Lauko bibliotekėlė – ir Truskavoje
Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Truskavos kultūros centro ir bendruomenės centro iniciatyva prie Truskavos buities ir kraštotyros muziejaus buvo atidaryta lauko bibliotekėlė. Jai knygų namelį ir suoliuką sukalė pats Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza. Į atidarymą knygos mylėtojai atėjo ne tuščiomis – bibliotekėlei buvo padovanotos pirmosios knygos, tad renginio dalyviai jau galėjo patikusią parsinešti namo.
Bibliotekėlės atidarymo diena pasirinkta ne atsitiktinai: buvo prisiminti knygnešių, daraktorinių mokyklų laikai Truskavoje, ir žmonės, kurie rizikuodami savo laisve, gal ir gyvybe, platino lietuvišką spaudą Truskavos krašte, mokė lietuviško rašto. Tuos laikus mena Truskavos bažnyčios prieššventoriuje stovintis aukštas ketaus kryžius su įrašu „1904“, pastatytas 1904 m. spaudos atgavimui ir Truskavos krašto knygnešių bei daraktorių veiklai prisiminti.
Apie knygnešystę Truskavoje norisi trumpai papasakoti ir rajono skaitytojams.
Truskavos krašto knygnešiams vadovavo kunigas Jonas Karbauskas, 1897-1899 m. vikaravęs Truskavoje. Jis buvo aktyvus visuomenės veikėjas, publicistas, tautinio susipratimo skatintojas, kur kunigavo, steigdavo slaptas lietuviškas mokyklas (J. Karbauskas mirė 1929 m. Panevėžyje, palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse).
Vikaraudamas Truskavoje, įkūrė slaptą draugiją „Žiburėlis“, kurios tikslas buvo šviesti žmones ir formuoti tautinę savimonę. Dar mokydamasis priklausė slaptai klierikų Lietuvos mylėtojų draugijai, vėliau bendradarbiavo lietuviškuose leidiniuose, tad juos platino Truskavos ir Anciškio parapijose. Draudžiamos literatūros kunigui taip pat pristatydavo Ramygalos knygnešiai Kazimieras Krotkus ir Adomas Ladukas. Knygnešiais tapo du Truskavos krašto jaunuoliai: Motiejus Kinderis iš Šukionių ir Adomas Gustas iš Ravelių vienkiemio. A. Gustas kartu su kitais knygnešiais slaptą spaudą gabendavo iš Šiluvos, o M. Kinderis padėdavo kun. J. Karbauskui ją platinti Truskavos, Anciškio apylinkėse. Klabėta, kad su J. Karbausku palaikė ryšius ir Juozas Tumas – Vaižgantas, tuo metu kunigavęs Vadaktėliuose, ir net lankęsis Truskavoje.
Kunigo J. Karbausko pastangomis daraktorinės mokyklos veikė Dvariškiuose, Anciškyje, Likėnuose, Norušiuose, Petkūnuose, Okainiuose, Šukioniuose, Užvermenyje, Užžartėlėje. Kunigas prikalbino keletą merginų tapti daraktorėmis: jis išmokė skaityti ir rašyti bažnyčios choristes Uršulę Saldytę, Marytę Krištanaitytę, Uršulę Daučiūnaitę, Oną Bagdonaitę, Oną Masiliūnaitę, Katrę Veretinskaitę, o šios, pramokę pačios, ėmėsi daraktoriauti slaptose mokyklose. Dėl saugumo mokyklos dažnai buvo kilnojamos iš vieno kiemo į kitą, tačiau žmonės, kad ir rizikuodami, atkakliai siekė mokytis skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Ne vienas senasis truskavietis, kol dar gyveno, sakydavo, jog lietuviško rašto išmoko daraktorinėje mokykloje.
Išliko ir kunigo J. Karbausko buvimo Truskavoje ženklai: tarp rinkelės aikštės ir šventoriaus (prieššventoriuje) jo sodintas skverelis, truskaviečių vadintas Karbausko vardu, ir jo švietėjiškos veiklos prisiminimas.
Rimantė Šilkaitienė
