20-metį sutikusi Kėdainių krašto kredito unija sau kelia ambicingą tikslą (FOTOGALERIJA)

Prieš du dešimtmečius Krakėse pirmuosius veiklos žingsnius žengusi Kėdainių krašto kredito unija iš vietinės iniciatyvos transformavosi į modernią finansų įstaigą, šiandien teikiančią platų šiuolaikiškų paslaugų spektrą.

„Kuriame daug metų į priekį žvelgiančią strategiją. Svarbiausias mūsų tikslas – tapti pagrindine Kėdainių krašto finansų įstaiga, kuri savo uždirbtą pelną galėtų skirti vietos bendruomenei“, – ambicingą užmojį įvardijo solidų 20-mečio jubiliejų sutikusios Kėdainių krašto kredito unijos administracijos vadovas bei valdybos pirmininkas Egidijus Žaltauskas.

Auga sparčiai

Pašnekovas pabrėžė, jog įstaigai nuosekliai augti padėjo ir buvimas bendruomenėje – Lietuvos kredito unijas vienijančiame kooperatyve.

„Mūsų kredito unijai sekasi labai gerai – augame sparčiai, – pasidalino E. Žaltauskas. – Esame pavyzdys, kai veikdamas bendruomenėje gali pasiekti puikių rezultatų. Mūsų paslaugos plečiasi, narių skaičius didėja. Jaučiame, kad galime prisidėti ir prie Kėdainių krašto ekonomikos augimo.

Mūsų įstaigos klientai labai įvairūs: nuo smulkiojo verslininko, dirbančio su individualia veikla, iki žemės ūkio bendrovių, stambiųjų ūkininkų, verslo įmonių. Esame pajėgūs finansines paslaugas pasiūlyti bemaž bet kuriai visuomenės ar verslo grupei.

Kadangi veikiame regione, kuriame stipriai išplėtotas žemės ūkis, daug bendradrabiaujame būtent su ūkininkais. Finansuojame ir smulkųjį verslą, nes mūsų prioritetas – verslumo skatinimas Kėdainių krašte. Būtent todėl palaikome ir pradedančiųjų verslą, kurį bandome užauginti, kad žmonės liktų ir pridėtinę vertę kurtų čia – Kėdainiuose.“

Rūpinasi vietos bendruomene

Kėdainių krašto kredito unijai svarbūs ne tik finansiniai veiklos tikslai, įstaiga nuolat prisideda prie įvairių vietos bendruomenės iniciatyvų.

„Mes patys esame kooperatyvo dalis ir palaikome bendruomeniškumo idėją, todėl norisi būti patikima atrama ir savai – Kėdainių krašto bendruomenei.

Mūsų strateginis tikslas yra kurti pridėtinę vertę būtent šiam regionui, kuriame esame, – akcentavo E. Žaltauskas. – Mums svarbu uždirbtu pelnu ir įgyta patirtimi pasidalinti su krašto žmonėmis, todėl mielai remiame bendruomenės iniciatyvas.“

Šventinis forumas

Veiklos sukaktį Kėdainių krašto kredito unija sutiko partnerius ir bičiulius sukvietusi į Daugiakultūrį centrą. Čia surengtas šventinis forumas „Kooperacijos galia“.

Renginio metu aukšto profesinio lygio ekspertai apžvelgė globalios ekonomikos iššūkius bei artimiausias tendencijas Lietuvai, taip pat dėmesio sulaukė ir kredito unijų, kaip kooperatyvų, vaidmuo bei galimybės šiuolaikiniame finansų pasaulyje.

Irinos Eid nuotr.

Kėdainiai – kooperacijos centras

Pasveikinti regione sėkmingai veikiančių kolegų atvyko ir Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas bei valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

„Labai simboliška, kad Lietuvos viduryje esantys Kėdainiai mūsų kooperatinių finansų pasaulyje yra tikras kooperacijos centras, – pabrėžė M. Vijūnas. – Kėdainių krašto kredito unijos vadovą Egidijų Žaltauską pažįstu jau ilgiau kaip 10 metų. Mano nuomone, būtent Kėdainiai spinduliuoja didžiausiu kooperatiniu dvelksmu tiek veiklos valdysenoje, tiek ir bendraujant su savo nariais.

O patį Egidijų pavadinčiau tikru kredito unijų ultrafanu, – skambų epitetą skyrė svečias. – Kredito unija savame regione yra ir užuovėja, ir finansinė pagalba, ir parama vietos bendruomenių iniciatyvoms. Būtent tokį savo veidą Kėdainių krašto kredito unija čia ir kuria.“

Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ne tik pasveikino solidų jubiliejų mininčią Kėdainių krašto kredito uniją, bet ir šventinio forumo klausytojams pristatė pranešimą „Kooperacinė bankininkystė Lietuvoje ir pasaulyje“.

Pasak M. Vijūno, Lietuvos kredito unijų grupė, kuriai priklauso ir Kėdainių krašto kredito unija, demonstruoja puikius rodiklius. „Šio ketvirčio duomenimis, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis pirmą kartą perkopė rekordinį 1 mlrd. eurų ir per metus augo 18,74 proc.“, – pasidalino svečias.

Užpildo tuščią finansų rinkos nišą

Viena iš šventinio forumo pranešėjų tapo su kredito unijomis bendradarbiaujančio nacionalinio plėtros banko ILTE Smulkių ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Jolita Rėkutė, publikai išsamiau pristačiusi šio banko siūlomus finansavimo sprendimus.

„Mes išsiskiriame tuo, kad teikiame finansavimo sprendimus būtent tose srityse, kuriose šių galimybių trūksta, pavyzdžiui, siūlome programas jauniems verslams, taip pat norintiems vystyti jau turimą verslą – įsigyti gamybinių įrenginių, skaitmenizuoti procesus ar kurti naujus produktus, – pasidalino J. Rėkutė. – Tarp mūsų finansavimo partnerių yra ir kredito unijos. Su jomis glaudžiai bendradarbiaujame ir teikdami garantijas, kaip užtikrinimo priemonę verslams.“

Pasak pranešėjos, lietuviai yra labai verslūs. Tai rodo augantis jaunoms įmonėms skirtos ILTE programos „Startuok“ populiarumas.

„Ši programa ganėtinai populiari, nes klasikiniai bankai pradedančiajam verslui skolina pakankamai sunkiai arba prašo papildomų užstatų. Mes šioje srityje matome finansavimo trūkumą, todėl ir sukūrėme tokią programą. Ja verslininkai plačiai naudojasi ir regionuose. Čia sulaukiame išties labai daug paraiškų, – sakė J. Rėkutė. – Pernai Kauno regione pasirašėme 613 sutarčių, kurių bendra vertė siekia 148 mln. eurų. Tai nėra mažai.“

Turbulenciją atlaikysime

Lietuvos banko Ekonomikos departamento atstovė Laura Mociūnaitė Daugiakultūriame centre vykusiame forume pasidalino ekspertų parengta šalies ekonomikos apžvalga bei prognozėmis.

„Gyvename išskirtiniais laikais, neapibrėžtumas išaugęs, geopolitinės įtampos taip pat, tačiau Lietuva į šiuos metus įžengė tvirtai – augo visos pagrindinės ekonominės veiklos. Didesniu augimu išsiskyrė informacijos ir ryšių veikla. Šios srities augimą skatina skaitmenizacija bei užsienio investicijos, – pristatė L. Mociūnaitė. – Prie ekonomikos augimo svariai prisidėjo ir apdirbamoji gamyba, prekyba, transporto bei saugojimo veiklos.

Net ir atsižvelgdami į visus esančius iššūkius – geopolitines įtampas, karo Artimuosiuose Rytuose sukeltą energijos išteklių kainų šoką, lėtėjančią užsienio paklausą, prastėjančias demografines tendencijas, vis tiek numatome, kad Lietuvos ekonomika turėtų augti ir šiemet.

Lietuvos stiprybės – augančios investicijos, augančios gyventojų pajamos bei augantis našumas. Tai ir lems, kad šiais metais ekonomikos augimas bus panašus kaip ir pernai – netgi šiek tiek spartesnis. Prognozuojame, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 3,2 proc.

Tiesa, augimo veiksnių struktūra keisis: pernai ekonomikos augimą daugiau lėmė eksportas, o šiemet pagrindinį vaidmenį perims investicijos bei vartojimas.

Prie investicijų augimo reikšmingai prisidės valdžios sektoriaus investicijos – ypač dėl didėjančių išlaidų gynybai, o vartojimo augimą skatins ir dėl didėjančio darbo užmokesčio augančios gyventojų pajamos, ir iš antrosios pensijų pakopos atsilaisvinančios lėšos.

Taigi vartojimas padidės ir šiemet taps viena iš ekonomikos varomųjų jėgų.“

Irinos Eid nuotr.

Gelbėja lankstumas

Ekonomines prognozes Lietuvai pakoregavo Artimuosiuose Rytuose prasidėjęs karas, dėl kurio reikšmingai šoktelėjo energijos išteklių kainos.

„Tai labai greitai pamatėme degalinių švieslentėse, – priminė Lietuvos banko atstovė. – Vien pabrangusi energija jau tiesiogiai didina kainų raidą bei infliaciją. Degalai yra svarbi transportavimo, logistikos sąnaudų dalis, todėl veikia kitų prekių ir paslaugų kainas.

Aukštesnės energijos išteklių kainos šiemet lems didesnę infliaciją nei tikėjomės iki karo Artimuosiuose Rytuose – ji sudarys 5,1 proc. Vėlesniais metais infliacija palaipsniui mažės, nes karo poveikis ekonomikai irgi slops. Labiau karo įtaka mūsų ekonomikai pasijus kitąmet – ekonomika augs, bet lėtesniu tempu.“

Vis tik L. Mociūnaitė ragina išlikti pozityviems, nes Lietuvos ekonomika demonstruoja didelį atsparumą iššūkiams.

„Kaip rodo patirtis, Lietuvos ekonomika sėkmingai atremia iššūkius. Esame lankstūs, gebame prisitaikyti greitai kintančioje aplinkoje. Tuo įsitikinti galėjome prasidėjus karui Ukrainoje – matėme, kaip greitai Lietuvos verslai sugebėjo perorientuoti tiek savo žaliavų gamybos, tiek ir eksporto kryptis.

Lankstumas yra viena didžiausių mūsų ekonomikos stiprybių“, – išskyrė Kėdainiuose viešėjusi Lietuvos banko atstovė.

Irinos Eid nuotr.