Sunaikinti lengviausia… Arba blogas pavyzdys užkrečia
„Gyvenu gražiausioje Kėdainiuose vietoje – pačiame miesto centre esančiame parke, kadaise pasodintame žmonių, mylinčių gamtą. Metų laikų kaita su kiekvienam jų būdingu nepakartojamu grožiu medžių ir krūmų fone sukuria tokią atmosferą, lyg gyventum gamtos apsuptyje, o ne miesto centre. Trūko tik inkilų paukščiams. Jau patį pirmąjį pavasarį, kai čia apsigyvenome, įkėlėme ir pirmąjį inkilą varnėnams. Kiekvieną gegužę mėgavausi šlaite priešais Tilto gatvę subujojusių ievų grožiu ir aromatu, kuris į kambarį sklisdavo pro atidarytus langus. Tokį gamtos prieglobstį buvo pamėgę net lakštingalos! Vakarais, vos sutemus, ir iki pat aušros jos suokdavo tas nepakartojamas melodijas. Labiausiai tas džiugindavo sūnų Ugnių – savo kambario lango jis specialiai neuždarydavo, kad geriau girdėtųsi.
Tėvų buvau auklėjama taip, kad gamtą reikia saugoti ir puoselėti aplinką, kurioje gyvename, mylėti gyvūnus. Ir iš prigimties tokia esu. Todėl ir auklėdama sūnų, ir dirbdama mokykloje savo auklėtiniams stengiausi įdiegti meilės gamtai jausmą. Manau, kad man pavyko – išugdžiau daug gerų žmonių.
Šių metų pavasarį mano idilė gamtos apsuptyje baigėsi… Labai mėgau eiti pasivaikščioti ir kitoje Tilto gatvės pusėje esančiame parkelyje. Ypač tada, kai ten žydėdavo milžiniški alyvų krūmai. Tą vieną pavasario popietę, kai ten nuėjau, jų jau nebuvo… Kitą dieną, parėjusi po darbo į namus, pamačiau, kad ir mūsų ievų šlaite nebėra, ir krūmelių raudonais stiebais, kokius tik Palangoje Birutės parke esu mačiusi. Tada sužinojau, kad mūsų miesto seniūnas liepė darbininkams sutvarkyti miestą. Pritariu, sutvarkyti išretinant, reikia, tačiau plynai iškirsti dekoratyvius krūmus!.. Buvo prasilenkta ir su žmogiškumu, ir su dvasingumu, kurie dabar labai nemadingi.
Šitos „pertvarkos“ dėka ir mūsų namo komendantės prašymu (nepasitarus su namo gyventojais) pagaliau nebeliko ir kieme netoli stalo augusių taip pat dekoratyvių krūmų, pavasariais žydėjusių subtiliais gelsvais ir rožiniais žiedais… Kaip sužinojau, kadaise pasodintų pačių šio namo gyventojų. Tačiau šiais metais negailestingai du kartus „nuskustų“ iki pat šaknų ir vėl bandžiusių ataugti, o praėjusią savaitę, kad daugiau to nedarytų, iškirstų ir su šaknimis! Bijau, kad gali nelikti dar ir alyvų mūsų kieme. Nes iš komendantės girdėjau klausimą „O kam jų reikia?!“, – laiške „Rinkos aikštės“ redakcijai rašo Smilgos gatvės 4-ojo namo gyventoja Virginija Žaltauskienė.
Pjauti krūmus seniūnas neliepė
Kėdainių miesto seniūnijos seniūnas Valentinas Tamulis tikino tikrai neliepęs darbininkams išpjauti krūmų prie 4-uoju numeriu pažymėto Smilgos gatvės daugiabučio namo. Anot jo, į miesto želdinių tvarkymą žiūrima labai atsakingai, tad sprendimas nupjauti vieną ar kitą medį nėra priimamas vienasmeniškai, o įvertinus visas aplinkybes.
V. Tamulis patikslino, jog šį pavasarį prie Smilgos gatvės iš tiesų dirbo savivaldybės darbininkai – genėjo medžius. Pasak seniūno, šiems bedirbant prie jų priėjo 4-ojo namo bendrijos pirmininke prisistačiusi moteris ir paprašė išpjauti čia pat esančius kelis krūmus.
„Darbininkai atsižvelgė į jos prašymą ir krūmus išpjovė. Tačiau dar kartą noriu pasakyti, jog aš asmeniškai jokio nurodymo ar leidimo tai daryti nedaviau. Labai dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai seniūnija tampa gyventojų tarpusavio nesutarimų įkaite. Ko gero šįkart taip pat susidurta su panašiu atveju“, – „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių miesto seniūnijos vadovas V. Tamulis.
Nesisekė genėti krūmus, todėl juos išpjovė…
Daugiabučio namo bendrijos „Smilga 4“ vadovė Stasė Dirsienė neslėpė – krūmai išnaikinti su jos žinia. Esą kitos išeities nebuvo, nes bėgant metams krūmai išaugo, o juos genėti – nesisekė.
„Tuos krūmus reikėjo išpjauti, nes jie buvo labai seni, daug sausų šakų. Mes patys bandėme genėti, bet nieko neišėjo, todėl ir išpjovėme“, – sakė daugiabučio bendrijos pirmininkė.
Pasak S. Dirsienės, esą viską tvarkęs seniūnas, o jinai tik pritarusi. Bendrijos pirmininkei priminus, kad seniūnijos vadovas V. Tamulis kategoriškai pareiškė jokių nurodymų ar leidimų pjauti krūmų prie daugiabučio nedavęs, ši kiek pakeitė nuomonę. Kėdainietė prisiminė paprašiusi seniūnijos darbuotojų išpjauti krūmus, kurie jos manymu atrodo neestetiškai, kelia daugiau problemų nei džiaugsmo.
„Tie krūmai nereikalingi, seni buvo. Ten, prie suoliuko, rinkdavosi jaunuoliai, jie ir savo gamtinius reikalus čia pat, priešais langą atlikinėjo. Bandėme genėti, bet nieko neišėjo, sausų šakų pilna. Mes nukirtome, tegul nieko nešneka“, – sakė S. Dirsienė.
Paklausus, ar sprendimui išnaikinti krūmus pritarė ir kiti namo gyventojai, daugiabučio bendrijos pirmininkė neslėpė tai nusprendusi ji pati.
„Su žmonėmis nesitariau, nes niekas jų tvarkyti, nei lapų grėbti, nei genėti nenori. Ar aš kaip pirmininkas turiu pati eiti ko nors prašyti ar pati ten dirbti? Jeigu kažkam pro langą pasižiūrėti gražu, dėl to tikrai nelaikysime šabakštyno“, – sakė daugiabučio namo gyventojų bendrijos pirmininkė.
