Valdžia nusisuka: autistiški vaikai išstumiami iš Kėdainių

Kėdainiai išstumia tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Ar neturėtų už šį sprendimą tiesioginės atsakomybės prisiimti rajono vadovai, kurie, panašu, pasirinko patogų abejingumą vietoj realių sprendimų? O kol valdininkai skaičiuoja kvadratus ir dėlioja formalius argumentus, autistiški vaikai lieka už borto, o jų šeimos – ant išvykimo ribos. Ir tai jau nebe istorija apie patalpas ar projektus – tai istorija apie miestą, kurio valdžia nusprendė, kad ne visiems jame yra vietos. O baisiausia, kad čia nebėra vietos tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Gyvenant šiame amžiuje tokia realybė mažų mažiausiai glumina…

Gyvena ant lagaminų, sustabdė projektus

Asociacija „Kėdainių lietaus vaikai“ savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino pranešimu, kuriame savivaldybės tarybos sprendimą dėl patalpų nuomos pratęsimo tik iki 2026 m. gruodžio 31 d. vadina bendruomenės žlugdymu. Nors iki šios datos dar liko laiko, asociacijos vadovai teigia, kad toks neapibrėžtumas užkerta kelią bet kokiai ilgalaikei plėtrai ir licencijavimui.

„Su giliu liūdesiu pranešame, kad NVO „Kėdainių lietaus vaikai“ stabdo visus projektus, kuriuos sėkmingai vykdėme nuo 2019 m., ir savo energiją skirs persiorganizavimui ir išsikraustymui. Gaila, bet didžiausią patirtį sukaupusi NVO priversta trauktis iš Kėdainių“, – rašoma organizacijos pranešime.

Dėl šio sprendimo nukentės ne tik tiesioginės paslaugos. Organizacija skaičiuoja, kad šiais metais vaikai nebegaus tokių paslaugų kaip „Keiskime istorijas vandenyje“, „Sveikatos lašai“ (logopedija, muzikos terapija), „Kultūros lašai“ bei kitų terapinių užsiėmimų. Darbo neteks septyni specialistai, tarp kurių – socialiniai pedagogai, logopedai ir individualios priežiūros darbuotojai.

Tokį pranešimą pamatę autistiškus vaikus auginantys tėvai neslėpė baimės, nusivylimo ir liūdesio. Kai kurie net atvirai ėmė svarstyti išsikelti iš Kėdainių, nes juose jaučiasi paliekami be pagalbos, nepageidaujami, nenaudingi. Tai miestui, kuris kenčia nuo drastiškai mažėjančio gyventojų skaičiaus, yra dar viena labai prasta žinia.

Įkūrėja J. Gasiūnienė: „Mes tiesiog dūstame“

Asociacijos „Kėdainių lietaus vaikai“ įkūrėja Jurgita Gasiūnienė neslepia apmaudo dėl to, kaip su jais bendraujama savivaldybės lygiu. Jos teigimu, nuolatinis patalpų nuomos sutarčių pratęsinėjimas tik dvejiems metams yra tyčinis stabilumo neužtikrinimas.

„Aišku, savivaldybė ras, kaip viską sudėlioti, bet iš esmės tai kas dvejus metus visi pratęsinėjo tas patalpų nuomos sutartis ir matė, kad čia niekada mums nebuvo užtikrintas joks stabilumas“, – sako J. Gasiūnienė.

Ji pabrėžia, kad be ilgalaikės (bent 10 metų) patalpų nuomos sutarties organizacija negali gauti licencijos teikti specializuotas paslaugas, kurios leistų pritraukti didesnį valstybinį finansavimą ir samdyti daugiau specialistų. Dabartinė situacija, kai „Spindulio“ mokyklos patalpose jie dalinasi erdvėmis su kitomis paslaugas gaunančiomis asmenų grupėmis, konkrečiai gana neseniai visai šalia įsikūrusiais paraplegikais, pasak įkūrėjos, pažeidžia net ir asmens duomenų apsaugos reikalavimus bei trikdo jautrius vaikus.

„Tai yra labai jautri asmenų grupė, ypatingai turinti sunkesnes negalias. Ir įsivaizduokite, jie ten leidžia laiką, o kažkas svetimas vaikšto per teritoriją. Vaikas nukritęs rėkia, o pašalinis žmogus kažkoks pro šoną eina ir žiūri. Gali filmuoti, fotografuoti.

Mes tiesiog licencijavimo negautume, nes mūsų patalpos tapo pereinama zona, o taip negali būti“, – aiškina J. Gasiūnienė.

Ji taip pat kelia klausimą dėl dvigubų standartų.

„Kodėl kitoms NVO patalpos dalinamos 10-čiai metų be klausimų, o mums – tik po 2 metus, kaskart drebant dėl ateities? Kodėl vieniems taikoma panauda, kitiems – nuoma, o mums – nuolatinis „lagaminų režimas“?

Su keliolika autistiškų vaikų dirbti akreditaciją turinti organizacija neslepia, kad tiesiog nuleido rankas ir pavargo kariauti su valdininkais, nors tos kovos priežastys net nėra iki galo aiškios.

Savivaldybė ginasi – organizacijos niekas neignoruoja

Kėdainių rajono savivaldybė į asociacijos kaltinimus žiūri šaltai ir sako, kad organizacijos niekas neignoruoja. Savivaldybės teigimu, asociacija „Lietaus vaikai“ savivaldybės patalpomis naudojasi nuo 2021 metų ir iki šiol pati neprašė ilgesnių nuomos terminų.

„Anksčiau asociacija neprašė ilgesnio panaudos termino, nes motyvuodavo tuo, kad gauna finansavimą tik 2 metams. 2025 m. lapkričio 11 d. prašymuose pageidavo 10 metų panaudos termino, tačiau buvo atsižvelgta į turto valdytojo Kėdainių „Spindulio“ mokyklos leidimą naudotis patalpomis iki 2026 m. gruodžio 31 d.“, – teigiama oficialiame savivaldybės komentare.

Savivaldybė pabrėžia, kad „Spindulio“ mokykla planuoja plėsti savo veiklas – kurti pailgintas dienos grupes, erdves bendrabutyje gyvenantiems vaikams bei įgyvendinti nacionalinį projektą „Pagalba vaikams su negalia Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“. Dėl šių priežasčių laisvų patalpų mokykloje paprasčiausiai nebeliks.

„Savivaldybė pirmiausia privalo aprūpinti patalpomis savo įstaigas ir suteikti joms patalpas savarankiškosioms funkcijoms vykdyti. Turto valdytojai geriausiai žino situaciją savo vadovaujamoje įstaigoje“, – argumentuoja valdžios atstovai.

Taip pat pabrėžiama finansinė parama, kurią asociacija gavo iš savivaldybės.

„Asociacijai „Lietaus vaikai“ 2023–2025 m. iš savivaldybės biudžeto skirta 79,3 tūkst. Eur. Tad ši organizacija tikrai nėra ignoruojama, o sulaukia nemažo dėmesio ir paramos“.

Konfliktas dėl „Spindulio“ mokyklos kvadratų

Vienas didžiausių nesutarimų kyla dėl pačios mokyklos užimtumo vertinimo. Asociacijos vadovas Mindaugas Nefas teigia, kad pastatas yra pustuštis, tad argumentai, esą laisvų patalpų mokykla neturi, yra laužti iš piršto.

„Mokinių labai daug gali priimti ta mokykla, bet dabar ten turbūt mokytojų pačių yra daugiau negu tų mokinių. Anksčiau bandė jie pritraukti vaikus iš kitų miestų, nepavyko jiems. Ir dabar jie nėra tam pasiruošę, tad net jei vietoj 100 mokinių mokykla jų turės 110–120, tai nekeičia esmės. Mokykla juk pastatyta 800-ams arba 1000-iui mokinių, kaip čia taip nutiko, kad staiga niekas nebetelpa?“ – stebisi M. Nefas.

Savivaldybė savo ruožtu teigia, kad laisvų patalpų šiuo metu nėra, o jų poreikis tik augs. Maža to, savivaldybė buvo priėmusi racionalų sprendimą sutelkti visas paslaugas, teikiamas specialiųjų poreikių turintiems vaikams ar suaugusiems, vienoje vietoje, kuria ir tapo „Spindulio“ mokykla. Joje šiuo metu yra įsikūręs Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, VšĮ „Gerų patirčių namai“, Kėdainių rajono paraplegikų asociacija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kėdainių rajono filialas, Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminė organizacija, Kėdainių rajono moterų krizių centro Daiktų bankas ir, žinoma, Kėdainių „Lietaus vaikai“.

Pats mokyklos direktorius Juozas Jančius sako, kad puikiai sutaria su visomis mokyklos patalpose veikiančiomis organizacijomis, išskyrus „Lietaus vaikus“. Direktoriaus teigimu, su organizacijos įkūrėja jis net nėra nė karto susitikęs, o visas bendravimas nuo pat pradžių vyko tik el. laiškais arba per savivaldybę, neretai sukeliant nemenkus skandalus dėl visiškų smulkmenų, tarkime, sandėliuko.

„Patalpų savininkas yra savivaldybė, ne mokykla. Mūsų balsas dėl patalpų nuomos yra simbolinis – pasakome, sutinkame ar nesutinkame su patalpų nuoma. Kodėl kažkas gauna patalpas dešimčiai metų, o kažkas dvejiems, aš nežinau.

Aš nesu konfliktiškas žmogus. Su visais, kam reikia, susitariam, pasikalbam, randame sprendimus. Bet ponia Jurgita su manim niekada nesistengė nei susitikti, nei pasikalbėti, nei pabendrauti. Gaunam kažkokį raštą ir taškas. Na, vis tik šitaip nesielgiama – juk galime susėsti už bendro stalo, pasitarti, pasikalbėti“, – sako J. Jančius.

Jis priduria, kad mokykla tikrai nėra pastatyta tūkstančiui mokinių, o tik 320-iai, tad asociacijos vadovų skaičiavimai neteisingi.

„Iš tikro mes labai susispaudę ir laisvų patalpų neturime. Dabar mūsų vaikučių tėvų noras yra galėti palikti vaikus mokyklos pailgintoje grupėje iki 6 valandos vakaro ir per atostogas taip pat, kadangi tėvai dirba.

Ta iniciatyva reikalinga, ji pasiteisino ir mes planuotume dar vieną pailgintą grupę atidaryti. Taigi, natūralu, iškilo patalpų klausimas.

Maža to, kai kurie mūsų vaikai bendrabutyje gyvena suspausti po keturis kambaryje, na, tikrai norėtųsi, kad jie laisviau gyventų, daugiau asmeninės erdvės turėtų“, – aiškino mokyklos direktorius.

Autistiškiems vaikams vietos atsiras kitur?

Kol vyksta savivaldybės ir asociacijos rietenos, didžiausioje aklavietėje jaučiasi asociacijos veikloje dalyvavusių autistiškų vaikų tėvai. Jie atvirai sako besijaučiantys niekam nereikalingi, o pagalbos, žinia, jiems tikrai reikia.

Tiesa, savivaldybė žada nepalikti jų likimo valioje.

„Kėdainių rajone šiuo metu veikia 10 vaikų dienos centrų. Savivaldybė organizuotų, kad šių paslaugų teikimas būtų tęsiamas kituose centruose“, – nurodo savivaldybė.

Tačiau J. Gasiūnienė atkerta, kad autistiškiems vaikams, ypač turintiems sunkią negalią, bet koks dienos centras netinka. Net ir teorinė galimybė išsikelti visiškai kitur, į kitas patalpas, sukeltų didelį šoką asociacijos vaikams.

„Mūsų vaikai yra specifiniai. Vieni yra aktyvūs, kiti nemėgsta triukšmo, juos reikia skirstyti grupėmis, nes jie gali susimušti.

Tai nėra tiesiog vaikų priežiūra, tai darbas su milžinišku krūviu ir specifika“.

Maža to, J. Gasiūnienė teigia, kad jie savo lėšomis suremontavo gautas mokyklos patalpas – dėjosi duris, tvarkė tualetus, kad jie būtų prieinami asmenims su vežimėliais. Padarytos investicijos, patalpos tapo bendruomenės namais, tačiau, akivaizdu, trumpam.

Ir vis dėlto jokios patalpos nesuteiks paslaugos, jeigu jose nedirbs specialistai. O specialistų trūksta ir samdyti jų nėra kaip, kai asociacija neturi licencijos. O jos gauti negalima dėl to, kad nėra ilgalaikių patalpų, neužtikrinamas vaikų privatumas, kuris yra būtinas, norint teikti tokio tipo paslaugas. Išeina tam tikras užburtas ratas.

„Mes tiesiog dūstame su žmonėm, nes specialistai rotuojasi labai stipriai. Asociacija turi vaikytis trumpalaikių trijų tūkstančių eurų projektų, kurių trukmė keli mėnesiai, nors galėtume tiesiog per licencijuotą paslaugą nuolat turėti dirbančius žmones pas save. Tai yra absurdas“, – sako ji.

Savivaldybė į siūlymą iškelti iš patalpų kitas organizacijas (pvz., Paraplegikų asociaciją), kad „Lietaus vaikai“ galėtų licencijuotis, atsako neigiamai: „Spindulio“ mokyklos patalpose įsikūrusios jautraus socialinio lauko organizacijos, tad kažkurią iš jų iškelti būtų neetiška“.

Kas bus toliau?

Šiuo metu situacija pasiekusi aklavietę. Asociacija „Kėdainių lietaus vaikai“ jau pradėjo išsikraustymo procesą ir ruošiasi palikti patalpas, nes nebemato prasmės tęsti veiklą nuolatinėje įtampoje. Jie taip pat pasitraukė iš ES lėšomis finansuojamo kokybės vertinimo projekto.

Savivaldybė, nors ir deklaruoja pasiruošimą užtikrinti paslaugas per kitus centrus, pripažįsta, kad „Lietaus vaikų“ paslaugų kokybės vertinimas buvo suplanuotas tik 2026 m. rudenį, tad dar turi laiko bendradarbiavimui.

„2025 m. liepos mėnesį Europos socialinio fondo agentūra informavo Kėdainių rajono savivaldybę, kad buvo atrinktos savivaldybėje veikiančios socialinių paslaugų įstaigos, kurios savarankiškai registravosi į projektą „Socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas Lietuvoje“, dalyvauti pirmajame socialinių paslaugų kokybės reikalavimų diegimo bandomajame etape. Tarp atrinktų įstaigų buvo ir asociacija „Kėdainių lietaus vaikai“.

Asociacijos „Kėdainių lietaus vaikai“  išorinis socialinių paslaugų kokybės vertinimas suplanuotas 2026-09-23 ir suderintas su Europos socialinio fondo agentūra.

Atsižvelgiant į pirmojo bandomojo etapo laikotarpį, asociacija „Kėdainių lietaus vaikai“ turi visas galimybes užbaigti dalyvavimą jau pradėtame valstybinio lygio projekte, o savivaldybė pasirengusi atlikti išorinį socialinių paslaugų kokybės vertinimą suplanuotu laiku“, – sako savivaldybė.

Tačiau asociacija jau, panašu, nebeturi nei noro, nei jėgų tęsti pradėtus darbus. Tiesa, jeigu būtų sudarytos sąlygos asociacijai gauti licenciją, galbūt veikla būtų tęsiama toliau.

„Jeigu savivaldybė pasiūlytų galimybę, kad mūsų veikla bus licencijuojama, tai dar kažkaip  aš pamąstyčiau apie veiklos tęstinumą“, – sako J. Gasiūnienė, tačiau pripažįsta, kad vilties liko mažai.

Esamose patalpose licencijos asociacija gauti negalės, o keltis į visiškai naujas, kitas patalpas – būtų didelis žygis. Į pasikeitimus autistiški vaikai reaguoja itin sudėtingai, tačiau tai būtų, ko gero, vienintelė įmanoma išeitis. Būtų, jeigu tokios patalpos atsirastų ir įvyktų dialogas tarp suinteresuotų šalių.

Tačiau panašu, kad dialogas tarp savivaldybės ir asociacijos nevyksta, mat savivaldybė, paklausta, ar pasiūlė asociacijai konkrečias alternatyvias patalpas, kurios būtų tinkamos

vaikų dienos centro veiklai tęsti nuo sausio 1 d., atsakė, kad asociacija patalpų prašė tik mokyklos pastate.

Kadangi dešimčiai metų patalpų mokyklos pastate asociacija negaus, o alternatyvių patalpų nepasiūlyta ir net neaišku, ar jas išvis mieste įmanoma rasti, asociacijai nelieka nieko kito, tik ištarti „Sudie, Kėdainiai“.