteikimo: mokiniais, studentais, mokytojais, mokyklų vadovais, dėstytojais, universitetų atstovais.
Prancūzų kalbos vaidmuo išsiplėtė
Taigi, kokią žinutę šis renginys skleidžia mūsų visuomenei?
Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignière-Counathe aiškiai ir dalykiškai išsakė pagrindinę mintį, kad prancūzų kalbos vaidmuo jau seniai neapsiriboja vien grožio, romantikos ir kultūros nešėjos įvaizdžiu. Prancūzų kalba, kaip profesinės veiklos kalba, plečiantis Lietuvos ir Prancūzijos ekonominiams ir verslo ryšiams yra svarbus ekonominis faktorius, įtaigus karjeros veiksnys.
Šią pagrindinę mintį atkartojo ir išplėtojo ir kiti pranešėjai. Tomas Davulis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, teigė savo darbo praktikoje susidūręs su prancūzų kalbos būtinybe ir apgailestavęs, kad jos savo laikui nesimokė mokykloje, nes tuomet niekas nepaaiškino, kad tarptautinė teisė neįmanoma be prancūzų kalbos. Tik prancūzų kalba yra tokia tiksli, kad gali atskleisti visus teisinės kalbos niuansus, ir kad Europos Teisingumo Teismas niekada neįsileis jokios kitos kalbos, tik prancūzų.
Prancūzijoje – studijos nemokamos
Nicos ekonominės plėtros agentūros prezidento patarėjas, Pierre-Alain Revelat kalbėjo apie ekonominę frankofoniją ir kvietė studijuoti Prancūzijos universitetuose, kurių išduodami diplomai pripažįstami visame pasaulyje, o studijos nemokamos. Prancūzija pasaulyje užima pirmąją vietą pagal užsienio studentų ne anglofonų priėmimą. Nicoje yra galimybė studijuoti ir anglų kalba, ypač vėlesniuose kursuose, magistratūroje ir doktorantūroje.
Automobilių, lėktuvų, jūrų transporto, agrochemijos, laikrodžių gamyba, informatika, viešbučių verslas – tai sritys, kur Prancūzija yra viena iš lyderiaujančių šalių.
Verslo ir tarptautinių įmonių atstovai forume pristatė savo įmones ir patvirtino prancūzų kalbos, kaip karjeros akceleratoriaus ir galimybių kalbos, svarbą. Tai logistikos ir IT įmonės, tokios kaip Cognizant, Intrado, Transcom ir kitos, kurių darbo kalba yra anglų, prancūzų arba tik prancūzų. Niekas nesiginčija dėl anglų kalbos svarbos ir su ja nekonkuruoja, norima parodyti prancūzų kalbos pridėtinę vertę ir privalumus.
[quote author=“Aut. past.“]Nors anksčiau vyravo gana neigiamas požiūris į ankstyvąjį kalbų mokymąsi, naujausi tyrimai rodo, kad vaikams būdinga jautresnė klausa kalbos garsų įvairovei, todėl jie gali išmokti užsienio kalbą be akcento.[/quote]
Nauja kalba – naujas gyvenimas
Abejingų nepaliko įkvepianti Arnoldo Pranckevičiaus, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo kalba, kurio viena iš darbo kalbų yra prancūzų. Pranešėjas kalbėjo ne tik apie prancūzų kalbos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, bet apskritai apie ateities profesijas jaunimui. Įsiminė sparnuota tapusi frazė, kad su kiekviena naujai išmokta kalba tu gauni naują gyvenimą, pažįsti šalį, jos kultūrą ir žmones.
Nepavėluokime į traukinį!
Pasibaigus forumui, kiekvienas dalyvis bandė atsakyti į klausimą, ar mes nevėluojame, o gal jau pavėlavome į Europos traukinį. Kalbos neišmokstama per metus ar dvejus, jei tikslas – ne buitinė kalba. Ar nekiša kojos mūsų provincialus mąstymas, kad Kėdainiuose nėra tarptautinių įmonių, kur reikėtų prancūzų kalbos, gatvėmis nevaikšto srautai turistų, su kuriais reikėtų kalbėtis prancūziškai ir įsiūlyti savo prekes, lyg ir nematome kasdienės praktinės naudos, o apie savo vaikų ateitį pradedame galvoti tada, kai jie ima lankyti gimnaziją.
Prancūzų kalba jau dabar kalba 300 milijonų žmonių visame pasaulyje, ir šis skaičius kasmet auga. Tai yra ne tik Prancūzijos, bet ir kitų valstybių, daugelio tarptautinių organizacijų kalba ir, kaip tenka įsitikinti, darbo bei verslo kalba.
Prancūzų kalba Kėdainiuose
Tenka tik apgailestauti, kad Kėdainių miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklose prancūzų kalbos mokoma tik Šviesiojoje gimnazijoje, kur veikia prancūzų kalbos būrelis, ir Kėdainių kalbų mokykloje, kurioje labai laukiami įvairaus amžiaus moksleiviai iš visų rajono mokyklų.
Esu dėkinga Kėdainių kalbų mokyklos, Šviesiosios gimnazijos ir Senojo Kėdainių Trečiojo amžiaus universiteto vadovėms už sudarytą galimybę mokyti moksleivius ir suaugusiuosius prancūzų kalbos.
Nors anksčiau vyravo gana neigiamas požiūris į ankstyvąjį kalbų mokymąsi, naujausi tyrimai rodo, kad vaikams būdinga jautresnė klausa kalbos garsų įvairovei, todėl jie gali išmokti užsienio kalbą be akcento. Vėlesniame amžiuje šie vaikai labiau pasitiki savimi, jiems sekasi geriau mokytis, jie pasižymi geresniais intelektiniais gebėjimais ir atmintimi. Taigi antrosios užsienio kalbos reikėtų pradėti mokyti kuo ankstyvesniame amžiuje. Nors bandymas darželiuose mokyti prancūzų kalbos šiemet nepavyko, nes neatsirado nė vieno susidomėjusio šia kalba, bet norisi tikėti, kad prancūzų kalba ne tik neišnyks iš Kėdainių rajono mokyklų, bet ir taps populiaria bei madinga Vidurio Lietuvos gyventojų užsienio kalba.
Laimutė Rumbienė, Kėdainių kalbų mokyklos prancūzų kalbos mokytoja metodininkė
