TAU žengė į vienuoliktuosius mokslo metus
Senatvė ir senėjimas kartais vis dar apibūdinamas ir įsivaizduojamas kaip gyvenimo periodas, kuriam būdingos ligos, neįgalumas, savarankiškumo praradimas, vienišumas ar priklausomybė nuo kitų, tačiau kaip priešinga versija tokiam negatyviam senatvės matymui atsiranda atsvara – tai „aktyvios senatvės“ vaizdas, kuriame vyresnio amžiaus asmenys yra įsitraukę į įvairias jiems prasmingas veiklas, ar netgi šias veiklas organizuoja patys.
2008-aisiais kovo 13 dieną Kėdainiuose duris atvėręs Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Kauno filialo Kėdainių humanitarinių ir socialinių mokslų fakultetas šiemet pradeda jau vienuoliktuosius mokslo metus, žadančius daug naujų veiklų: nepamirštamų išvykų, susitikimų, diskusijų, įdomių paskaitų ir seminarų bei praktinių užsiėmimų.
„Be galo džiaugiamės, jog Trečiojo amžiaus universitetas sulaukia tokio žmonių susidomėjimo. Kai jis tik buvo įkurtas, turėjome nuo 70 iki 80 studentų, skaičius kasmet svyruodavo, kol galiausiai pajutome visišką studentų štilių. Tiesa, nuo 2013-ųjų ėmę kitaip organizuoti veiklas vėl pajutome sparčiai augantį susidomėjimą ir štai pernai turėjome net 109 studentus“, – džiaugėsi TAU Kauno apskrities filialo Kėdainių humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto dekanė Gražina Jedemskienė.
[quote author=“G. Jedemskienė“]Man be galo gera žinoti, kad tai, ką darau, ką sugalvoju, ką suplanuoju, žmonės priima ir įvertina.[/quote]
Nuo teorinių paskaitų iki išvykų į užsienį
Šiemet TAU vykdomo projekto „Moki žodį – žinai kelią“ metu studentai anglų ir vokiečių kalbų mokysis per pasakas ir legendas, kurias skaitys, seks bei inscenizuos. Taip pat mokysis kompiuterinio raštingumo, semsis daugiau žinių geografijos, biologijos, agronomijos bei sveikos gyvensenos srityse. O kadangi kiekviena paskaita universitete turi tęstinumą, nauji mokslo metai tradiciškai žada susitikimus su keliautojais, poetais, rašytojais; išvykas į teatrus bei spektaklius, edukacines ekskursijas.
„Taip pat kiekvienais metais išvykstame į kelionę svetur. Pradėję nuo Estijos aplankėme ir Švediją, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją.
Kalbant apie Lietuvą, šiemet planuojame važiuoti aplankyti Žemaitiją, Telšių kraštą. Taip pat mūsų laukia lektorės filosofės psichologės Birutės Mikalauskienės paskaita apie šeimos kaip komandos kūrimą, kuri pernai pasakojo apie vyrų ir moterų prototipus. Maloniai sutiko apie Švediją papasakoti ir lektorė Rūta Švedienė. Mūsų laukia ir grožio, ir emocinės būsenos gerinimo paskaitos su dramos metodo pagalba, o ruošiantis gražiausioms metų šventėms imsimės ir praktinių užsiėmimų – šventinių patiekalų gamybos, o semestrą užbaigsime adventine popiete „Kalėdų stebuklo belaukiant“. Na, o Naujųjų metų lauks naujos idėjos ir nauji planai“, – pasakojo dekanė.
Džiaugiasi turėdami namus
G. Jedemskienė pridūrė, jog TAU studentai aktyviai domisi ir etnokultūra, tad nuolat glaudžiai bendradarbiauja su Kėdainių krašto muziejaus Arnetų namu, vadovaujamu Reginos Lukminienės, taip pat jiems daug padeda Krašto muziejaus vadovas Rimantas Žirgulis bei Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija ir rajono savivaldybė.
„Tačiau labiausiai džiaugiamės, jog turime namus, turime, kur vesti paskaitas. Kai Kauno kolegijos Jonušo Radvilos fakultetas išsikėlė į Kauną, mes likome be nieko, tad mus priglaudė Kėdainių profesinio rengimo centras“, – džiaugėsi G. Jedemskienė.
Laukia su nekantrumu
Mokslo metų pradžios šventėje dalyvavę senjorai prisipažino su nekantrumu laukiantys paskaitų pradžios.
„TAU lankiau ketverius metus, tuomet padariau dvejų metų pertrauką ir šiemet vėl sugrįžau. Man labai patiko psichologijos, architektūros, filosofijos bei socialinių mokslų paskaitos, taip pat pažintys su mokytojais, bendramoksliais, susitikimai su įvairiais lektoriais. Ką jau kalbėti apie keliones…
Net ir sulaukus garbaus amžiaus, noras įgyti daugiau žinių, išeiti iš namų, pabūti kitokioje aplinkoje ir draugijoje bei atrasti naujų pažinčių niekur nedingsta. Esu visuomenininkė, vadovavau ūkininkų draugijai, kurioje netrūko nei išvykų į užsienį, nei pažinčių, matyt, iš viso to pasisėmiau energijos, polėkio ir supratimo, jog mokytis niekada nėra vėlu. Tad lankyti šį universitetą man buvo vienas malonumas. Juk norisi ne tik namuose su vaikais ir anūkais pabūti, bet ir daugiau žinių pasisemti.
Manau, jog TAU tai ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir veikla, suteikianti labai daug žinių, daug teigiamų emocijų. Už visa tai reikėtų dėkoti universiteto pradininkams. Žinau, kad kol jėgos leis, kol gyvuos Trečiojo amžiaus universitetas, tol jį lankysiu“, – patirtimi dalijosi TAU studentė Jadvyga Stankevičienė.
[quote author=“J. Stankevičienė“]Net ir sulaukus garbaus amžiaus, noras įgyti daugiau žinių, išeiti iš namų, pabūti kitokioje aplinkoje ir draugijoje bei atrasti naujų pažinčių niekur nedingsta.[/quote]
Nors sakoma, kad vyrą iš namų išvilioti gana sunku, Trečiojo amžiaus universitete vyriškosios lyties atstovų tikrai netrūksta. Štai kėdainietis Antanas Mažeika sako, kad išeiti iš namų ir pabūti gausioje bendraamžių apsuptyje – vienas malonumas.
„Nors jau esu senjoras, tačiau veiklos man netrūksta, o svarbiausia, kad ir suspėju visur. Šiemet jau esu antrokas, – juokiasi A. Mažeika. – Pirmaisiais metais čia man labai patiko, tad nusprendžiau mokytis ir toliau. Visos disciplinos įdomios ir patinkančios, o bendraamžių draugijoje praleistas laikas suteikia daug gerų emocijų.“
Lyg viena didelė šeima
Trečiojo amžiaus universiteto veikla paremta savanorytės principu, tad jo dekanė G. Jedemskienė neslepia, jog surasti žmonių, norinčių ir galinčių neatlygintinai vesti paskaitą ar užsiėmimą, ne visada būna lengva, tačiau atsisakyti ryšio, kuris sieja ją su studentais, nedrįsta dėl labai svarių priežasčių.
„Mane vilioja atgalinis ryšys. Kai tu žmogui duodi kažką gero, tas gėris sugrįžta dvigubai. Man be galo gera žinoti, kad tai, ką darau, ką sugalvoju, ką suplanuoju, žmonės priima ir įvertina. Mes esame kaip šeima, su kuria būtų labai sunku išsiskirti“, – sako šeštus metus dekanės pareigas užimanti G. Jedemskienė.
