Vasara baigiasi: kaip padėti vaikams naujus mokslo metus pasitikti be streso?
Grįžimas į mokyklą po vasaros atostogų mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugiomis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Pasikeitęs dienos ritmas, padidėjęs atsakomybių kiekis, ribotas laisvalaikis – veiksniai, lemiantys kiekvieno mūsų emocinę ir psichologinę būseną, ypač vaikų. Kaip padėti vaikams suvaldyti poatostoginį stresą?
Psichologė Šarūnė Vienė pabrėžia, jog atostogos siejasi su malonumais ir poilsiu, todėl grįžimas į sustyguotą kasdienybę pradeda kelti nemalonius pojūčius.
„Vaikai suvokia, kad negalės daryti to, ko nori, miegoti, kiek nori, važiuoti kur nori ir veikti, ką nori. Natūralu, kad kyla stresas. Streso lygis po atostogų priklauso nuo to kokius išgyvenimus ir jausmus vaikams kelia mokykla ir ten praleistas laikas“, – teigia psichologė.
Stresą išgyvena skirtingai
Š. Vienės teigimu, stresas vaikams gali pasireikšti labai įvairiomis emocijomis, todėl svarbiausia stebėti savo atžalą ir reaguoti būtent į tuos elgesio ir emocijų pokyčius, kurie nebuvo būdingi anksčiau.
„Skirtingi vaikai stresą išgyvena skirtingai. Dažnai tampa irzlesni, jautresni, nerimastingi, gali susilpnėti dėmesio koncentracija, atsiskirti nuo aplinkinių, tapti abejingi tiems dalykams, kurie anksčiau buvo įdomūs, vengti su mokslu susijusių dalykų, pasitaiko ir agresijos protrūkių“, – sako psichologė.
[quote author=“E. Ramaškienė“]Padidėjus stresui, gali prasidėti tikas: mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas seilių rijimas.[/quote]
Pokyčiai gali būti susiję ir su fizine sveikata. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė prideda, jog, padidėjus stresui, gali prasidėti tikas: mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas seilių rijimas. Mažesni vaikai gali grįžti prie kūdikiško elgesio – pradėti laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje. Tokie simptomai aiškiai parodo, kad vaikas patiria emocinę įtampą, jaučiasi negerai, bijo.
Ruoštis mokyklai iš anksto
Psichologinės sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, jog tėvams itin svarbu vengti stresą keliančių replikų, pavyzdžiui: „džiaukis, kol dar į mokyklą nereikia“. Psichologės teigimu, tokios frazės formuoja požiūrį, jog grįžus į mokyklą bus ypač sunku. Geriausia pagalba vaikui – ankstyvas pasiruošimas mokyklai.
„Iš karto po smagių atostogų ar kelionės svetur bus dar sunkiau įsilieti į mokyklos rutiną, verčiau padėkite vaikams po truputį grįžti į įprastą ritmą. Dabar tai pats tinkamiausias laikas. Leiskite pačiam vaikui ar paaugliui susirinkti jam reikalingas mokymosi priemones, sąsiuvinius, sportinę aprangą“, – pataria psichologė Š. Vienė.
Pasak farmacininkės, ignoruoti vaikų patiriamo streso negalima – ypatingai stiprūs išgyvenimai gali išsekinti vaiko organizmą, susilpnėja imunitetas, sutrinka miegas. Jeigu stresas itin didelis ir numalšinti jo bendravimu, ramiu išankstinius pasiruošimu nepavyksta, į pagalbą galima pasitelkti atitinkamus vaikams skirtus preparatus.
„Dėl didelio streso vaikams gali pradėti skaudėti galvą, atsirasti bėrimai ar net pakilti temperatūra. Sureguliuoti vaiko dirglumą ir miegą gali padėti vitaminai, arbatos, yra įvairių formų preparatų, skirtų vaikams – tai sirupai, kramtomi guminukai, tabletės“, – paaiškina E. Ramaškienė ir priduria, kad, ieškant sprendimo vaikams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
