Joninės Devynduoniuose – kuklios, bet iš širdies
Devynduonių šventės kulminacija – Jono įžiebtas laužas ir naktišokiai aplink jį. Kaip senais gerais laikais kaime. Čia viskas taip paprasta, taip natūralu, bet kartu ir taip tikra, taip smagu./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Ir mieste, ir kaimuose nuaidėjo Joninių šventės. Šį kartą nusprendžiau apsilankyti labai atokiame ir tolimame Devynduonių kaime bei pasižvalgyti, kaip švenčia šio kaimelio žmonės. Ir paaiškėjo, kad šventės čia kuklios, tačiau žmonės švenčia iš širdies, jiems svarbiausia pabendrauti su kaimynais, apsikabinti, pasveikinti, pabūti kartu.
Bendruomenės namuose
Jonines devynduoniškiai šventė ne lauke, ne prie bendruomenės namų, kaip buvo įprasta ankstesniais metais, tačiau viduje. Taip nuspręsta, nes dėl gausaus lietaus pievelėje užsiliko nemažai vandens.
Taigi, devynduoniškiai susirinko prie vieno didelio šventinio stalo, kur susinešė namuose ruoštas vaišes.
Šventę vedė seniūnaitė Astra Kuprienė. Ji pasveikino vienintelį į šventę atvykusį kaimo Joną, įteikė jam simbolinę dovanėlę.
Jonas – vietinis, jis kasmet užkuria laužą lauke, aplink kurį visi devynduoniškiai ir šoka. Vyras sako, kad Jonu būti garbė ir įpareigojimas, mat šventėje privalu dalyvauti kasmet.
Žmonės renkasi
Į šventę susirinko kelios dešimtys devynduoniškių. Tiesa, kaime daugiau gyventojų, bet kaip žinia, Devynduoniai nesiskiria nuo kitų kaimų: dalis žmonių noriai dalyvauja renginiuose, dalis laiką mieliau leidžia namuose. Ir nieko čia nepakeisi.
„Labai smagu, kad atsinaujinome bendruomenės namus. Susitvarkėme salę, sceną įsirengėme, turime stalą, suolus. Susidėjome langus, išsidažėme.
Viskas pas mus paprasta, bet mums to ir pakanka. Turime kur susieiti, turime kur pasibūti ir gerai“, – pasidžiaugė seniūnaitė Astra.
Į šventę devynduoniškių susirinko kelios dešimtys. Tiesa, kaime daugiau gyventojų, bet kaip žinia, Devynduoniai nesiskiria nuo kitų kaimų, dalis žmonių noriai dalyvauja renginiuose, dalis laiką mieliau leidžia namuose. Ir nieko čia nepakeisi.
Aut. past.
Ir pašokti, ir padainuoti
Į salę susirinkusius devynduoniškius tą vakarą linksmino kraštiečių muzikantų Alberto Ramanausko ir Danguolės Barauskienės duetas.
Visi šoko, dainavo, linksminosi. Tačiau akivaizdu – svarbiausia šiais laikais kaimo žmogui yra sutikti kaimyną, pasikalbėti, pabūti kartu.
Tai žavi, nes mieste tokių papročių retai kur bepamatysi.
Šventinis laužas
Devynduonių šventės kulminacija – Jono įžiebtas laužas ir naktišokiai aplink jį. Kaip senais gerais laikais kaime. Čia viskas taip paprasta, taip natūralu, bet kartu ir taip tikra, taip smagu.
Smagu, kad ir maži kaimeliai švenčia, kad ir mažuose kaimeliuose dar gyvi vietos bendruomenių židiniai, kad žmonės susitinka, kad dalinasi savo džiaugsmais ir vargais.
1 Komentaras
30 m nuo pastato galima laužus kūrenti. Čia nėra 30 metrų… Šventėjai Joninių…