Žolinė Dotnuvoje – duoklė tradicijoms
Žolinė tai gilias tradicijas turinti krikščioniška šventė, kurią lietuviai šventė nuo seno. Ir nors dabar dažnas tautietis labiau džiaugiasi papildomu vasaros laisvadieniu nei pačia švente, tačiau Dotnuvoje stengiamasi puoselėti senąsias tadicijas bei tinkamai paminėti Žolinę.
Tad Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų trečiadienį šio krašto žmonės buvo kviečiami ne tik pasiklausyti Šv. Mišių, bet ir po pamaldų sudalyvauti nedidelėje Žolinės šventėje.
„Žolinę Dotnuvoje šventiškai paminime jau daugybę metų. Visokių Žolinių turėjome ir mažesnių, ir didesnių renginių. Šiemet išpuolė tas kuklusis variantas. Šį kartą nusprendėme surengti nedidelę šventę, nes vakare laukia įspūdingas Step salos kocertas Akademijoje.
Na, o šio renginio metu skambėjo gyvai atliekami muzikiniai kūriniai, vaikams buvo surengti edukaciniai užsiėmimai, tradiciškai apdovanojome gražiausiai savo valdų aplinką tvarkančius kraštiečius, taip pat susirinkusieji galėjo sužinoti apie Žolinės prasmę, tradicijas“, – apie šventę pasakoja jos organizatorė Akademijos kultūros centro, Dotnuvos skyriaus vadovė Danguolė Špokienė.
Žolinės šventės reikšme šiuolaikiniam žmogui neabejoja ir lietuviu folkloru, etnografija, papročiais bei tradicijomis besidominti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC), Žemdirbystės instituto mokslinė bendradarbė, agronomė Ona Auškalnienė, kuri renginio metu pasakojo apie šios šventės tradicijas.
„Žolinė labai sena ir archaiška šventė, kurios užuomazgos Lietuvoje siekia dar ikikrikščioniškus laikus. Lietuviai agrarininkų tauta, tad Žolinė reikšminga data, kuri yra padėkos už derlių, gamtai ir aukštesnėms jėgoms šventė. Dotnuviams ši diena itin brangi, mes ją visada paminime įvairiomis formomis. Žolinė tai ne tik padėka gamtai, bet ir padėka savo artimui. Tai labai bendruomeniška šventė. Nes juk senovėje agrarinėje tautoje žemės ūkio darbai pavieniui buvo neįsivaizduojami, vienas čia daug nenuveiksi, dirbama būdavo kartu. Todėl tas bendruomeniškumas buvo nepaprastai svarbus, šventės metu būtina būdavo aplankyti kaimyną ar kitus artimuosius. O be to, senovėje kai nebuvo daugybės vaistų ta pašventinta vaistažolė ar kitas augalas tarsi įgydavo daugiau galių išgydyti nuo negalavimų. Ir nors dabar daug kas pasikeitė turime modernią žemės ūkio techniką, veiksmingus vaistus, tačiau ir dabar yra labai svarbu padėkoti aukščiausiajam, gamtai už tai ką mes turime, nes nuo gamtos ir šiandien esame dar labai priklausomi“, – įsitikinusi LAMMC mokslininkė, fokloro ansamblio „Seklyčia“ vadovė O. Auškalnienė.
