Valdantieji, galvodami apie ekologiją, pamiršo žmones ir jų realybę

 Valdantieji, galvodami apie ekologiją, pamiršo žmones ir jų realybę

Seimo narys Viktoras Fiodorovas.

Viktoras FIODOROVAS, LR Seimo narys

Aplinkos ministerija siūlo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir vietoje jo įvesti naują metinį taršos mokestį. Ministerijos teigimu, į valstybės biudžetą būtų surinkta apie 170 mln. eurų. Tačiau šie milijonai – Lietuvos žmonių, kurie jau šiandien susiduria su klausimu, kaip išgyventi, pinigai.

Seimo Darbo partijos frakcija nepalaikys siūlymo įvesti dar vieną mokestį, nes toks mokestis tik dar labiau apsunkintų ir taip nelengvą situaciją, kai žmonės kasdien susiduria su vis didesnėmis sąskaitomis: brangsta maisto produktai, kyla elektros, šildymo kainos, o infliacija nevaldomai auga.

Priimant 2022 metų biudžetą buvo keliami akcizai degalams, todėl ministras Simonas Gentvilas žadėjo, kad taršos mokestis bus atidėtas. Tačiau šiandien matome, kad prie akcizų degalams augimo prisidės ir taršos mokestis. Tarsi gyventojams dar negana mokesčių ir kainų augimo…

Nuoširdžiai neįsivaizduoju, ką sau mano valdantieji, šitaip mokesčiais apkraudami žmones. Projektas – teikimo stadijoje, tad dar turime laiko. Labai tikiuosi, kad parlamentarams užteks žmoniškumo ir toks projektas neįgaus kūno.

Jei Seimas pritartų šiam Aplinkos ministerijos siūlymui, nuo 2023 metų metiniu naudojimo mokesčiu būtų apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojai.

Gaila, kad valdantieji, galvodami apie ekologiją ir žaliąjį kursą pamiršo žmones ir jų realybę.

V. Fiodorovas

Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento.

131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,56 Eur/g mokesčio tarifas. Kasmet minimalus tarifas būtų taikomas vis mažiau teršiantiems automobiliams, o 2026 metais būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.

Didžiausias taršos koeficientas būtų taikomas senoms dyzelinėms transporto priemonėms. Benzinu ar dujomis varomiems automobiliams nustatytas koeficientas būtų dukart mažesnis nei varomiems dyzelinu.

Iki 2025 metų mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata. Nuo 2025 metų mokesčio nemokėtų neįgalieji, o senjorai, šeimos su neįgaliaisiais ir asmenys, gaunantys socialinę paramą mokėtų 50 proc. mažesnį mokestį.

Valdantieji tvirtina, kad šis mokestis motyvuos gyventojus atsisakyti nenaudojamų ar retai naudojamų ir ilgą laiką parkavimo vietas užimančių automobilių.

Tačiau realybė tokia, kad mokestis smogs mažiausiai pasiturintiems, juk ne iš gero gyvenimo žmonės važinėja tokiais automobiliais. O gal ministerija mano, kad išsigandę mokesčio vargingiau gyvenantys žmonės staiga ims pirkti naujus, netaršius automobilius? Už kokias lėšas, kai dažnas jau ima sukti galvą, iš ko jam vaistų nusipirkti?

Skaičiuojama, kad vidutinis mokesčio dydis, su 2023–2024 metais numatyta taikyti lengvata, sieks 138 Eur.

Taršiausių transporto priemonių valdytojai (kurių automobiliai patenka į 201–250 g/km CO2 intervalą), taikant pereinamojo laikotarpio lengvatą, mokėtų apie 227 Eur dydžio mokestį. Tokių automobilių registruota 12 proc.  

Didžiausią mokestį – apie 326 Eur – mokėtų taršiausių – daugiausiai prabangos klasės ir (ar) sportui skirtų automobilių – savininkai. Šiuo metu tokių automobilių (išmetančių daugiau kaip 251 g/km CO2) yra 3 proc.

Jei šis projektas visgi bus priimtas, daugiau kaip pusė automobilių savininkų mokės iki 100 Eur dydžio mokestį per metus. Tokį mokestį mokėtų net 82 proc. benzininių transporto priemonių valdytojų. Tad tai neišvengiamai palies beveik kiekvieną Lietuvos šeimą.

Utopinių klejojimų, kad mokestis labiau skatins gyventojus ir įmones įsigyti naujas ar naudotas į Lietuvą įvežamas mažiau taršias transporto priemones, net klausytis sunku. Iš kokių pinigų žmonės pirks tuos naujus ar mažiau taršius automobilius?

Gaila, kad valdantieji, galvodami apie ekologiją ir žaliąjį kursą pamiršo žmones ir jų realybę.

3 Komentarai

  • Cia tas pats, jei koks diktatorius pasakytu apie demojratua : kovodami uz laisve, pamirsote zmones.

    Eskitt trąsas, nuodykites, sirkit, jus mum rūpit 🙂

    Ekologija ir yra rūpestis zmonemis.

    Bet negi raysi tiesa, kai reikia pisti smegenis vardan politiniu reitingu.

  • Pagirūno fotkė?

  • Cia kaip visuomet parasyti bile ka, pakritikuoti ir nieko konstruktyvaus nepasiulius pasikelti sau poLytinius reitingus.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video