Gyvenimas Lietuvos ir Europos centre: privalumai ir trūkumai

Sakoma, kad gyvenime geriausia vadovautis aukso viduriuko principu. Tikriausiai šį principą galima būtų perkelti ir į Kėdainius. Juk Kėdainiai – Lietuvos aukso viduriukas, o Lietuva – Europos.

Taigi, „Rinkos aikštės“ žurnalistė pakalbino įvairių sričių atstovus ir pasidomėjo, kokie, jų nuomone, yra privalumai ir trūkumai gyventi, kurti, verslauti pačiame tiek Lietuvos, tiek Europos centre.

MARIUS ULOZAS: „Jau konkuruojame ne tik su gretimais miestais, bet ir globaliai“

Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas M. Ulozas teigia, kad šiais laikais geografinė padėtis lyginant su praeitimi nėra tokia svarbi kokia buvo. „Istoriška žiūrint, miestai kūrėsi prie vandens, prekybos kelių, geležinkelių, todėl geografinė padėtis buvo išties svarbi. Manau, kad dabar svarbu ne tiek pati miesto vieta, kiek susisiekimo galimybės ir kokybė bei paties miesto patrauklumas, – kalbėjo specialistas. – Dabar žmonės gerokai daugiau keliauja ir yra mobilesni, todėl pakeisti gyvenamąją vietą tampa įprasta. Ši tendencija yra labai svarbi visiems miestams, nes arba tu tampi traukos centru ir augi, arba neišvengiamai traukiesi. Trečio kelio praktiškai nėra, todėl miestai turi skirti ypatingą dėmesį savo patrauklumo didinimui.“

Anot pašnekovo, gyventojams svarbu gyvenamoji aplinka ir jos kokybė, paslaugų prieinamumas, aktyvus socialinis ir kultūrinis gyvenimas, būsto ir paslaugų įperkamumas, darbo vietų pasiūla ir galimybės. Tačiau jiems svarbu ir prestižas bei miesto plėtros vizija.

„Lietuvoje, deja, tam dar skiriama per mažai dėmesio. Atsivėrus sienoms, atpigus kelionėms ir plintant globalizacijos tendencijoms, turime suprasti, kad jau konkuruojame ne tik su gretimais miestais, bet ir globaliai. Klaipėda turi lygiuotis ne į Vilnių ar Kauną, o į Stokholmą, Londoną, Roterdamą. Ir tai galioja be išimties visiems miestams. Turime kurti ateities viziją ir kviesti žmones būti jos dalimi“, – įsitikinęs M. Ulozas.

Pagrindinės investicijos – į jaunimą

Instituto direktorius pabrėžia, kad Kėdainių padėtis išties patogi. Lietuvos centre susisiekimas geras, pusvalandis kelio nuo Kauno, daug verslo ir ūkio subjektų. „Į ką miestas galėtų orientuotis? Manau, kad jis galėtų tapti darbo ir gyvenimo vieta tiems, kam reikia tik interneto ir erdvės dirbti; tiems, kas nori dirbti Kaune, bet mėgautis gyvenimo mažesniame mieste patogumais ir t.t., – svarstė M. Ulozas. – Miestas turi investuoti į jaunų, kūrybingų ir laisvų žmonių pritraukimą, sudaryti galimybę dirbti ir kurti, investuoti į didelę pridėtinę vertę kuriančius verslus ir darbo vietas. Prieš kelis metus atsidariusios „Kavamanijos“ sėkmė rodo, kad Kėdainių gyventojai turi poreikį (ir finansines galimybes) socializuotis, leisti laisvalaikį.“

[quote author=“M. Ulozas“]Manau, kad dabar svarbu ne tiek pati miesto vieta, kiek susisiekimo galimybės ir kokybė bei paties miesto patrauklumas.[/quote]

Pasak pašnekovo, taip pat reikia studijuoti tendencijas, kaip bus keliaujama ateityje. Ar pakanka įkrovimo stotelių elektromobiliams, kaip miestas (ir valstybė) ruošiasi autonominių automobilių erai, ką mes žinome apie „HyperLoop“ technologiją. Tai leis ne tik nelikti nuošalyje, bet ir išnaudoti atsirandančias galimybes. 

„Kitas svarbus aspektas – miesto gyventojai turi būti aktyviai įtraukti į miesto gyvenimą, viešų reikalų svarstymą. Ypatingai dėmesio reiktų skirti jaunimui. Jeigu jaunimas matys savo ateitį Kėdainiuose, Kėdainiai turės ateitį“, – džiugiomis prognozėmis dalijosi M. Ulozas. 

Verslo plėtrą stabdo kvalifikuotų darbuotojų trūkumas

Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė DAINA BALASEVIČIENĖ taip pat giria miesto geografinę padėtį ir yra įsitikinusi, kad tai puiki vieta verslui. „Esame šalia „Via Baltikos“, turime geležinkelį, Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) – tai yra palanki situacija vystyti verslui. Šalia Kaunas, Karmėlavos oro uostas, Klaipėdos uostas taip pat nėra palyginus toli“, – Kėdainių privalumus vardijo centro vadovė.

Tačiau D. Balasevičienė įsitikinusi, kad šiuo metu, įmonių steigimasis yra sulėtėjęs dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. „Kitas dalykas – investuotojai, kurie galbūt norėtų čia ateiti, atkreipia dėmesį ir į tai, kad žiūrint į pirmojo ketvirčio rezultatus, mes esame ketvirti respublikoje pagal darbo užmokestį, o tarp mažųjų savivaldybių net pirmi, – sulėtėjusio verslo plėtros priežastis vardijo pašnekovė. – Darbuotojų atžvilgiu tai yra puiku, kad atlyginimai yra gana dideli, bet investuotojų atžvilgiu, jie ieško to viduriuko, kad ir darbuotojų būtų, ir atlyginimai nebūtų labai dideli iš jų pusės.“

Žvelgiant iš turizmo pusės, pasak D. Balasevičienės, Lietuvos centras taip pat yra geroje pozicijoje. „Esame viena iš lankytiniausių savivaldybių. Pastaruoju metu kaip virusas plinta pačių lietuvių kelionės po Lietuvą, – sakė pašnekovė. – Išskirtiniai esame dar tuo, kad mes – daugiakultūris miestas. Pas mus atvažiuoja ne vien lenkai, kurie sudaro 50 proc. visų užsienio turistų. Pastaruoju metu labai domimasi škotų paveldu. Mes turtingi ir kultūra, ir įvairių šalių kultūros objektais.“

[quote author=“D. Balasevičienė“]Vienintelis ir pagrindinis trūkumas Kėdainiuose – pramogos, ypač vaikams. Bet bus sutvarkyti Vytauto ir miesto parkai, padaryta prieplauka, tada galbūt atsiras daugiau tų pramogų, kurių šiandien trūksta.[/quote]

Centro vadovė teigė, kad vienintelis trūkumas, kurį šiuo metu turi Kėdainiai, nėra susijęs su geografiniu centru ir jį artimiausiu metu ketinama ištaisyti. „Manau, kad vienintelis ir pagrindinis trūkumas Kėdainiuose – pramogos, ypač vaikams. Bet bus sutvarkyti Vytauto ir miesto parkai, padaryta prieplauka, tada galbūt atsiras daugiau tų pramogų, kurių šiandien trūksta“, – vylėsi D. Balasevičienė.

Kėdainiuose minusų neįžvelgia

Lietuvos verslo konfederacijos direktorius ANDRIUS NIKITINAS įsitikinęs, kad Kėdainiai savo lokaciją galėtų puikiai išnaudoti savireklamai. „Pavyzdžiui, pritraukiant kvalifikuotą darbo jėgą. Kadangi dabar yra labai daug įvairių europinių iniciatyvų, tai naudojant centro įvaizdį, galima kurti bent jau infrastruktūrą, tokiu būdu pritraukiant talentus, – idėjomis dalijosi konfederacijos vadovas. – Tai, kad Kėdainiai yra centre, verslui, manau, galėtų būti vienas iš būdų, kaip pritraukti, kad ir turistus. Tik, aišku, reikia į šitą klausimą investuoti. Investuoti ta prasme, kad šitą žinią reikia ištransliuoti, galbūt net tiems patiems atvykstantiems turistams, kad „va žiūrėkit, čia Lietuvos centras…“. Ir jeigu tokia žinia būtų transliuojama, tai, aš manau, ir tas turizmo verslas turėtų daugiau užsidirbti ir klestėtų.“

Kalbant apie turizmo verslą, kai kurie kaimo turizmo sodybų savininkai įžvelgia „centro“ minusą tą, kad, pavyzdžiui, į kokią nors šventę ar renginį iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės, gana greitai gali grįžti atgal į savo miestus. Tačiau A. Nikitinas ir šiuo atveju turi savo argumentų.

„Aš manau, kad tą traukos centrą galima sukurti. Ir nemanau, kad atstumas yra problema. Reikėtų daugiau pramogų, veiklos. Aš manau, kad tai yra daugiau infrastruktūros klausimas“, – įsitikinęs pašnekovas.

A. Nikitino nuomone, Kėdainiai iš tiesų yra išskirtinė vieta. „Tai tikrai yra išskirtinumas, kad aš atvažiavau ir į Lietuvos, ir į Europos centrą, – sakė konfederacijos direktorius. – Tai tą žinią teisingai ištransliavus ir sukūrus tinkamą infrastruktūrą, kiekvienas iš to gali išlošti. Ypatingai turizmo verslas.

Paklaustas, kokių trūkumų įžvelgia būnant centre, A. Nikitinas teigė jų nerandantis. „Didelių minusų, susijusių su centro klausimu, Kėdainiuose aš visiškai nematau, – tikino pašnekovas. – Jeigu mes save vadiname centrine Lietuva, tai „Valio!“ – centrinė Lietuva!“

Europos parko kūrėjas išskirtinumo nejaučia

Tuo metu šalia Vilniaus Europos parką (jame yra ir Europos centras) įkūręs GINTARAS KAROSAS teigia jokio išskirtinumo gyvendamas pačiame Europos centre nejaučiantis. „Europos centras man prasmingas tiek, kiek šiam įdomiam faktui ar vietovei suteikiame prasmės, t. y. kiek jis tampa reikalingu žmonėms ir/ar valstybei, – kalbėjo skulptorius. – Kurdamas Europos parką, modernaus meno muziejų po atviru dangumi, įprasminu Lietuvos kaip Europos centro valstybės idėją, o žmonėms suteikiu galimybę pažinti pasaulio kultūrą, tobulėti ir svajoti ypatingoje meno ir gamtos erdvėje. Gyvenu šalia savo kuriamo meninio 55 ha kraštovaizdžio, kad kasdien galėčiau matyti ir tobulinti.“

Paklaustas, ką pačiam reiškia gyventi, kurti, verslauti Europos centre ir ar tai turi kažkokio išskirtinumo, o galbūt bendraudamas su užsieniečiais pabrėžia, jog yra būtent iš pačio Europos centro, G. Karosas teigė, jog pirmas to niekada nedarantis. O savo veiklos ir kūrybos išskirtine nevadinantis.

„Niekad nebuvau verslininku. Meno ir muziejininkystės negalima būtų pavadinti verslu. Esu  skulptorius, muziejų ir Europos parko kraštovaizdžio kūrėjas, kultūros paveldo tyrinėtojas, tai – kūrybinė, kultūrinė, mokslinė, visuomeninė veikla. Veikla, kurią vykdydamas atlieki tam tikrą užsibrėžtą misiją, – kalbėjo pašnekovas. – Bendraudamas su užsieniečiais neakcentuoju tokio fakto, kad gyvenu Europos centre, nebent kas paklaustų. Žinau tiek, kad kai kurie parkų kūrėjai ar vadovai ir kitose šalyse gyveno kartu su savo meniškai kuriama gamtine aplinka. Dėl rūpesčio ir galimybės įsigilinti į supantį ir formuojamą kraštovaizdį. Išskirtinumo nesiekiu, man svarbu, kad mano veikla būtų naudinga Tėvynei.“

[quote author=“R. Dargis“]Būtų klaidinga dabartiniame technologijų amžiuje galvoti, kad geografinės koordinatės ar išsidėstymas turi esminę įtaką verslo sėkmei ar gyvenimo kokybei.[/quote]

Verslui vieta – nesvarbi

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas ROBERTAS DARGIS, kaip ir kiti prieš tai kalbėję pašnekovai, įsitikinęs, kad jokia lokacija nėra kliūtis verslui kurti ir plėtoti. Tad ir Kėdainiai ar Lietuva būdami centre ypatingo išskirtinumo neturi.

„Manau, kad būtų klaidinga dabartiniame technologijų amžiuje galvoti, kad geografinės koordinatės ar išsidėstymas turi esminę įtaką verslo sėkmei ar gyvenimo kokybei, – kalbėjo konfederacijos prezidentas. – Dabar, gyvenant ir mažame regioniniame miestelyje, galime kurti paslaugas ir produktus visam pasauliui. Technologijos tokias galimybes suteikia ir tokių galimybių tik daugės. Svarbiausia yra idėja, kuriamo produkto ar paslaugos išskirtinumas, originalumas ir kokybė. Tokių pavyzdžių turime ne vieną ir Lietuvoje – Rokiškyje gyvenantis jaunuolis kuria IT programas JAV ir kitoms valstybėms, Marijampolės duonos kepykla tiekia savo produkciją į 78 valstybes ir tokius pavyzdžius galime vardinti ir vardinti…“ 

R. Dargio nuomone, kiekvieno verslo specifika reikalauja ir tam tikrų sąlygų jo vystymui. „Aišku, paslaugų sektoriui – prekybos tinklams, maitinimo įstaigoms, viešbučiams ir kt. buvimas „arčiau centro“, kur yra didesnis potencialių klientų srautas, – svarbus. Kaip kad ir tam tikrų sektorių gamybos įmonėms yra svarbu turėti netoliese uostą, greitkelius ir pan., – patikslino konfederacijos prezidentas. – Bet verslo sėkmę lemia labai daug faktorių: be jau minėtų produktų ar paslaugų išskirtinumo ir kokybės, labai svarbi yra  galimybė susirasti regione, kuriame planuojama plėtra, reikiamos kvalifikacijos žmones, investicinė aplinka ir siūlomos verslo sąlygos ir pan.“

Tačiau verslininko įsitikinimu, kad pavyktų sėkmingai plėtoti verslą, reikalingas vienas pagrindinis dalykas.

„Nuolat kartoju, kad esminis yra verslo, savivaldos ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas, nes kryptingas bendras jų darbas gali sukurti palankias sąlygas verslo plėtrai, naujas darbas vietas, o tai skatins ir mūsų žmonių grįžimą į regionus“, – sakė R. Dargis.