Kaime „bambalių“ nesuperka

 Kaime „bambalių“ nesuperka

Jau beveik mėnesį Kėdainiuose veikiantys taromatai bei naujoji užstato sistema – didžiulė paslaptis daugeliui kaimo gyventojų. Vieni teigia plastikinę tarą išmetantys tiesiog į konteinerius, kiti – kaupiantys namuose, o dar kiti – išvis nieko nežino apie naująją sistemą ir naująjį užstatinės taros ženklinimą. Nedidelių kaimo parduotuvių pardavėjos taip pat nevynioja žodžių į vatą – vietiniai jiems atneša grąžinti tik stiklinę tarą nuo alaus butelių, kaip ir buvo įpratę daryti anksčiau.

Eksperimentas – trys kaimai
„Rinkos aikštės“ korespondentai aplankė tris Kėdainių rajone esančius kaimus ir pakalbino vietinius žmones apie naująją užstato sistemą. Pripažinsime – žmonėms dar labai trūksta informacijos, tiesa – ne visiems. Pirmieji sutikti vietiniai teigė, kad plastikinius alaus butelius kaupė jau seniai, tačiau nuvežus į mieste esantį taromatą jų nepriėmė.

Tėškė į konteinerį
„Jūs įsivaizduokit, kiek aš rinkau. Po kiekvieno baliaus, po pasisėdėjimo su draugais, netgi radęs plastikinį butelį tempdavau jį namo. Žinojau tik tiek, kad „bambalius“ ir „skarbonkes“ supirkinės. Specialiai su kaimynu važiavau į miestą, nes žinau, jog šalia „Maximos“ yra taromatas. Nuėjęs dėjau vieną bambalį į tą skylę – nepriėmė, dėjau antrą – nepriėmė. Nesąmonė kažkokia. Paskambinau nurodytu telefonu. Jis užrašytas ant taromato, ir man mergelikė paaiškino, kad tara turi būti specialiai paženklinta ir pan. Tai kurių velnių aš tiek tuos „bambalius“ rinkau? Baisiai supykęs nuėjau ir išmečiau į artimiausią konteinerį. Nieko nerūšiavau nei ką, šveičiau iš pykčio ir tiek. Būčiau toje pačioje būdoje palikęs (taromato kabinoje – aut. pastaba), bet kameros filmuoja, tai susivaldžiau“, – pyktį mojuodamas rankomis ir pavartojęs ne vieną necenzūrinį žodį liejo vienas pagyvenęs kraštietis.

Kaimynas – juokėsi
Pokalbį su žurnalistais nugirdo ir jo kaimynas. Jis tuoj pat atskubėjo pasižvalgyti, kas čia darosi. Išsiaiškinęs apie ką eina kalba, jis išsakė savo nuomonę.
„Aš žinau, kad jų nepriims, tai ir nerenku. Pardavėjos sakė, kad tūri būti specialus ženklas, o ant mūsų parduotuvėlėje esančios taros tokių ženklų dar nėra. Ir gerai, kad nerinkau. O jis kvailas rinko, rinko. Na, ir ką, dabar net į pečių negali sukrauti“, – juokėsi kaimynas.
Tiesa, vyrai, paprašyti prisistatyti, susigėdo, vienas jų (tas, kuris kaupė ir rinko) puolė prisistatinėti Jonu. „Aš Jonas, Jonas… Ir tu tikro nesakyk“, – baksnodamas draugui į ranką ir gėdindamasis pasakyti savo vardą tyliai kalbėjo įraudęs.

Moterys – atsakingos
O štai kituose kaimuose kalbintos moterys – atsakingesnės. Jos teigia rūšiuojančios tarą ir išmetančios į tam skirtus konteinerius. O jei nusiperka prekę su naujuoju užstato ženkliuku – kaupia jas namuose ir sako priduosiančios į mieste esančius taromatus.
„Taip, ir aš, ir dukra rūšiuojame tarą. Vešime grąžinti į taromatą ir atsiimsime užstatą. Labai gera sistema, nes mažiau mėtysis tų „bambalių“ kaime, mažiau šiukšlių bus. Tikrai bus geriau“, – paaiškino viena senjorė.
Jai antrino ir kitame kaime gyvenanti jauna moteris: „Dar neteko nusipirkti butelių ar skardinių su naujuoju ženkleliu, tačiau kai nusipirksime, tikrai vešime grąžinti ir atsiimsime pinigėlius. Juk tai normalu. Taip yra ne vienoje šalyje. Tik neaišku, kaip bus kaime, čia priims ar ne, tose mažose parduotuvėlėse“, – svarstė moteris.

Prekybininkai purto galvas
Aplankėme ir keletą nedidelių kaimo parduotuvėlių, norėdami paklausti, kaip jiems sekasi įgyvendinti naująją užstato sistemą.
„Niekas dar jokių „bambalių“ tikrai neatnešė. Kažkaip kaime mažai kas apie tai ir šneka“, – sakė viena pardavėjų.
Kitoje parduotuvėje jau yra prekių su naujuoju užstato ženklu, ir pirkėjai, norėdami atsiimti užstatą ,realiai galėtų tai padaryti, tačiau tikrovė – kiek kitokia.
„Yra pas mus jau ir tos naujosios taros, tačiau niekas dar nebuvo atnešęs grąžinti. Kodėl? Nežinau… Žmonės įpratę grąžinti tik stiklinius alaus butelius…“ – paaiškino kita pardavėja.
Aplankėme dar keletą nedidelių parduotuvėlių, tačiau pardavėjos teigė, kad prekių su naujais depozito ženklais parduotuvėse dar nėra.

Trūksta informacijos
Panašu, kad naujoji užstato sistema klaidina ir pykdo gyventojus, jiems trūksta informacijos, be to, kelia įtampą ir tarp mažųjų kaimo parduotuvėlių… Gyventojai, kurie kaupė plastikinę ar metalinę tarą, už ją pinigų negaus, nes ir užstato už ją nemokėjo. Prekybos vietos ar taromatai priims tik specialiu depozito ženklu paženklintą tarą, kuri į parduotuvių lentynas pradėjo keliauti tik nuo vasario 1-osios, o daugelio kaimo parduotuvių dar net nepasiekė.
Pavyzdžiui, gyventojas, pirkdamas gaiviojo gėrimo buteliuką, jau pažymėtą depozito ženklu, už jį mokės 10 euro centų daugiau. O juos atsiimti galės nunešęs tuščią buteliuką į taromatą ar parduotuvėlę (jei nėra taromato netoliese, pvz., kaime).

Senųjų – nepriims
Taros, nepažymėtos naujuoju depozito ženklu, taromatai nepriims. Juos gyventojai, kaip ir anksčiau, turės išmesti į rūšiuoti skirtus konteinerius. Stikliniai, pavyzdžiui, alaus buteliai, bus priimamai ir prekybos centruose, kaip ir anksčiau. Gyventojai už juos mokėjo 7 euro centų užstatą, tad jį ir atgaus.
Ant naujų butelių, bus naujas ženklas, brūkšninis kodas, kurį nuskaitęs taromatas grąžins 10 euro centų už vieną butelį. Tačiau net ir su tokiu ženklu pažymėta pakuotė nebus priimta ir užstato nebus galima atgauti, jeigu ji bus stipriai pažeista. Pavyzdžiui, alaus skardinė sulamdyta, ženklai ir brūkšniniai kodai nusilupę ir pan.

Nustatytas laikotarpis
Plečiant taros užstato sistemą, nustatytas pereinamasis laikotarpis iki balandžio 30 dienos. Iki to laiko turi būti išparduoti visi produkcijos, supilstytos į plastikinę ir skardinę tarą bei patiektos prekybos tinklams iki vasario 1 dienos, likučiai.
Sistemoje nedalyvaus mažos parduotuvės, kurių prekybos plotas mažesnis kaip 300 kvadratinių metrų (ši išimtis netaikoma kaimo parduotuvėms), taip pat prekyvietės, kioskai, degalinės ir viešojo maitinimo įstaigos.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.