Valstybė vieno gyventojo sveikatos stiprinimui skiria vos 10 eurų per metus
Asociatyvi DI sukurta nuotr.
Sveikatos apsaugos sistemoje dažniausiai kalbama apie eiles pas gydytojus, vaistų kainas ar ligoninių tinklo pertvarką. Tačiau tylioji krizė bręsta ten, kur ligų turėtu būti išvengta dar joms neprasidėjus. Kėdainių visuomenės sveikatos biuro (VSB) direktorė Danguolė Avižiuvienė atskleidžia pribloškiančią statistiką: valstybės požiūris į prevenciją matuojamas vos dešimčia eurų vienam žmogui per metus.
Prevencijos „įkainis“ – kaip pigūs pietūs kavinėje
Kai į Kėdainius buvo atvykusi sveikatos apsaugos ministrė (SAM) Marija Jakubauskienė, biuro veiklą pristatydama D. Avižiuvienė akcentavo finansinį aspektą, kuris geriausiai iliustruoja valstybės prioritetus. Kėdainių VSB 2025 metais privalo vykdyti 28 skirtingas funkcijas pagal 51 nustatytą kriterijų.
Tai apima viską – nuo vaikų sveikatos priežiūros mokyklose iki psichinės sveikatos stiprinimo, savižudybių prevencijos ir sveikos gyvensenos mokymų visoms amžiaus grupėms.
„Šiandieną turime tokią situaciją, kad per visuomenės sveikatos biurus iš valstybės tikslinės dotacijos vienam gyventojui – nuo mažiausių iki vyriausių – yra skiriama 10 eurų 15 centų per metus. Visoms 28 sritims ir visoms veiklos sritims“, – skaudžią realybę įvardijo D. Avižiuvienė.
Pasak direktorės, tokia menka investicija į ankstyvąją intervenciją ir profilaktiką sukuria užburtą ratą. Kai taupoma prevencijai, problemos niekur nedingsta – jos tiesiog „nugula“ ant šeimos gydytojų ir ligoninių pečių, kur gydymas kainuoja dešimtis ar šimtus kartų brangiau.
Finansavimo pažadai prasilenkia su realybe
Kita esminė problema, persekiojanti visuomenės sveikatos biurus jau dešimtmetį, yra ydinga finansavimo metodika. Nors teoriškai valstybė yra įsipareigojusi finansuoti deleguotas funkcijas, praktikoje lėšų skiriama gerokai mažiau nei numatyta popieriuje.
„Pagrindinė problema nuo pat 2014-ųjų metų, kada pradėtos teikti visuomenės sveikatos priežiūros funkcijos per deleguotą dotaciją, tai yra jų pačių nustatytos finansavimo metodikos neišpildymas. Pagal metodiką turėtų būti skiriama 100 proc. apmokėjimas, bet gauname realiai tik apie 60 proc. finansavimo“, – teigė D. Avižiuvienė.
Šis lėšų trūkumas tiesiogiai kerta per darbuotojų darbo užmokestį, todėl biuras tampa nekonkurencingas darbo rinkoje. Prisišaukti kvalifikuotą specialistą į regioną, tokį kaip Kėdainiai, kai negali pasiūlyti oraus atlygio, tampa itin sunkia užduotimi.
Be valstybinio lygmens sprendimų – tiek dėl finansavimo didinimo nuo 10 eurų ribos, tiek dėl specialistų rengimo strategijos – regionų visuomenės sveikatos sistema rizikuoja tapti tik formaliu, funkcijų neatliekančiu dariniu, kuriam galų gale net ir nebebus kam dirbti.
Aut. past.
Artėja specialistų badas
Taigi ne tik nekonkurencingi atlyginimai tapo tikra rykšte visos šalies visuomenės sveikatos biurams. Tai tiesiogiai siejasi su tuo, kad ir darbuotojų rasti darosi vis sunkiau, ypač dėl to, kad jų trūksta visoje Lietuvoje, ne tik Kėdainiuose. Paruoštų specialistų tiesiog fiziškai nėra tiek, kiek reikia Lietuvai.
„Kalbuosi su universitetais, dalyvaujame posėdžiuose ir matome, koks yra visuomenės sveikatos specialistų skaičius. Jeigu kalbant apie Kauną, tai Lietuvos sveikatos mokslų universitete šias studijas pernai baigė… 8 studentai. Ir jie tikrai neateina nei iki Kėdainių, nei iki Raseinių“, – situaciją komentavo direktorė.
Pasak jos, artimiausių 5–10 metų laikotarpiu laukia didžiulė specialistų duobė. Dabartiniai darbuotojai pasitrauks dėl amžiaus ar sveikatos problemų, o jų pakeisti tiesiog nebus kam.
Ypač opi situacija susiklostė mokyklų visuomenės sveikatos specialistų grandyje. Reikalavimai jiems griežtėja – būtinas aukštasis išsilavinimas, tačiau realybė tokia, kad Lietuvoje per 300 šių specialistų jo neturi. Nors terminas įgyti išsilavinimą pratęstas iki 2026 m., vyresnio amžiaus darbuotojai tiesiog nebesiryžta studijuoti.
„Žmonės jau nebesimoko, kai jiems liko penkeri ar šešeri metai iki pensijos. Jie nebeinvestuoja, juo labiau kad ir studijos yra brangios, ir jos nėra niekaip finansuojamos ir kompensuojamos. Žmonės turi mokėti už mokslą iš savo lėšų. Tai čia yra turbūt pagrindinė žinutė, kad nebuvo per visą laikotarpį specialistų planavimo programos, strategijos paruošimo“, – apgailestavo D. Avižiuvienė.
Apsunkinta savižudybių prevencija
Viena jautriausių biuro veiklos sričių – psichikos sveikata ir savižudybių prevencija. Čia Kėdainių VSB susiduria su dviem dideliais barjerais: specialistų trūkumu ir biurokratiniais duomenų apsaugos reikalavimais, kurie neretai užkerta kelią realiai pagalbai.
Direktorė pabrėžė psichiatro trūkumą rajone, dėl to nėra kam atlikti profesionalaus psichosocialinio vertinimo. Be to, savižudybių prevencijos koordinatoriaus etatas yra neadekvačiai mažas – vos 0,4 pareigybės.
„Pagal teisės aktus šis specialistas negali įgyvendinti visų funkcijų. Realiai tiktai pusę funkcijų gali įgyvendinti dėl Duomenų apsaugos įstatymo nuostatų, nes duomenys apie asmenį negali būti perduodami tretiesiems asmenims“, – aiškino D. Avižiuvienė.
Tai sukuria absurdiškas situacijas. Pavyzdžiui, ligoninė, priėmusi save susižalojusį asmenį, negali perduoti informacijos VSB koordinatoriui ar kitoms institucijoms be paciento ar artimųjų sutikimo. Jei šie nesutinka – pagalbos grandinė nutrūksta, o žmogus paliekamas likimo valiai. Problema, kad tokių bėdų turintys žmonės labai dažnai nesutinka, kad ši jautri informacija apie juos būtų perduodama kitiems. O tai sukuria ydingą vienišumo ratą, kuris iš esmės ir priveda iki baisiausio sprendimo gyvenime.
Būtina keisti teisės aktus
Apibendrindama situaciją, D. Avižiuvienė kvietė ne tik didinti finansavimą, bet ir peržiūrėti teisinę bazę. Pasak jos, būtina įgalinti institucijas (tiek medikus, tiek policiją) keistis informacija apie rizikos grupėje esančius asmenis tam tikra apimtimi, kad pagalba juos pasiektų laiku.
Kėdainių VSB vadovės išdėstytos problemos rodo, kad be valstybinio lygmens sprendimų – tiek dėl finansavimo didinimo nuo 10 eurų ribos, tiek dėl specialistų rengimo strategijos – regionų visuomenės sveikatos sistema rizikuoja tapti tik formaliu, funkcijų neatliekančiu dariniu, kuriam galų gale net ir nebebus kam dirbti.
