Nacionalinį diktantą rašiusios kėdainietės: „Tai – šventė“
Šiemet Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje Nacionalinį diktantą rašė vos penkios kėdainietės./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Kėdainiuose 16-tą kartą rašytas Nacionalinis diktantas. Šįsyk jėgas išbandyti pasiryžo tik penkios kėdainietės. Nors rašiusiųjų buvo mažai, tačiau konkurso dalyvės jautėsi pakylėtos ir pabrėžė, jog lietuvių kalba labai didžiuojasi.
Skaitė žinomas diktorius
Nacionalinis diktantas – tai tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas, kurį nuo 2006-ųjų organizuoja VšĮ Pilietinės minties institutas. Kasmet diktantą rašo beveik 30 tūkstančių žmonių Lietuvoje ir pasaulyje.
Šiemet į Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salę rašyti diktanto susirinkusios kraštietės per radiją išgirdo mylimo diktoriaus Marijaus Žiedo balsą. Jis konkurso dalyviams skaitė Gintaro Grajausko tekstą „Pavasaris“.
Aktyvumas sumenko
Diktanto dalyvius kasmet sutinkanti Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė apgailestavo, kad pradėjus konkursą rengti ne tokiu patogiu metu – darbo dienos viduryje, dalyvių skaičius gerokai sumažėjo.
„Anksčiau diktantas vykdavo šeštadienį. Buvo geriau, nes ateidavo daugiau žmonių. Buvo laikas, kai diktantą rašydavo ir mokiniai. Tada dalyviai susėsdavo net dviejose salėse, – prisimena R. Švedienė. – Aktyvumas būdavo labai didelis. Kėdainiečiams diktantas buvo tapęs švente.
O dabar konkursas rengiamas darbo dieną, 11 val. Ne kiekvienas tokiu metu gali išeiti iš darbo, tad pastaraisiais metais sulaukiame mažiau žmonių.“
Vis tik R. Švedienė Nacionalinio diktanto sumanymą laiko sveikintina iniciatyva, kurią vertėtų išsaugoti.
„Šis konkursas – puiki idėja, vis primenanti, kad kalba yra svarbi ir kad turime stengtis rašyti taisyklingai, – sakė savivaldybės kalbos tvarkytoja. – Po kelių dienų diktanto tekstas paskelbiamas viešai, tada žmonės gali pasitikrinti, kiek, kur ir kokių klaidų padarė.
Bet daugiau manau, kad tai yra gražus žaidimas ir šventė kiekvienam, mylinčiam lietuvių kalbą. Džiugu, kad diktantas tapo lietuvius vienijančia iniciatyva.“
Nors rašiusiųjų buvo mažai, tačiau konkurso dalyvės jautėsi pakylėtos ir pabrėžė, jog lietuvių kalba labai didžiuojasi.
Aut. past.
Saugo visus diktantus
Viena pirmųjų rašyti diktanto atvyko kėdainietė Vitalija Banienė. Ją būtų galima pavadinti šio konkurso veterane
„Esu praleidusi tik kelis diktantus. Pirmame nedalyvavau, bet nuo antrojo – kaip į tarnybą, – juokėsi Vitalija. – Namuose esu išsaugojusi visus 12-ka savo rašytų diktantų. Paskui visada pasitikrinu – rašybos klaidų nepadarau, bet kartais kliūva skyryba.“
Keturis dešimtmečius Vilainių mokykloje-darželyje „Obelėlė“ virėja dirbusi kėdainietė pasidalino, kad meilė lietuvių kalbai gimė dar mokyklos suole. Be to, Vitalija iki šiol skaito daug knygų.
„Šiais laikais mažai berašome ranka, o čia tokia puiki proga. Labai malonu. Tik pagalvojau, gal prieš diktantą reikėjo pamiklinti rankų pirštus bei riešus, kad gražiai parašyčiau, – puikios nuotaikos belaukdama diktanto pradžios nestokojo Vitalija ir pridūrė konkurse dalyvaujanti, nes nori palaikyti šią gerą iniciatyvą. – Nacionalinis diktantas man labai patinka. Skaitydama feisbuką matau, kiek daug neraštingų žmonių. Klaidos tiesiog akis bado. Norėtųsi, kad žmonės, bent rašydami viešai, savo kalbai parodytų daugiau pagarbos.“
Pašnekovė pasidalino ir auksiniu patarimu, kaip kiekvienas galėtų stiprinti lietuvių kalbos žinias.
„Skaitydami vien laikraštį ar naršydami internete, diktanto gerai neparašysite. Dar reikia skaityti ir knygas“, – įsitikinusi Vitalija.
Kalbininko bendrapavardė
Į diktantą kone bėgte atskubėjo dar viena ištikima šio konkurso gerbėja – žinomo Lietuvos kalbininko Jono Jablonskio bendrapavardė kėdainietė gydytoja odontologė Vida Jablonskienė.
„Taip, pavardė išties įpareigoja ateiti rašyti Nacionalinį diktantą, – šypsojosi dalyvė, praleidusi tik du diktantus iš 16-kos vykusių. – Aš – lietuvaitė, labai myliu lietuvių kalbą ir gerbiu.
Gaila, kad šiais laikais lietuviai ne itin vertina savo unikalią, archajišką kalbą. Juk būtent dėl jos mes, tokia maža šalis, pasauliui galime būti labai įdomūs. Branginkime tai.“
Vida atskleidė prieš diktantą gramatikos knygų nevartanti. „Ateinu tiesiog pasimėgauti ir pasidžiaugti, – sakė pašnekovė. – Bet man pačiai labai nemalonu viešai skelbiamoje įvairaus pobūdžio informacijoje pamatyti klaidų. To neturėtų būti. “
Pašnekovė pasidalino ir po diktanto užplūstančiais ypatingais jausmais. „Einu pakylėta, laiminga. Man tai yra kaip šventė, – kalbėjo Vida. – Sava kalba yra turtas. Tai man gražiausiai skambanti kalba, kurios žodžiai labiausiai paliečia širdį.“
Dalyvavo finale
Į pirmąją eilę rašyti diktanto prisėdo Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vyr. specialistė Aušra Verbliugevičienė, kuriai yra tekę dalyvauti šio konkurso finale.
„Rašau ketvirtą ar penktą kartą. Pats pirmas kartas buvo sėkmingas – sulaukiau kvietimo į Nacionalinio diktanto finalą, – ypatingu įvykiu – patekti tarp šimto geriausių Lietuvoje – pasidžiaugė Aušra. – Tai man buvo didelė staigmena, nes visiškai nesitikėjau.
Dalyvaudama šiame konkurse lūkesčių sau nekeliu. Man patinka pats procesas – rašyti diktantą. Jaučiu sentimentų lietuvių kalbos pamokoms ir mokykloje rašytiems diktantams. Tad mano tikslas nėra rezultatas. Tiesiog mėgaujuosi.
Labai džiugu, kad diktanto tekstai būna gražūs bei prasmingi, todėl rašyti įdomu ir malonu. Patinka, kai diktuoja Marijus Žiedas. Jo balso tembras labai gražus.“
Geriausi – į finalą sostinėje
Dalyvių darbai bus išsiųsti konkurso organizatoriams. Šimtas geriausiai parašiusiųjų sulauks kvietimo į Nacionalinio diktanto finalą, kuris vyks birželio 6 d. Vilniuje. Čia tradiciškai bus renkamas raštingiausias moksleivis, suaugusysis ir užsienio lietuvis.
Pernai kėdainiečiams į finalą patekti nepavyko.
