Kėdainių bažnyčioms finansinė parama iš savivaldybės ir toliau bus ribota
BNS Astos Bliūdžiutės nuotr.
Kėdainių krašto dvasininkai jau kurį laiką muša pavojaus varpais – rajono bažnyčios ne tik nyksta fiziškai, bet ir skęsta skolose. Kaimo bažnyčios centrinės valdžios akyse prilygintos gamykloms, tad buvo apkrautos papildomais mokesčiais. Tuo tarpu mažėjančios parapijiečių gretos nepajėgia surinkti lėšų net bazinėms komunalinėms paslaugoms. Klebonai paramos prašo ir geros valios žmonių, ir duria pirštu į vietos valdžią, kuri, jų teigimu, per mažai dėmesio skiria dvasingumo ir kultūros lopšiams, nykstantiems šių dienų pasaulyje.
Centrinė valdžia apkrovė mokesčiais, vietos valdžios jaučiasi ignoruojami
Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonas kunigas Robertas Gedvydas Skrinskas tapo visos šalies dvasininkijos balsu kovoje su biurokratiniu centrinės valdžios aparatu. Klebonas nebegalėjo tylėti ir ėmėsi šiuolaikinio kryžiaus žygio po to, kai centrinė valdžia priskyrė religines bendruomenes „nebuitinių vartotojų“ kategorijai. Dėl to bažnyčioms atsirado prievolė Energijos skirstymo operatoriui (ESO) mokėti galios mokestį, kuris iš tiesų yra labai didelis skurstančioms bažnyčioms.
Praktikoje tai reiškia, kad mažai kaimo bažnyčiai, kurioje šviesa įjungiama tik porą kartų per savaitę, taikomi tokie pat elektros galios mokesčiai kaip didžiuliems prekybos centrams ar gamykloms. Dvasininkų teigimu, tai – nepakeliama našta, ypač matant apleistus ir griūvančius maldos namus.
Čia derėtų paklausti, kur Kėdainių savivaldybė ištaškys tuos perteklinius 10 milijonų, kuriuos surinko 2024 metais? Kada rimtai pasižiūrės į tragišką rajono bažnyčių būklę?
dr. Oskaras Petras Volskis
Tačiau ne tik mokesčiai ESO spaudžia vietos bažnyčias. Klebonai atkreipia dėmesį, kad vietinės valdžios dėmesio taip pat labai trūksta.
Josvainių ir Pernaravos klebonas, Šaravų bažnyčios rektorius kun. dr. Oskaras Petras Volskis sako, kad ne tik centrinė valdžia savo sprendimais palaipsniui naikina bažnyčias.
„Didžiausios rajono šventovės Josvainiuose ilgametis apleistumas (bokštai yra avarinės būklės, pasviręs kryžius, krenta bokšto dalys, yra mūras) priimamas abejingai. Čia derėtų paklausti, kur Kėdainių savivaldybė ištaškys tuos perteklinius 10 milijonų, kuriuos surinko 2024 metais? Kada rimtai pasižiūrės į tragišką rajono bažnyčių būklę?
Būtina solidi, išsami, gili, visapusiška studija ir diskusija, kaip atgaivinti parapijų fenomeną, būtį, kad atgimstančios parapijos ir šventovės prisidėtų prie taip gyvybiškai būtino naujojo Lietuvos atgimimo, nes dabar atėjome prie tautos apmirimo visais absurdiškais ir beprasmiškais būdais bei apraiškomis“, – sako Josvainių parapijos klebonas.
Žiemą prasiskolina, o vasaromis dengia skolas
Tokiomis pačiomis nuotaikomis gyvena ir Šv. Jurgio bažnyčia, kurios klebonas Sigitas Bitkausas savo jėgomis ir su saujelės parapijiečių pagalba įvedė infraraudonųjų spindulių šildymą, kad maldininkai nešaltų, susimokėjo galios mokestį ESO, kuris siekė kelis tūkstančius eurų. Tačiau tai tik lašas jūroje skolų ir reikalingų bažnyčiai pinigų.
Tiesa, nors kunigai ir barasi dėl savivaldos abejingumo, kai kurie politikai išgirdo jų pagalbos šauksmą.
Opozicinė demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pateikė siūlymą kasmet skirti 65 tūkst. eurų religinėms bendruomenėms, kad būtų padengtos šildymo ir elektros išlaidos.
Opozicinė demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pateikė siūlymą kasmet skirti 65 tūkst. eurų religinėms bendruomenėms, kad būtų padengtos šildymo ir elektros išlaidos.
Aut. past.
Opozicinės frakcijos „Kėdainiai – visų“ narė Indrė Saldytė-Eigirdė kolegijos posėdyje taip pat antrino, kad situacija parapijose yra kritinė. Anot politikės, dvasininkai priversti gyventi nuolatinio skolinimosi režimu.
„Kiek teko bendrauti tikrai ne su vienu klebonu, tai situacija nėra gera. Žmonių pamaldose tikrai mažai būna, o pasekmės – tikrai mažai surenkama lėšų. Ne vienas klebonas yra pasakęs, kad per tą žiemą, kiek susidaro išlaidų už šildymą ir elektrą, tiesiog per vasarą tas skolas bando atiduoti“, – teigė I. Saldytė-Eigirdė.
Situaciją dar labiau apsunkina po pandemijos kilusi lankomumo krizė. Pastebima, kad sekmadieniais į pamaldas susirenka vos keletas žmonių, o vasarą šis skaičius kartais tesiekia 3–5 asmenis. Esant tokiam mažam aukotojų skaičiui, išlaikyti pastatus tampa nebeįmanoma misija.
Taigi panašu, kad kol kas dvasininkams lieka vienintelė išeitis – dalyvauti esamose programose dėl pastatų atnaujinimo ar avarinės būklės likvidavimo, tačiau už sudegintą elektrą ar sunaudotą šilumą atsiskaityti teks iš itin kuklių parapijiečių aukų arba bristi vėl „į skolą“.
Aut. past.
Savivaldybė daugiau padėti negali ir… negalės
Vis dėlto demokratų siūlymui valdantieji nepritarė. Kaip aiškino savivaldybės administracijos vadovas, net ir prie geriausių norų jie tiesiog negali dengti bažnyčioms komunalinių mokesčių.
„Bažnyčia nėra biudžetinė įstaiga, kuriai mes galėtume dengti visus kaštus.
Mes nedengiam visų kaštų net mūsų pačių neformaliojo ugdymo įstaigoms, nefinansuojam komunalinių išlaidų kitoms įstaigoms.
Mes kompensuojam tiktai darbo užmokestį“, – situaciją komentavo Gintautas Muznikas.
Administracijos vadovo teigimu, egzistuoja speciali tarybos patvirtinta bažnyčių rėmimo programa, per kurią lėšos skiriamos konkursų būdu konkrečioms priemonėms, tačiau ne kasdienėms ūkio išlaidoms.
„Kompensuoti visas ūkines išlaidas reiškia paversti bažnyčią biudžetine įstaiga“, – pabrėžė G. Muznikas.
Taigi panašu, kad kol kas dvasininkams lieka vienintelė išeitis – dalyvauti esamose programose dėl pastatų atnaujinimo ar avarinės būklės likvidavimo, tačiau už sudegintą elektrą ar sunaudotą šilumą atsiskaityti teks iš itin kuklių parapijiečių aukų arba bristi vėl „į skolą“.
3 Komentarai
Svarbiausia parama futbolininkams, kad tie neprasiskolintų.
Čia kaip toje patarlėje,kunigo naudą velniai gaudo ir nėr pinigų…O kokią naudą bažnyčia duoda valstybei ir žmonėms?pinigus plėšti tai moka!
tai tokie kaip tu velniai vargina parapijas. tikri velniai uzvalde sia sali ir rasineja cia nesamones, rodydami savo apgailetina issilavinima ir mastyma