Šiandien Paberžėje koncertuos pasaulinio lygio žvaigždės

Šiandien, liepos 29-ąją, tūkstančių širdyse branginamas šviesus Tėvo Stanislovo atminimas darsyk atgims bendroje maldoje ir sakralių melodijų skambesyje. Paberžėje vyks antras jubiliejinio – dešimtojo – Tarptautinio Paberžės festivalio renginys. Šį kartą ir šv. Mišios, ir koncertas sugrįžta po medinės bažnytėlės skliautais. Renginio organizatoriai „Rinkos aikštės“ skaitytojams atskleidė, kokia programa publiką pradžiugins šeštadienį – laukia net kelios muzikinės premjeros!

Klausysimės grigališkojo giedojimo

Dvasininkui, pas kurį palaimos ir ramybės plaukė minios žmonių iš visos Lietuvos, Algirdui Mykolui Dobrovolskiui atminti skirtas festivalis 16 valandą prasidės šventomis Mišiomis. Jas aukos Kėdainių dekanas kunigas Norbertas Martinkus. Mišių metu Tėvo Stanislovo išmyluotą Paberžės bažnyčią užpildys ne tik malda, bet ir Romualdo Gražinio vadovaujamo ansamblio „Schola cantorum Vilnensis“ giesmės.

Festivalio meno vadovas Liudas Mikalauskas sako, kad šis ansamblis suteiks publikai galimybę pasigrožėti grigaliniu giedojimu: „Tai nukelia mus į Tėvo Stanislovo laikus, kada jis atsisėsdavo vienas ir pradėdavo giedoti grigališkąjį choralą.“

Atlieps Tėvo Stanislovo dvasią

Po sakralios rimties ir susikaupimo valandos kasdienybės rūpesčiuose paskendusias sielas atgaivins koncertas. Šįsyk į Paberžę atvyksta žymiųjų muzikos meistrų „Grand trio“: violončelininkas Davidas Geringas (Lietuva, Vokietija), pianistas Petras Geniušas ir smuikininkė Dalia Kuznecovaitė.

„Labai atidžiai rinkau repertuarą, kad šis atlieptų Tėvo Stanislovo dvasią, – atskleidė dešimtus metus Paberžės festivalio publiką vis kitokia ir kaskart ypatinga profesionaliosios muzikos programa stebinantis L. Mikalauskas. – Šį šeštadienį atvažiuoja visame pasaulyje gastroles rengiantis „Grand trio“. Labai džiaugiuosi, kad pavyko juos prikalbinti groti Paberžėje, nes Tėvo Stanislovo atminimas itin svarbus ir jiems patiems.“

Dvasininko dovanos: pamokymai ir paveikslas

Įstabaus talento pianistas virtuozas Petras Geniušas „Rinkos aikštei“ pasakojo, kad Tėvą Stanislovą pirmąsyk jis išvydo dar vaikystėje ir šie prisiminimai muziko sieloje išliko iki dabar.

„Šį šeštadienį Paberžėje bus mano pirmasis koncertinis pasirodymas, tačiau šiame krašte esu lankęsis dar būdamas visai mažas. Su tėčiu kelis kartus buvome atvykę pas Tėvą Stanislovą. Atsiminimai apie jį išliko labai ryškūs.

Dar dabar menu jo pamokymus, kai mudviem su broliu dvasininkas sakė: „Vaikai, būtinai turite padėti mamai.“ O man dar pridėjo: „Nelaikyk rankų už nugaros.“ Nuolat tai prisimenu, – nusišypso P. Geniušas. – Mano žmona vaikystėje su savo tėvais irgi buvo nuvykusi pas Tėvą Stanislovą. Jis mano žmonai, tada trejų metukų mergaitei, padovanojo savo nutapytą paveikslą – šventosios Teresės portretą, kurį mes išsaugojome iki šiol.

Taigi paskutinį kartą Paberžę mačiau vaiko akimis. Labai įdomu bus išvysti ją dabar.“

Skambės premjeriniai kūriniai

Paberžės festivalio publika kaskart itin giliai bei jausmingai klausosi čia atvykstančių atlikėjų dovanojamos muzikos. Tad kokius kūrinius dėmesingiesiems melodijų gurmanams paruošė tarptautinėse scenose pasirodantis „Grand trio“?

„Atliksime lenkų kompozitoriaus Kšyštofo Pendereckio „Čakoną“, skirtą popiežiaus Pauliaus II atminimui. Tai labai gražus kūrinys. Tiesa, jis skirtas orkestrui, bet mes grosime trio versiją, – apie publikos laukiančias muzikines patirtis pasakoja P. Geniušas. – Dar pristatysime visai neseniai mūsų išmoktą Franco Šuberto noktiurną. Tai įsimintinas, atlikti būtent trio sukurtas šio austrų kompozitoriaus vėlyvosios kūrybos darbas.

Nors F. Šubertas gyveno tik 32 metus, tačiau jo muzikinis palikimas – grandiozinis. Jis rašė neįtikėtinu tempu. Šio kompozitoriaus muzika dieviška. Atrodo, kad jam tiesiog buvo diktuojama iš aukščiau.

1828-ieji – paskutiniai F. Šuberto metai. Būtent tada jis parašė įstabųjį kūrinį, skambėsiantį Paberžėje. Net jeigu F. Šubertas daugiau nieko nebebūtų parašęs, per paskutiniuosius jo gyvenimo metus sukurtų darbų visiškai užtektų, kad jų autorius būtų vadinamas pasaulinio garso kompozitoriumi, – intriguojančiomis detalėmis apie kiekvieną Paberžės festivalyje skambėsiantį kūrinį dalijasi „Grand trio“ pianistas P. Geniušas. – Šeštadienį pirmą kartą grosime ir Frederico Mompou kūrinius. Tai puikus XX a. ispanų kompozitorius, rašęs labai rafinuotą, bet kartu ir kvazipaprastą muziką.“

„Grand trio“ Paberžės festivalio repertuare – ir žydų kilmės lietuvių kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo darbai.

„A. Šenderovas buvo D. Geringo bendraklasis, – pasakoja P. Geniušas. – D. Geringas visame pasaulyje grojo šio kompozitoriaus kūrinius. A. Šenderovas jau laikomas Lietuvos kompozitorių klasiku.

O dar Paberžėje skambės Puerto Riko kilmės niujorkiečio kompozitoriaus M. del Aquila „Tango“. Šis kūrėjas savo darbuose naudojo įvairius Lotynų Amerikos ritmus, o šiuo atveju – tango. M. del Aquila pats buvo pianistas virtuozas, tad grosime su džiaugsmu.“

Vienam koncertui grįžta į bažnyčią

Festivalio meno vadovas L. Mikalauskas atkreipia dėmesį, jog kelerius metus lauke, jaukiosios Paberžės bažnytėlės pašonėje, vykę renginiai, šį šeštadienį grįžta į maldos namų vidų.

„Mūsų renginiai – sakralinio pobūdžio, bet gal per daug šiuolaikiški. Taigi tie, kurie prisimena Tėvą Stanislovą bei žino jo konservatyvumą, kalbant apie bažnytinį pajutimą, koncerte pasiilgsta ramumo ir nuosaikumo.

Pradėję festivalį rengti lauke, gavome galimybę jį pristatyti didesnei publikai, nes į bažnyčią niekad negalėdavo sutilpti visi norintieji, bet suprantame, kad dėl to turėjome išeiti iš bažnyčios ir tai iki šiol yra didelis širdies skausmas, – apgailestauja L. Mikalauskas. – Tačiau iš kitos pusės, smagu, kai pamatai, kad lauke vykstančio koncerto metu žmonės paklauso muzikos, nueina pasimelsti į tuščią, tylią šventovę, pabūna tame asketizme, kurį pabrėždavo Tėvas Stanislovas.

Taigi nusprendėme, kad antram iš trijų festivalio renginių nestatysime scenos, nedarysime beveik jokio įgarsinimo. Žinoma, pasirūpinsime, kad patogiai prisėdę ant suolelių kokybiškai klausytis šventų Mišių bei koncerto galėtų ir žmonės, būsiantys lauke, nes suprantame, kad visi į bažnyčią nesutilps.“

Medinė šventovė – puiki vieta koncertui

„O kaip skambės violončelės, pianino ir smuiko melodijos medinėje Paberžės bažnytėlėje? Ar erdvė šių instrumentų balsams yra svarbi?“ – pasiteiravau žymiojo pianisto P. Geniušo.

„Turėtų skambėti puikiai, – šypsodamasis patikino muzikas. – Bažnyčiose visada gera groti, nes tai sudvasinta aplinka, įmelsta erdvė.

Grojant didelėse bažnyčiose iškyla viena problemėlė – čia instrumentinei muzikai per daug aido, bet ten gerai skamba choras. O vidutinio dydžio ir mažesnėse bažnyčiose mūsų atliekama muzika skamba puikiai. Tad kviečiu atvykti visus ir išgirsti.“

Gausią publiką traukia dvasininko šviesa

Tarptautinis Paberžės muzikos festivalis per dešimt metų subūrė didžiulį ištikimiausių klausytojų ratą, o kiekvienas renginys – per kaitrą ar lietų – kaskart pakviečia ir vis naujų, pirmąsyk šį maldos bei melodijų lobį atrandančių žmonių.

Festivalį rengiančio labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ direktorė Virginija Ragauskienė įsitikinusi, kad Paberžės festivalis kaskart itin gausios publikos sulaukia ne tik dėl čia pasirodančių pasaulinėse scenose koncertuojančių profesionaliosios muzikos atlikėjų.

„Kiekvienas festivalis giliai širdy palieka savo ypatingą pėdsaką, – mintimis dalijasi V. Ragauskienė. – Manau, jog šio festivalio sėkmės paslaptis – visų mūsų sielose išlikusi Tėvo Stanislovo skleista šviesa, iki šiol paliečianti tuos tūkstančius žmonių, kurie, iškiliojo dvasininko padedami, keitė savo gyvenimus. Paberžėje ir dabar atgaivą dvasiai randa kiekvienas čia atvykęs. Aš – taip pat.

Paberžės aplinką įprasmina žmonės. Visada džiaugiuosi, kai į kiekvieną festivalio renginį susirenka be galo gausus būrys publikos.

Šie renginiai – tai visų žmonių bendrystė per maldą ir muziką. Visa tai vienija. Tad kiekvieno labai laukiame Paberžėje šį šeštadienį.“

Koncertai nemokami

Tarptautinis Paberžės muzikos festivalis tūkstančiams žmonių kasmet suteikia galimybę visiškai nemokamai išvysti pačių ryškiausių profesionaliosios muzikos atlikėjų pasirodymus.

Šio festivalio mecenatas – „Vikonda grupė“, globėja – „Vikonda grupės“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė, dvasinis vadovas – Kauno arkivyskupijos Kėdainių dekanato dekanas kunigas Norbertas Martinkus, meno vadovas – Liudas Mikalauskas.

Festivalio rėmėjai: UAB Kėdainių konservų fabrikas, UAB „Krekenava“, „Dadu“ ledus gaminanti UAB „Vikeda“ ir Kėdainių rajono savivaldybė.

Iš dalies festivalį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Festivalio rengėjai – labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ bei VšĮ „Liudo Mikalausko koncertai“.