Trys Karaliai lankė ir miesto, ir kaimo žmones
Sekmadienį Kėdainių mieste ir rajone nuvilnijo Trijų Karalių šventė. Tradiciškai Trys Karaliai paskelbė didžiųjų žiemos švenčių pabaigtuves. Sekmadienio popietę Kėdainių mieste, miesteliuose ir kaimuose karaliai sveikino kraštiečius, linkėdami jiems gražių ir prasmingų atėjusių Naujųjų metų. Vienur karaliais virto bendruomenės centro atstovai, kitur saviveiklininkai ir meno žmonės, o dar kitur – net patys miestelių šeimininkai.
Ir mieste, ir rajone
Kėdainių mieste Trijų Karalių šventę griausmingai minėjo Lietuvos pensininkų asociacijos „Bočiai“ Kėdainių rajono bendrijos senjorai, Pelėdnagiuose po kaimą vaikščiojo ir žmones džiugino karaliais virtusios bendruomenės centro moterys, o štai Truskavoje karaliumi pabuvojo net pats seniūnas Vytautas Zakaryza, jam talkino visuomenininkas ir saviveiklininkas Kęstutis Valionis bei meno vadovas Justinas Kanaporis.
Didelė šventė
Trys Karaliai tarsi vainikavo 12 dienų laikotarpį po Kalėdų. Lietuvos gyventojai šį laikotarpį vadino tarpkalėdžiu, tarpšvenčiu, o tų dienų vakarus – šventais vakarais. Žmonės tikėjo, kad šiuo laikotarpiu didelę galią žmogui turi nepalankios dvasios. Senjorai Trys Karalius sutiko su maršu, giesmėmis ir dainomis. Karaliai mieste išdalijo dovanėles. Visi senjorai uždegė žvakelę – pavasario sugrįžimo vilties, šviesos, šilumos, gyvybės, laukimo, pergalės, džiaugsmo, švelnumo simbolį.
Linkėjimo dėžutėje ieškojo ir rado siurprizų: gražių žodžių, linkėjimų alsuojančių gerumu, akių spindesiu. Kėdainių „Bočių“ bendrijos pirmininkė Zita Kazokevičienė pakvietė Karalius ir visus susirinkusius senjorus arbatos, perdavė sveikinimus. Ilgai skambėjo dainos, mįslės, sveikinimai.
Vaikščiojo po kaimą
Pelėdnagiuose tradiciškai po kaimą vaikščiojo ir žmones džiugino karaliais virtusios bendruomenės centro moterys. Moterys negailėjo palinkėjimų, dovanų, patarimų ir gero žodžio. Buvo lankomi kaimo gyventojai, o išskirtinis dėmesys buvo skiriamas būtent šio krašto vienišiems žmonėms, seneliams. Kėdainių kultūros centro Pelėdnagių skyriaus vadovė Sandra Jasudavičienė pažymėjo, kad tokios šventės yra svarbios kaimo bendruomenei.
„Visos šventės, daugiau ar mažiau yra svarbios kaimo žmonėms. Į vienas žmonių susirenka mažiau, į kitas daugiau, bet jos tikrai yra reikalingos žmogui“, – pažymėjo S. Jasudavičienė.
Pelėdnagių bendruomenės centro pirmininkė Virginija Vilkelienė sakė, kad bendruomenės centro moterys labai atsakingai, kruopščiai ir rimtai žiūri į tradicijas, todėl šventei ruoštasi iš visos širdies.
„Mūsų kaime ši šventė yra tradicinė, gyvuojanti jau ne vienerius metus. Manome, kad ši tradicija yra graži ir reikalinga. Kiek galėsime, tiek tęsime Trijų Karalių eisenos po miestelį šventę. Manome, kad tai reikalinga žmogui, nes nors ir nedidelis, bet žmogui skirtas dėmesys padaro jį laimingesnį“, – įsitikinusi V. Vilkelienė.
Gražios tradicijos
Pelėdnagių bendruomenės centro narė Irena Ginelevičienė sako, kad svarbiausia yra aplankyti žmones, kuriems trūksta žmonių bendravimo.
„Tradicija mūsų kaime gyva jau keletą metų. Mes lankome įvairias įstaigas, mokyklas, parduotuves, užsukame ir pas žmones. Šiandien šventė vyks bendruomenės namuose. Čia visi susirinksime, moterys persirengs karaliais. Trumpai visiems papasakosime apie šią šventę, papročius. Be abejo, kaip gi karaliai gali apsieiti be dovanų? Bus ir jų“, – paaiškino I. Ginelevičienė.
Svarbiausia bendravimas
„Dovanosime smilkalus, saldžias dovanas, ir, svarbiausia bendravimą. Turime muzikantę, tad pasilinksminsime, pabūsime, pabendrausime. Manome, kad didžiausia dovana yra bendravimas. Ši šventė yra skirta visiems, bet išskirtinį dėmesį šį kartą norime parodyti vienišiems žmonėms, seneliams. Juk jiems labiausiai reikia bendravimo, būvimo kartu“, – pabrėžė Pelėdnagių bendruomenės centro aktyvistė.
Žvakės ir vainikas
Kaimo žmonės laikosi tradicijų, tad Pelėdnagiuose žmonės su savimi neš ir Bažnyčioje šventintą vainiką bei degs žvakes.
„Yra tokia labai graži tradicija, kad patį šventintą vainiką mes sudeginame židinyje. Taip pat šventės metu dega ir žvakės. Paprastos tos tradicijos, bet be galo svarbios bendruomenei, svarbios paprastam žmogui“, – paaiškino I. Ginelevičienė.
