Dėl gerų santykių stengtis reikia nuolatos
Ką daryti, kai jaučiame, kad gražiausius šeimos žiedus apniko ligos?
Ar šeima vis dar yra vertybė? Kodėl dažniau negu kas trečia santuoka baigiasi skyrybomis? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome drauge su psichologe, lektore Daiva GOVOROVA.
Kitų žmonių įtraukimas į poros santykius – krizės ženklas
– Šeimą esate pavadinusi sėkmingiausiu savo projektu. Visgi, kas atsitinka, kad kartais du artimiausi žmonės neišvengiamai pradeda tolti vienas nuo kito?
– Žmonių santykius dažnai lyginu su gėlių darželiu, kurį reikia nuolatos prižiūrėti ir puoselėti: laistyti, tręšti, ravėti nuo piktžolių.
Santykių pradžioje norime kitą žmogų pažinti, nuoširdžiai juo domimės, elgiamės ir kalbame švelniau, mandagiau – tarsi užsidedame kaukę, nes norime atrodyti geresni negu esame. Vėliau, nukritus rožiniams akiniams, išryškėja ir kitos savybės. Be to, reikia spręsti ir kasdienes problemas: nuo rolių pasiskirstymo šeimoje – tai kas gi pagaliau išneš šiukšles – iki finansinių klausimų. Prasideda kita šeimos raidos fazė.
Santykių pradžia paprastai būna labai graži: iš kito žmogaus jaučiame susižavėjimą, dėmesį poros dar nevargina buities rūpesčiai. Ilgainiui kito žmogaus buvimą šalia pradedame vertinti kaip savaime suprantamą dalyką, galvojame, kad taip bus visada ir nustojame stengtis.
– Konfliktų kyla kiekvienoje šeimoje. Kaip atskirti konfliktinę situaciją nuo šeimos krizės?
– Sakoma, jeigu penkiasdešimt procentų konfliktų šeimoje išsprendžiama, tai tokia šeima yra pakankamai tvirta.
Bet jeigu pati šeima nebesusitvarko su savo problemomis, kad ir finansinėmis, jeigu vienas iš narių pradeda išsisukinėti, meluoti, jeigu nebėra tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, jeigu į santykius įsitraukia tėvai – tai jau gali būti krizės ženklai ir galbūt į santykius jau vertėtų įsikišti profesionalui.
– Dažnai poros nesutaria dėl pareigų pasiskirstymo: moterys skundžiasi, kad vyrai joms nepadeda buityje, vyrai priekaištauja, kad moterys pastoviai niurna ir yra viskuo nepatenkintos.
– Kiekvienas į šeimą atsineša skirtingą šeimos modelį. Labai svarbu, kad du artimi žmonės būtų atviri ir aptartų savo lūkesčius. Galbūt vyras mano, kad žmona didžiąją laiko dalį praleis namuose, rūpinsis buitimi, augins vaikus. O žmona nori visai ko kito.
Kada „tyla – gera byla“
– Konfliktų kyla kiekvienoje šeimoje. Kokias pagrindines klaidas darome konfliktuodami? Ar įmanoma spręsti problemas nesusipykstant?
– Aukščiausias konfliktų sprendimo „pilotažas“ – bendradarbiavimas. Bendradarbiaudami sugebame atrasti abiem pusėms geriausią sprendimą. Labai neblogai, jeigu sugebame pasiekti kompromisą – kiekvienas šiek tiek nusileidžiame ir randame abi puses iš dalies tenkinantį variantą.
Kai leidžiamės „į kovą“ – atvirą konfliktą – konfrontuojame. Kartais pasirenkame vengimo strategiją – tuomet vienas iš poros pasitraukia iš konflikto zonos, atsitveria tylos siena. Kai kuriais atvejais tokia strategija yra tinkama. Pavyzdžiui, jeigu bandau aiškintis santykius, kai kitam ir taip jau yra blogai, ką aš pasieksiu? Jeigu mano vyrui skauda nugarą, jisai dirba kitus darbus, o aš jam „ūžiu“ apie neišplautus indus. Galbūt vertėtų nurimti, susitvarkyti, o nuslūgus emocijoms visai kitoje aplinkoje pasikalbėti. Siekiant išspręsti problemą labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką.
Kaip reikėtų kalbėtis? Tikrai veiksmingas ir pasiteisinantis būdas – kalbėjimas per jausmus. Emocijoms nuslūgus galima pasakyti: „Aš blogai jaučiuosi, kai tu savo lėkštę numeti į kriauklę ir tau neįdomu, ar aš turiu jėgų išplauti, ar ne“. Pačią problemą galima spręsti įvairiai: juk gal iš tiesų mes labai netaupiai naudojame indus – pavyzdžiui, mažą gabalėlį torto dedame į didžiausią lėkštę.
Kuo daugiau konfliktų sprendžiame, tuo veiksmingesnius sprendimus išmokstame rasti.
Idealu, kai žmogus yra išbandęs visas konflikto sprendimo strategijas ir žino, kada kokia yra efektyviausia.
Šeimos komandos patikrinimas
– Kaip šeimos gyvenimą pakeičia kūdikio gimimas?
– Kūdikis suteikia ne tik daug laimės, džiaugsmo, įneša spontaniškumo, tačiau taip pat yra ir didelis išbandymas. Du žmonės buvo pripratę, prisitaikę vienas prie kito ir naujas žmogus į jų gyvenimą visada atneš daug pokyčių. Kartais vaikas gimsta su negalia, kartais – daug serga, neramiai miega. Natūralu, kad pavargę, suirzę žmonės tampa egoistiškesni, pradeda labiau rūpintis savimi, nutolsta nuo šeimos.
Vaikas labai gerai atskleidžia šeimos spragas ir kiekvieno silpnąsias puses. Taip pat parodo, kaip darniai ir efektyviai šeima gali veikti kaip komanda. Gera komanda supranta, kad visas problemas ji gali išspręsti.
– Ar vaikai, patyrę tėvų skyrybas, vėliau ir savo šeimos problemas bus linkę spręsti skyrybomis?
– Dabar skyrybų tiek daug, kad sunku pasakyti, ar jas nulemia tik tėvų skyrybų patirtis.
Buvo laikai, kai skyrybos praktiškai buvo neįmanomos. Nelaimingose santuokose egzistavo labai stiprus kančios momentas, kuris atrodė natūralus ir įprastas.
Svarstant apie skyrybas reikėtų laikytis „aukso vidurio“ taisyklės. Skyrybos neturi būti suvokiamos kaip galimybė pabėgti. Tai turėtų būti gerai apsvarstytas dviejų žmonių sprendimas, suvokus, kad skyrybos – geriausia išeitis abiem.
– Kas yra tas bendras vardiklis, jungiantis porą, tie klijai, kurie nepaisant konfliktinių situacijų, charakterio skirtumų, užgriuvusių rūpesčių leidžia porai likti kartu?
– Pagarba vienas kitam, atsakomybė, ištikimybė, meilės jausmas.
Jeigu mes šypsosimės vienas kitam, dažniau vienas kitą apkabinsime, netgi dirbdami buities darbus, jeigu sugebėsime į situacijas pažvelgti su humoru, būsime pozityvūs, džiuginsime savo mylimąjį maloniomis staigmenomis – juk galima tiesiog iš lauko priskinti gėlių ar pagaminti skanesnį patiekalą – jokie rūpesčiai neužgoš mūsų santykių. Svarbu, kad žmogus jaustų, kad jis šeimoje mylimas, kad juo yra rūpinamasi.
1 Komentaras
Daugiau neieškokite pagalbos susigrąžinti buvusį partnerį. Nes kunigas Adu turi išeitį per savo susijungimo meilės burtą ir susigrąžinti buvusius meilužius, nes prieš kelias savaites su jo pagalba susigrąžinau savo EX. apsilankykite jo kontaktinėje informacijoje