Prevencija mokyklose – būdas užkirsti kelią nepageidaujamam moksleivių elgesiui
Dalyje krašto ugdymo įstaigų kai kurias pamokas veda visai ne tų dalykų mokytojai./ Asociatyvi BNS Luko Balandžio nuotr.
Dovydas PASLAUSKAS
Mokykla – vieta, kurioje perduodamos žinios ir kuriama kiekvieno jaunuolio ateitis. Taip pat tai vieta, kur besimokantis jaunimas praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Laiko, kuris gali būti išnaudotas prasmingai – kokybiškam mokymuisi, įvairiam užimtumui, naujų gebėjimų ugdymuisi. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai laikas mokykloje skiriamas ne tik šiems dalykams, bet ir nepageidaujamam elgesiui, kuomet tarp mokinių vyrauja smurtas, įvairių formų patyčios, priklausomybės bei kitos problemos. Tam, kad to nebūtų, mokyklose įgyvendinama prevencija – veiklos, kuriomis siekiama užkirsti kelią nepriimtinam moksleivių elgesiui. Kokios tos veiklos? Kokiais būdais įgyvendinamos? Kokią naudą prevencijos įgyvendinimas teikia mokiniui bei mokyklos bendruomenėms? Šių bei kitų klausimų apie prevencijos įgyvendinimą mokyklose pasiteiravome Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos socialinės pedagogės Jurgitos Sinickienės.
Prevencija – gyvenimo įgūdžių ugdymas
Pasak J. Sinickienės, mokykloje prevencija turi aiškų tikslą – sumažinti rizikos veiksnius, su kuriais gali susidurti mokiniai.
„Mokykloje prevencija turi aiškų tikslą – tikslingomis, planingomis, nuosekliomis priemonėmis sumažinti rizikos veiksnius, su kuriais gali susidurti mokiniai. Kitais žodžiais tariant, padaryti viską, kas įmanoma dar iki tol, kol įvykis ar situacija neįvyko.
Įvairūs konfliktai, patyčios, smurtas – šios problemos kyla dažniausiai, nes vaikai auga ir mokosi bendrauti, sutarti. Todėl bendravimo įgūdžių ugdymas aktualus visais laikais.
Visuomenėje atsiranda daug naujovių, viskas sparčiai tobulėja, keičiasi – tai, kas buvo aktualu prieš penkerius metus, tampa visai nebeaktualu šiuo metu. Sakyti, kad vienos ar kitos problemos yra aktualios, yra netikslu. Problemos, su kuriomis susiduria didmiesčiuose gyvenantys jaunuoliai, kartais visai neaktualios tarp mažuose miesteliuose gyvenančio jaunimo.
Mokykloje mokinys įgyja ne tik akademines žinias, bet auga, tobulėja kaip asmenybė. Iš tiesų kartais atrodo, kad per daug visko norima perduoti mokiniams.
Šiuo metu mokyklos įgyvendina patyčių ir smurto, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, socialinių emocinių kompetencijų ugdymo programas. Taip pat vykdo korupcijos, prekybos žmonėmis, sveikatos įgūdžių ugdymo, savižudybių ir kitą prevenciją. Ar reikia tiek daug? Dauguma prevencinių programų yra integruotos į ugdymo turinį, kitos vyksta planingai ir sistemingai mokslo metų eigoje klasės valandėlių, renginių, akcijų metu. Jeigu nenaudotume žodžio „prevencija“, tai galėtume sakyti, kad tai yra gyvenimo įgūdžių ugdymas, supažindinimas su situacijomis ir mokymas, kaip reaguoti ir pasielgti tam tikroje situacijoje.
Ne tik mokykloje, bet ir namuose tėveliai su vaikais aptaria įvairias situacijas ne tik tada, kai vaikas su jomis susiduria, bet kalba apie tai „kas būtų, jeigu…“. Mūsų visų tikslas – saugus vaikas, kuris susidūręs su sunkumais juos atpažintų, gebėtų išvengti arba ieškotų pagalbos“, – prevencijos reikšmę nupasakojo socialinė pedagogė.
Įgyvendinama ne tik socialinių pedagogų
J. Sinickienės teigimu, prie prevencijos įgyvendinimo dažnai prisideda socialiniai pedagogai, tačiau ir kiti mokytojai gali įgyvendinti įvairias prevencines programas.
„Šiuo metu mokyklos įgyvendina patyčių ir smurto, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, socialinių emocinių kompetencijų ugdymo programas. Taip pat vykdo korupcijos, prekybos žmonėmis, sveikatos įgūdžių ugdymo, savižudybių ir kitą prevenciją“.
J. Sinickienė
„Jeigu mokykloje pradedame kalbėti apie prevenciją, tai visų žvilgsniai nukrypsta į socialinį pedagogą. Šie specialistai mokykloje iš tiesų labai glaudžiai susiję su prevencija, turi žinių ir kompetencijų vykdyti įvairias prevencines veiklas. Tačiau visko padaryti vienas ar du specialistai mokykloje tikrai nepajėgtų.
Todėl mokykloje visi mokytojai daugiau ar mažiau įgyvendina prevencines programas ir vykdo prevenciją. Vieni per savo dėstomo dalyko programos turinį, klasių vadovai – vykdydami planingas ir tikslingas klasių valandėles“, – apie tai, kas mokyklose įgyvendina prevencines veiklas, pasakojo socialinė pedagogė.
Veiklų įgyvendinimui pasitelkiamos įvairios priemonės
Pašnekovės teigimu, stengiantis išspręsti įvairias problemas, prevencinės veiklos gali būti įgyvendinamos įvairiomis priemonėmis.
„Prevencinė programa ir yra viena iš priemonių konkrečiai problemai spręsti, tačiau ne visoms problemos spręsti yra parengtos prevencinės programos. Mokyklos aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis, kurios turi galimybes praktiniais pavyzdžiais, modeliuodami, imituodami situacijas parodyti tai, kas mokykloje dažniausiai perteikiama pokalbio, diskusijos formomis.
Nėra efektyvių ir neefektyvių priemonių, dažniausiai tai lemia kiti veiksniai. Kartais vietoje ir laiku pasakytas sakinys duoda daugiau naudos, nei ilgas kalbėjimas ar mokymas, ir atvirkščiai. Dažniausiai mes norime greito rezultato, o realybėje taip nebūna.
„Jeigu nenaudotume žodžio „prevencija“, tai galėtume sakyti, kad tai yra gyvenimo įgūdžių ugdymas, supažindinimas su situacijomis ir mokymas kaip reaguoti ir pasielgti tam tikroje situacijoje.
J. Sinickienė
Pamenu, kai dirbant mokykloje pradėjome įgyvendinti Olweus patyčių prevencijos programą. Kiekvienais mokslo metais vykdėme mokinių apklausas, kurios parodė, kad pirmus metus išaugo patyčių mastas.
Buvome sunerimę, kad tiek daug ir nuosekliai visa bendruomenė dirba, o rezultatai nedžiugina. Tai buvo natūralu, nes patys mokėmės ir mokėme vaikus atpažinti problemą, ją įvardinti ir ieškoti pagalbos. Su ta pačia problema, tuo metu, susidūrė visos mokyklos. Toliau nuosekliai dirbdami ir taikydami programos rekomendacijas situacija tapo aiškesnė visiems ir problema sumažėjo“, – kokiomis formomis gali būti įgyvendinama prevencinė veikla, aiškino J. Sinickienė.
Ilgas ir nuoseklus procesas
Socialinės pedagogės teigimu, siekiant vaikams padėti ir pakeisti jų susiformavusius įpročius, reikia sistemingai dirbti, o tai – ilgas procesas.
„Įgyvendinant prevencines veiklas būtina atsižvelgti į mokinių amžių pateikiant vienokią ar kitokią informaciją. Tą pačią informaciją šešiamečiui ir penkiolikmečiui privalu pateikti taikant skirtingas priemones ir metodus, taip pat ir pateikiamos informacijos pobūdis bei kiekis turi būti skirtingas“.
J. Sinickienė
„Pirminis prevencijos tikslas yra apsaugoti vaiką, tačiau ne visuomet tai pavyksta padaryti. Vien mokyklos pastangų nepakanka išugdyti vaiką kaip asmenybę, įtakos turi visa aplinka, kurioje jis leidžia laiką: kiemas, būrelis, šeima, draugai ir kiti veiksniai.
Kai kurių dalykų mes, suaugusieji, negalime pašalinti iš savo gyvenimo, o ką kalbėti apie vaikus, kurie mokosi iš mūsų ir lygiai taip pat susiduria ne tik su gražiais pavyzdžiais ir patenka į palankias situacijas, bet ir eksperimentuoja bei taiko įvairią savo patirtį, kuri kartais nuveda iki nemalonių situacijų.
Mes negalime sukurti sterilios aplinkos, negalime pašalinti visų nepageidaujamų situacijų ir reiškinių. Pasitaiko ir tokių patirčių, kai nuosekliai dirbant situacija neišnyksta, o tik pamažu gerėja, o kai kada džiaugiamės, kad ji neblogėja.
Darbas su žmonėmis, o ypač vaikais, yra atsakingas ir sudėtingas. Tam, kad susiformuotų įgūdis, įprotis, reikia sistemingai dirbti. Tie, kas dirba šioje srityje, supranta, kad tai ilgo ir nuoseklaus darbo procesas, kurio dalyviams dar įtakos turi ne tik asmeninė patirtis, nusiteikimas, motyvacija, bet ir visa aplinka.
Rezultatas – labai individualus dalykas priklausomai nuo to, kokį tikslą išsikeliame. Vieni siekia, kad problema išnyktų, kiti – kad ji sumažėtų, treti – kad bent išliktų tokia, kokia yra ir neblogėtų“, – žiniomis dalinosi J. Sinickienė.
„Ir bendra mokyklos vizija, ir kiekvienos klasės taisyklės padeda kurti saugią mokymosi aplinką, kuri turi įtakos ne tik mokinių savijautai, bet ir mokymosi rezultatams“.
J. Sinickienė
Nauda – ir mokinių savijautai, ir mokymosi rezultatams
Pasak socialinės pedagogės, švietimo įstaigos, įgyvendindamos įvairias veiklas, padeda kurti saugią mokymosi aplinką, kuri turi įtakos ne tik mokinių savijautai, bet ir jų mokymosi rezultatams.
„Kiekviena mokyklos bendruomenė siekia, kad mokiniai jaustųsi gerai, investuoja ne tik į saugios, estetiškos aplinkos kūrimą, organizuoja įvairius prevencinius, ugdomuosius renginius, pažintines dienas, akcijas.
Visuomenė gyvena ir elgiasi atsižvelgdama į susitarimus ir taisykles, o mokykloje tai ypatingai svarbu. Susitarimai padeda formuoti pagarbaus elgesio įpročius. Ir bendra mokyklos vizija, ir kiekvienos klasės taisyklės padeda kurti saugią mokymosi aplinką, kuri turi įtakos ne tik mokinių savijautai, bet ir mokymosi rezultatams.
Jeigu mokinys geba pritaikyti įgytas žinias ir įgūdžius tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, džiugu visiems“, – teigė J. Sinickienė.
1 Komentaras
Pirmiausia išauklėti vaikų tėvus reikia, kurie nesirūpina jų pamokomis, laisvalaikiu, nežino kas tie draugai jo, įlindę į telefonus, o ne bendrauja su vaiku. Tėvų ir vaikų teisės, pareigos, ne tik ant popieriaus turi būti.