Prieš penkiasdešimt metų, dar būdamas vaikas, Ruslanas pirmą kartą pasodino medį – kaštoną senamiesčio prieigose, prie Didžiosios Rinkos aikštės. Nuo tada jo ryšys su gamta tik stiprėjo. Kiekvienais metais ši meilė vis augo, skatindama ne tik rūpintis aplinka, bet ir įkvėpti kitus tai daryti. Miesto ribose nebeišsiteko Per savo gyvenimą Ruslanas Linevas pasodino šimtus medelių, […]Skaityti daugiau
Valstybinių miškų urėdija kviečia susiburti visus neabejingus gamtai piliečius į tradicine tapusią, jau trečią kartą vyksiančią miškų švarinimo talką „Miško kuopa“. Akcija vyks rugsėjo 9 dieną, šeštadienį, nuo 10 val. visuose 26 Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose. „Miško kuopa“ organizuojama siekiant suburti gamtą mylinčią visuomenę išvalyti miškus nuo šiukšlių, kurios tampa taršos bei gaisrų židiniais […]Skaityti daugiau
Straipsnio „Mūsų rajono kaimų miškai ankščiau turėjo kitus pavadinimus“ tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite čia. Rytas Tamašauskas Kalbos intrigos miške Šiandienos akimis lyg ir neįprastas lapuočių miško vardas Mẽdinai, Medinos. Apie šį šiauriau nuo Truskavos besidriekiantį masyvą ir jo toponimą užrašus paliko kraštotyrininkai brolis ir sesuo – Pranas Miknevičius ir Cicilija Meškienė. Stūkso 3 km į […]Skaityti daugiau
Kaleidoskopiška prasmių mozaika Rytas Tamašauskas Pasakojimui apie Aisuõlį ieškant pradžios žodžio, netikėtai pretekstu tampa slėpiningas kalbos kaleidoskopas. Aisuolio prasmių vėrinyje sužyra ne tik kintančios spalvotos formos ir figūros, bet reginio nuotaikų permainoms reikšmingas intensyvus judesys, dėsningas metų ir paros ritmas, netgi skleidžiami garsai. Aisuõlis, Aisòlis – senesnis Šlapaberžės miško pavadinimas. Aisuõlis – taip vadinta ir […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt, VMU inf. Rugsėjį šalies miškai aidi ypatingomis melodijomis, o tiksliau riaumojimais – kai miškų karaliai elniai įnirtingai kviečia poruotis pateles. Elniai baubti pradeda rugpjūtį ir liaujasi su lig rudens pabaiga, tačiau intensyviausiai tuoktuvių „dainas“ traukia būtent rugsėjo mėnesį. Tad Valstybinių miškų urėdija šį šeštadienį, rugsėjo 17-ąją, Miškininko dieną, kviečia susipažinti su aistringu, bauginančiu ir […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt inf. Prasidedant gaisrų sezonui, kai vyrauja sausi ir saulėti orai, o laukuose vis atsiranda pernykštę žolę deginančių žmonių, nuo kovo 23 iki balandžio 10 d. miškininkai rengs akciją „Gamta be gaisrų“ ir vykdys gaisrų prevencijos reidus. Tikslas – ne bausti Siekiant užtikrinti, kad žolės deginimo atvejų mažėtų, Valstybinių miškų urėdija kartu su Priešgaisrinės apsaugos […]Skaityti daugiau
Dimitrijus KUPRIJANOVAS Kėdainiuose praėjusį savaitgalį prasidėjo pernykštės žolės deginimo sezonas. Gaisrus atvirose teritorijose ugniagesiai jau gesino du kartus – vieną kartą dieną kaime, kitą – naktį mieste. Ugniagesiai sako, kad tokių gaisrų gesinimas pareikalauja ne tik labai daug jų pajėgų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai. Naktį ties Nevėžiu Pirmasis žolės gaisras Kėdainiuose kilo […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt Valstybinių miškų urėdijos miškininkai apžiūrėjo miškus ir įvertino praėjusią savaitę stipraus vėjo, ypač smarkiai varčiusio ir laužiusio medžius šalia gyvenamųjų teritorijų, padarytą žalą. Miškininkai įvertino, kad visoje Lietuvoje išversta ir išlaužyta apie 33 000 kietmetrių medžių. Daugiausiai – apie 28 000 kietmetrių – nukentėjo spygliuočių medynai: pagal vyravusį vėją, daugiausia žalos padaryta eglynams, kadangi eglės šaknys […]Skaityti daugiau
Rasa JAKUBAUSKIENĖ Spalio 25-ąją Vytauto Didžiojo universitete (VDU) lankėsi ir paskaitą apie savo tyrinėtus primatus skaitė lietuvių kilmės mokslininkė, antropologė, primatologė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja, VDU garbės daktarė, profesorė Birutė Galdikas. Garsioji antropologė šiemet žymi savo veiklos 50-metį. Profesorė, ilgus metus dirbanti gamtosaugos srityje, tikina, kad ir dabartinė pandemija – gamtos naikinimo pasekmė. Šiemet sukanka pusšimtis […]Skaityti daugiau
rinkosaikste.lt Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus, šiais metais Lietuvoje sanitarinius kirtimus vykdė 15 903 hektaruose. Žvalgant Punios šilo miškus, taip pat pastebėti medžių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo apnikti ir pažeisti medžiai, todėl planuojama artimiausiu metu vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus – iš Punios šilo pašalinti 82 kenkėjų užpultas eglės. Laiku neatlikus darbų, […]Skaityti daugiau
© 2020, rinkosaikste.lt. Visos teisės saugomos.