Paulius Aukštikalnis: „Laisvė man – vertybė, už kurią buvo sumokėta labai didelė kaina“

Prieš 30 metų dar kartą įtvirtinome savo Nepriklausomybę. Saugome ją kasdien. Kasdien kartu su ja stiprėjame. Apie Lietuvą, kraštą ir jo pasiekimus kalba žinomi krašto žmonės.

Paulius AUKŠTIKALNIS, Kėdainių rajono savivaldybės vicemeras

Laisvė? Tai žodžio ir veiksmų laisvė. Tai valstybė, kurioje galiu save realizuoti ir drąsiai gyventi. Laisvė man – vertybė, už kurią buvo sumokėta labai didelė kaina. Visada tai prisimenu.

30 metų? O! Tai – visas mano gyvenimas. Gimiau dar nelaisvoje Lietuvoje, o augau kartu su Atgimimu ir brendau laisvoje Lietuvoje.

Sovietmetį mačiau maždaug iki pirmos klasės. Buvau dar per mažas dalyvauti įvykių sūkuryje, bet pakankamai didelis suprasti tėvų laimę atkūrus Nepriklausomybę. Ir įsimintiniausia diena man – kai mano mama grįžo gyva ir sveika po Sausio 13-osios.

Baisiausia būtų, kad grįžtų baimės jausmas dėl pasakyto žodžio. Kartą kažką panašaus patyriau, kai po dalyvavimo mitinge prieš R. Paksą galvojau, kad išmes iš universiteto.

Man Lietuvos laisvės simbolis yra narystė NATO. Tai, kad esame ES ir NATO nariai, mums kaip gyvybės draudimas. Mes sustiprinome savo drąsą ir įgijome saugumą – tai didelės vertybės, o užvis drąsiausias poelgis – sausio 13-oji. Ir tos užkardos prie LR Seimo ir TV bokšto man iki šiol kelia liūdniausius prisiminimus.

[quote author=”P. Aukštikalnis”]Noriu, kad dar 30 metų eitume žingsnis žingsniu su didžiosiomis ES valstybėmis, ne tik technologijų srityje, bet kiek daugiau vienybės ir supratimo linkme.[/quote]

Didžiausias Laisvės paminklas man Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“ Karo muziejaus sodelyje. Aš gimiau ir augau Kaune.

Ką per tuos metus praradome? Netekome pilietiškos vienybės. Labai noriu pacituoti nesenai mirusio Nepriklausomybės akto signataro, Kėdainių krašto garbės piliečio Mykolo Arlausko pasakytus žodžius, kuriuos įsiminiau: „Kokia tai buvo vienybė! Taigi Kovo 11-osios Aktu mes žengėme lemiamą žingsnį – pranašo žingsnį. Buvome visi susitelkę, buvo aiškus tikslas. Visa tai prisiminus tenka tik labai labai apgailestauti, kad vėliau, laikui bėgant, dėl įvairių priežasčių šita galinga jėga išblėso ir dėl to per dešimtmetį daug reikalingų darbų Lietuvos žmonėms nesuspėta padaryti, o šalia gražių daigų ėmė bujoti gajos visuomenės piktžolės. Tačiau džiugina tai, kad ne šiandien, tai rytoj mes atsistosime ant tvirtų kojų.“

Be to, Ukrainos, Krymo okupacija verčia vėl mąstyti apie laisvės vertę ir jos trapumą. Ar mums pakaks vieningumo? Ar tikrai jo dar turime?

Patriotas – tai tas, kuris žino Tėvynės praeitį, laisvės vertę ir būties trapumą. Patriotas – tas, kuris žino, kad dėl savo tautos ateities turi dirbti, o emigravus – sugrįžti. Patriotas – tas, kuris žino, kad, Tėvynei prireikus, visada sugrįš.

Noriu, kad dar 30 metų eitume žingsnis žingsniu su didžiosiomis ES valstybėmis ne tik technologijų srityje, bet kiek daugiau vienybės ir supratimo linkme.

Jeigu valstybė rodys dėmesį žmogui, ji augs. Dar man trūksta pagarbos ir mandagumo, bet tikiu, kad išaugsime.