Julius Lukoševičius: „Laisvės paminklas man yra nauja jaunoji karta, gimusi ir užaugusi po Kovo 11-osios“

Prieš 30 metų dar kartą įtvirtinome savo Nepriklausomybę. Saugome ją kasdien. Kasdien kartu su ja stiprėjame. Apie Lietuvą, kraštą ir jo pasiekimus kalba žinomi krašto žmonės.

Julius Lukoševičius, Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas:

„Laisvė

Atsižvelgiant į tai, koks buvo amžiaus tarpsnis ir laikmetis: 1970–1980 metai, man laisvė buvo ilgi plaukai, platėjančios kelnės, švarkas iš Amerikos gautos medžiagos, „Amerikos balso“ radijo laidų klausymas su tėvais vakarais. 

1988–1990 m. laisvė buvo dalyvavimas mitinguose, Baltijos kelyje, trispalvės vėliavos iškėlimas.

Dabartiniame laikmetyje laisvė – atsakingas požiūris į darbą, pareigas, galimybė dalyvauti tarptautiniuose forumuose, savarankiškas keliavimas po užsienio šalis.

30 laisvės metų

Prieš trisdešimt metų ir man buvo trisdešimt. Tai buvo įvairaus proveržio metai asmeniniame gyvenime, šeimoje, karjeroje. 

Per šį laikotarpį dar kartą įsitikinau, kokie svarbūs žmogiški santykiai, pagarba kitam, tolerancija, pakantumas kito nuomonei, sąžiningumas.

Praėjus kovo 11-osios euforijai, teko aktyviai dalyvauti įvykiuose Kėdainių krašte: 1991–1992 metus įvardyčiau radikalių veikėjų kova prieš švietimo bendruomenę metais. 

1991 m. lapkričio mėnesį mokytojai buvo priversti atsakinėti į politinės anketos klausimus (Ar priklausėte Sąjūdžiui? Ar skaitote laikraštį „Lietuvos aidas“? Ar rinkote parašus Sąjūdžio organizuotose akcijose ir pan.). Teko atremti šių veikėjų požiūrį į mokyklas: mokyklas padegti, paskutinis stagnacijos bastionas, mokykla turi tapti tautine parapijine mokykla, pedagogai – Lietuvos išdavikai. Raganų medžioklė paliko niūrius prisiminimus. 

Nepaisant visko, 30 metų praėjo sąžiningai ir atsakingai vykdant pareigas valstybės tarnyboje, dalijantis patirtimi su kolegomis, kartu su šeimos nariais kuriant šiltus santykius ir namus.

Laisvės simbolis

Laisvės simbolis – mokykla. Mokykla, ištvėrusi autoritarinio režimo laikmetį, viena iš pirmųjų pajuto tautos atgimimo dvasią ir ryžtingai atsikratė sovietinio ideologizavimo naštos. Taip buvo padėtas kertinis akmuo į naujos demokratinės mokyklos pamatą.

Laisvės paminklas

Laisvės paminklas man yra nauja jaunoji karta, gimusi ir užaugusi po Kovo 11-osios.

[quote author=“J. Lukoševičius“]Kėdainių rajono svarbiausias pasiekimas – solidi ir brandi švietimo sistema, kultūros paveldo išsaugojimas, žmonių laisvėjimas.[/quote]

Laisvės sąvokos kaita

Laisvės sąvokos kaitą labiausiai suvokiu skaitydamas knygas apie tremtį, klausydamasis mamos, kol buvo gyva, apie lagerius Magadane. Tikiu, kad  jaunoji karta tai supras ir saugos kovojusiųjų už laisvę atminimą.

Didžiausia netektis

Didžiausia netektis, mano nuomone, pozityvios Sąjūdžio dvasios neišsaugojimas, susvetimėjimas.

Nepriklausomybės subrandintas reiškinys

Pasitikėjimas žmonėmis ir jų įgalinimas savarankiškai priimti sprendimus, žmogiškojo kapitalo atradimas kiekviename žmoguje.

Svarbiausias pasiekimas

 Lietuvos svarbiausias pasiekimas – įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą.

Kėdainių rajono svarbiausias pasiekimas – solidi ir brandi švietimo sistema, kultūros paveldo išsaugojimas, žmonių laisvėjimas.

Sudėtingiausias pasirinkimas

Sudėtingiausias pasirinkimas man buvo 2006 metais – lipti į sceną (ar ne) ir vaidinti Kultūros centro statomuose naujametiniuose spektakliuose ir su kolegomis pavirsti į „Trigalvį slibiną“ pasakoje „Pelenė“. Tačiau išgraibstyti bilietai prieš premjerą ir daugiausia ovacijų bei triukšmo sukėlęs personažas atpirko visą nerimą.

Liūdniausi prisiminimai

Liūdniausius prisiminimus man kelia asmeninio archyvo 1991–1992 metų medžiaga, kurioje atgyja nepasitikėjimai, atsistatydinimai, „politikos darymas“, kaltų ieškojimas, raganų medžioklė.

Įsimintiniausia diena

Vasario 16-oji 1991 metais. Tai buvo pirmą kartą Laivėje, tai buvo po tragiškų įvykių sausio 13-ąją. 

Kėdainių 30-mečio pasiekimai

Rajonas labiausiai paaugo kultūros paveldo srityje, pagerbiant kultūros, švietimo, socialinių, medicinos darbuotojus, gerinant infrastruktūrą.

Iš praeities niekada nenorėčiau susigrąžinti visų lygių valdžios demagogijos. Nenorėčiau nieko susigrąžinti, nebent platėjančių kelnių madą.

Pilietiškumas

Pilietiškumas yra ir bus. Krašto apsaugos dienų organizavimas, bendravimas su kariais ir daugybė kitų formų yra ne vienadieniai projektai.

Patriotizmas

 Himno giedojimas liepos 6-osios vakarą tai įprasmina geriausiai.

Įsimintiniausias renginys

2000 metais, tūkstantmečių sandūroje, pedagogų konferencija, sukvietusi pokalbiui tūkstantį pedagogų iš visų mokyklų bei rajono dainų ir šokių šventės.

Jautriausias momentas

Anūkų gimimas.

Didžiausia aplankiusi baimė

Budėjimo savivaldybėje naktį pučo Maskvoje metu užklydo mintis: ar vėl galime prarasti laivę?

Siekiai artimiausiam 30-mečiui

Esu realistas: didelių pokyčių nebus, bet žmonių gerovė gerės. O labiausiai norėčiau, kad vėl oriai galėtume dainuoti – mes esame trys milijonai ir suprastume, jog valstybės ryžtingo augimo prioritetas yra švietimo sritis.

Ir mūsų krašto augimo sąlyga nuo to neatsiejama – mokytojai privalo būti atsidavę darbui, puikiai parengti, nuolat tobulėjantys, gaunantys deramą atlyginimą, gebantys priimti geriausius sprendimus.

Svajonė

Kad krašto bendruomenėje neliktų baimės, trumparegiškumo, kad visi suprastų, kad ne standartai, vertinimas, ištekliai svarbiausia, o žmonių santykiai. Kad po kiekvienų savivaldos rinkimų valdžių perdavimas vyktų be nuoskaudų. Kad pralaimėjusieji išmoktų tai pripažinti, laimėjusieji nepiltų šiukšlių ant buvusiųjų.

Tai, kas per 30 metų dar neišsipildė, bet turėtų būti modernioje valstybėje

Sėkmingiausiose pasaulio švietimo sistemose (Suomija, P. Korėja, Singapūras) šalių vadovai tvirtina, kad mokytojai yra tautos kūrėjai. Jie brangiausias nacionalinis turtas. Taip gal bus ir modernioje Lietuvoje.