Kaimo bendruomenių laukia darbingi metai

„Šie metai bendruomenėms bus labai darbingi“, – teigia Kėdainių vietos veiklos grupės pirmininkė Aušra Vaidotienė. Pasak jos, įgyvendinamos ES bendros iniciatyvos „Leader“ programos priemonės bus nukreiptos į kaimo bendruomenių savarankiškumo stiprinimą.

„Ne visos bendruomenės gali išsilaikyti iš nario mokesčio. Tikimasi, kad pagal programą įgyvendinamos veiklos padės sukurti įrankius, leidžiančius bendruomenėms tapti savarankiškesnėmis, teikti paslaugas, reikalingas vietos gyventojams.

Taip pat dviejose priemonėse yra numatyta parama ir smulkiam verslui kaimo vietovėse. Pavyzdžiui, jeigu į kaimą atsikraustė jauna šeima ir nori kurti verslą, nedidelę įmonę – ji taip pat gali kreiptis į mus“, – sakė A. Vaidotienė.

O kaip kaimo bendruomenės gyvena šiandien? Kokias nuveiktais darbais gali pasidžiaugti, o kas kelia nerimą? Susirinkę Pajieslio daugiafunkciame centre savo mintimis dalijosi Krakių seniūnijos bendruomenių centrų atstovai.

Senstantis kaimas atgyja

„Mūsų bendruomenės centro veikla glaudžiai susijusi su Pajieslio daugiafunkciu centru. Jis įkurtas suremontuoto mokyklos pastato pusėje – čia veikia biblioteka, gimnazijos pradinio ugdymo skyrius, mišri priešmokyklinė grupė. Centre vyksta pagrindiniai bendruomenės renginiai. Vieninteliai seniūnijoje teikiame skalbyklos ir dušo paslaugas“, – kalbėjo Pajieslio bendruomenės pirmininkė, bibliotekininkė Irena Milerienė.

„Tik širdį skauda, kad niekas nepataria, kur kreiptis dėl nesuremontuotos pastato, priklausančio savivaldybei, dalies, kuri dabar nuolat niokojama. Kad ir kur kreipiamės, atrodo, nelabai kam rūpi, – sakė Irena. – Kita vertus, labai norėtųsi, kad žmonės pasijustų savo kaimo šeimininkais, tvarkytų ir prižiūrėtų aplinką. Juk ir pastatą ardo, plytas nešioja tikriausiai vietiniai.

Mūsų kaimas sensta. Šviežio kraujo įneša įsikūrusi krišnaitų bendruomenė – į kaimą keliasi jaunos šeimos. Džiaugiamės kad žmonės negeria, tvarkingai gyvena ir iš kaimo žmonių įsigyja pieno produktų, daržovių. Tačiau jie daugiau veikia savo bendruomenėje.

[quote author=“R. Tamošaitienė“]Remkitės į jaunimą. Jauni žmonės neparastai sąmoningi ir norintys veikti, – pastebi Krakių kultūros centro Meironiškių skyriaus vadovė Rita Tamošaitienė, Meironiškyje subūrusi aktyvaus jaunimo savanorių grupę, – jaunimui suteikite daugiau veikimo laisvės.[/quote]

Minčių dėl verslo plėtros kyla visokių: galvojame gal reikėtų traktoriuko, kuriuo būtų apdirbami smulkūs sklypeliai kaimo žmonėms. Kažkada mąstėme apie vaikų stovyklą. O gal visam kaimui būtų aktualūs senelių namai“, – įvairius variantus svarstė Pajieslio bendruomenės pirmininkė.

Skatina atsigręžti į jaunimą

„Šeimoms turime ką pasiūlyti. Penktadienį pripučiame batutą, įsigytą iš Socialinės apsaugos ministerijos finansuoto projekto lėšų. Ir vaikams, ir jų mamoms tie penktadieniai yra didelė šventė. Vien jau dvi mano auklėtinės turi šešis vaikus. Tad smagu, kad ir joms yra kur su vaikučiais ateiti“, – pastebėjo Krakių bendruomenės pirmininkė, Mikalojaus Katkaus gimnazijos technologijų mokytoja, Krakių kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Daiva Dubinkienė.

Vienas iš gražių bendruomenės vienybės pavyzdžių – paties jaunimo išgražintos Krakės prieš miestelio šventę.

„Ir kai patys vaikai sutvarkė autobusų aikštę, užpurškė dažais aprašinėtas sienas – ir tos sienos nebelupinėjamos, ir miestelyje daug švariau“, – pastebi D. Dubinkienė.

Ji itin džiaugiasi jau penktus metus veikiančia atvirąja jaunimo erdve „Gilė“. Įkurta Krakių kultūros centro ir miestelio bendruomenės iniciatyva, „Gilė“ tapo jaunimo traukos centru ir daugelio gražių sumanymų oaze.

„Stebėdama bendruomenės gyvenimą labai džiaugiuosi, kad Daiva suprato, jog svarbiausia – užimtas jaunimas. Jeigu mes jaunimą paliksime nuošalyje, jiems tėviškė nebus svarbi. Bet jeigu vaikai yra užimti, noriai lanko būrelius, vyksta į įvairius konkursus ir netgi daug laimi – tai jie visada jaus ypatingą ryšį su savo kraštu. Būtent jaunimą lengviausia įtraukti ir išjudinti, nes visi kiti turi savo įpročius, pomėgius“, – sako neseniai į Krakes iš Radviliškio rajono vėl sugrįžusi Romualda Rimkuvienė, ilgametė Skėmių (Radviliškio r.) seniūnė. Ji pridūrė, kad kartais jaučia vienybės, bendrumo stygių.

„Mus pradėjo skirti socialinis susiskirstymas. Vieni gyvena vienaip, kiti – kitaip, tačiau jeigu žmogus turi kažkokį darbą, mes turime jį gerbti. Jei tik mes pamirštumėme tą susiskirstymą, ir priimtume vienas kitą tokius, kokie esame, galbūt vienybės būtų daugiau.“

„Remkitės į jaunimą. Jauni žmonės neparastai sąmoningi ir norintys veikti, – pastebi Krakių kultūros centro Meironiškių skyriaus vadovė Rita Tamošaitienė, Meironiškyje subūrusi aktyvaus jaunimo savanorių grupę, – jaunimui suteikite daugiau veikimo laisvės.“

„Meironiškyje tai pat veikia biblioteka, kurioje dirba puiki bibliotekininkė Jūratė Mitkuvienė, randanti kalbą su kiekvienu vaiku. Labai aktyvi ir vyresnioji bendruomenės dalis. Neretai bendruomenės susiėjimai užsitęsia iki vėlyvo vakaro“, – apie Meironiškio bendruomenę pasakoja Rita.

Siuvykla, bendrovės parama ir vaikų ilgesys

„Kai kalbame apie vaikus, norisi vilku kaukti. Rodos, taip neseniai po 200 vaikų iš Ažytėnų į Krakes važinėdavo. Bibliotekoje nebuvo kur prisėsti. O dabar – ateina penki vaikai“, – ne itin linksmomis mintimis dalijosi Ažytėnų bendruomenės pirmininkė Liudmila Šimkienė.

Tačiau atvykusios Ažytėnų bendruomenės moterys skubėjo pasidžiaugti gražiai sutvarkyta aplinka, priminti, kad Ažytėnuose įrengta siuvykla. Joje yra ir galingas lygintuvas, kurį itin pamėgusios moterys, nes jis labai gerai išlygina užuolaidas.

Neliko nepaminėta ir Ažytėnų bendrovė, kurios vadovas yra nepamainomas kaime vykstančių renginių kuratorius.

„Kaimui labai pasisekė, kad turi renginių rėmėją „Ažytėnų“ bendrovės vadovą Šarūną Šiušę. Taip pat bendrovė įdarbina daug vietinių žmonių. Jie jau dabar galvoja, ką dirbs vasarą ir prašo, kad nepriimtų darbuotojų iš kitų kaimų, nes paskui darbo ir patiems nebėra. Tačiau praeitas metais dirbo žmonių ir iš aplinkinių kaimų. Dirbantieji apdovanojami ir ekskursija. O kur norės važiuoti – išsirenka patys“, – apie kaimo gyvenimą pasakoja bendruomenės pirmininkė Liudmila Šimkienė.

Lietuviškieji kapulečiai ir montekiai

„Pirmaisiais metais veikėme labai aktyviai: kas mėnesį organizuodavome po renginį. Bet dabar išgyvename sąstingį, žmonės pasidarė pasyvūs“, – sako Plinkaigalio bendruomenės centro vadovė Lina Sabulienė.

„Plinkaigalio bendruomenės centras įsikūręs Pašušvy. Ir jeigu Pašušvyje darome kokią šventę, plinkaigaliečiai prikaišioja, kad jiems toli grįžti. Darome Plinkaigalyje – pirmais metais susirenka, antrais metais – tuščia. Praėjusiais metais darėme eglutės įžiebimo šventę – susirinko arti šimto žmonių, šiemet atėjo 10. O dovanėlių nupirkome 50“, – nusivylimo neslėpė Lina

Nesantaika tarp Plinkaigalio ir Pašušvio kaimų tęsiasi jau seniai. „Susirinkimuose visi tyli, tarytum visiems viskas gerai, o paskui kiekvienas ateina ir atskirai lieja savo nuoskaudas“, – išsprūsta iš pirmininkės lūpų.

Ar linksmos, ar liūdnos būtų godos – bendruomenės lyderių susirinkimai labai reikalingi. Ne tik pasidžiaugti, bet ir iškelti problemas, ieškoti sprendimų. O kartais tiesiog pasiguosti. Ir kibti į naujus darbus. Kokie jie bus? Kiekvienam grūdui subręsti reikia laiko…