Danutė Mykolaitienė: „Reikia nenustoti kurti ir kloti kelią ateičiai“

Prieš 30 metų dar kartą įtvirtinome savo Nepriklausomybę. Saugome ją kasdien. Kasdien kartu su ja stiprėjame. Apie Lietuvą, kraštą ir jo pasiekimus kalba žinomi krašto žmonės.

Danutė MYKOLAITIENĖ, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja:

„Žmogus ir tauta 

Laisvė – žmogaus ir tautos vertybė. 

Laisvė – jausti save laisvu visame kame, būti laisvu šeimoje, savo krašte, valstybėje, bet laisvė yra ir atsakomybė. Tai – atsakingas požiūris į save ir pasaulį. 

Sunkiai iškovotos pergalės praeityje nutiesė mums kelią į tokį gyvenimą, kokį gyvename dabar, todėl turime būti dėkingi ir stengtis lygiai tiek pat, kiek stengėsi didieji lietuvių tautos žmonės. 

Aš asmeniškai labai jaučiu dėkingumą tiems žmonėms, kurie gynė Lietuvą ir aš dabar gyvenu laisvoje Lietuvoje. 

Kiekvienas, kuriam yra brangi Tėvynė, nėra abejingas šiai istorinei datai. Baltijos kelias, Sausio 13-osios įvykiai, mūsų „Dainuojančioji“ revoliucija – tai tikri, nuoširdaus patriotiškumo įrodymai. 

[quote author=“D. Mykolaitienė“]Išsaugokime mūsų laisvę ir savitą, stiprią bei gerbiamą valstybę, atvirą sparčiai besikeičiančiam pasauliui. Pasistenkime dėl jos.[/quote]

Aš pati tą lemtingą sausio 13-ąją likau namuose su mažamete dukrele, o vyras dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose. 

Tik praėjus kuriam laikui realiai supratau, kaip tai buvo trapu ir kas galėjo atsitikti. O po to bėgusius gražiausius, įsimintiniausius ir svarbiausius beveik visus 30 laisvės metų, net 24, atidaviau tarnaudama Tėvynei kaip policijos pareigūnė.  

Ateitis 

Pilietiškumas, mano požiūriu, negali būti vien tik besąlygiška meilė ar atsidavimas savo šaliai. Mano manymu, vien tik puoselėti tą, kas jau sukurta, yra pražūtinga. Reikia nenustoti kurti ir kloti kelią ateičiai. 

O savo rytojų kuriame šiandien: tai, kaip gyvename, kokius sprendimus darome dabar, turės reikšmingą įtaką mūsų ateičiai. 

Tik į ateitį eidami nepameskime pamatinių dalykų – tai pagarba žmogui ir suvokimas, kad žmogus gali skleistis tik tada, kai yra laisvas, saugus bei atsakingas už save ir savo artimuosius. Branginkime tai. 

Himnas

Būti lietuviu neabejotinai yra garbė, bet retoriškai klausiu: ar visą kūną šiurpuliukais nupurtantis Lietuvos himnas jau paverčia žmogų pilietišku? Kad jo žodžiai turėtų prasmę, reikia įdėti pastangų šiandien ir kiekvienam be išimties. 

Žmonės jau pradeda suprasti, kad už savo gyvenimus turime būti atsakingi patys. Niekas už mus nepagalvos kaip sovietmečiu. Gyvensime taip, kaip patys susikursime, o tai nėra paprasta. Didžiausia nelaimė ir baimė man būtų gyventi ne savo gyvenimą, prarasti save. 

Laisvės simboliai – Trispalvė ir Tautiška giesmė. Man per 30 metų viena iš gražiausių akcijų ir yra Tautinės giesmės giedojimas, na, o paminklai laisvei nereikalingi. 

[quote author=“D. Mykolaitienė“]Kiekvienas, kuriam yra brangi Tėvynė, nėra abejingas šiai istorinei datai. Baltijos kelias, Sausio 13-osios įvykiai, mūsų „Dainuojančioji“ revoliucija – tai tikri, nuoširdaus patriotiškumo įrodymai.[/quote]

Dar man svarbūs dvasiniai dalykai, todėl labai sujaudino Popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą, A. Dirsytės 110-ųjų gimimo metinių minėjimo šventė ir… nuostabūs Pagirių bendruomenės renginiai. 

Žmonės 

Labiausiai liūdina, kad mes, lietuviai, tokia maža tauta, bet tokia darbšti ir talentinga, vis dar esame susipriešinę ir nepakantūs kitokiai nuomonei, dažnai pikti ir nelaimingi. Lekiam, nežinom kur, trokštam, nežinodami ko. 

Didžiausios rajono ir visos Lietuvos netektys – tragiškai žuvę vaikai. Dar liūdnas mintis kelia apleistos ir ištuštėjusios sodybos. Ir gal todėl dar labiau ir taip labai džiugina, kad pas mus, Kėdainiuose, kuriasi bendruomenės, į jas buriasi gražūs mūsų žmonės, kurie turi energijos, nori kurti, daryti, dalyvauti. 

Visiems linkiu daugiau pasitikėjimo ir tarpusavio palaikymo nepaisant skirtingų patirčių ir pasirinkimų. Tada ir neišsivažinėsime, neišsibėgiosime ir pamatysime, kad kraštas išliks gyvas, darbingas, gražus. 

Lietuvai linkiu gerovės, nesiskirstant  į „mes“ ir „jūs“. 

Išsaugokime mūsų laisvę ir savitą, stiprią bei gerbiamą valstybę, atvirą sparčiai besikeičiančiam pasauliui. Pasistenkime dėl jos. 

Noriu, kad Lietuvos vardas niekada nenustotų skambėti plačiame pasaulyje, o kiekvienas, turintis bent lašelį lietuviško kraujo, galėtų ir norėtų didžiuotis savomis šaknimis.“