Nutekintas politikų pokalbis: Kėdainių stadionas gali būti pinigų plovykla?

Jei pastebite rimtas problemas, nerašykite privačių žinučių apie tai Kėdainių rajono merui Valentinui Tamuliui, nes tai nesaugu. Bent jau apie objektus, kuriuose sukasi dideli pinigai. Tuo įsitikino Seimo narys Viktoras Fiodorovas, kai, parašęs jam, pabandė tyliai išspręsti miesto stadiono futbolo aikštės dirbtinės dangos problemą. Vietoj dialogo su meru politikas buvo išvilktas į patyčių areną V. Tamuliui palankioje rajono žiniasklaidos priemonėje. Rūpestis sportininkų saugumu virto viešu ir itin užgauliu Seimo nario žeminimu, tačiau kur kas svarbesnis klausimas čia slypi kitur – kieno interesai slepiami po nutekintu politikų susirašinėjimu ir dar svarbiau – kas suinteresuotas, kad futbolo stadiono danga, mokesčių mokėtojams kainavusi 100 tūkst. eurų, galimai greičiau nusidėvėtų?

Nutenkintas susirašinėjimas, kurio esą „niekas nenutekino“

Viskas prasidėjo nuo, atrodytų, įprasto ir netgi pagirtino politinio proceso. Seimo narys V. Fiodorovas, apsilankęs Kėdainių „Nevėžio“ futbolo rungtynėse, pastebėjo prastą stadiono dirbtinės dangos būklę ir nusiuntė privačią žinutę merui V. Tamuliui, tikėdamasis pradėti darbinę diskusiją, kaip pats sako, „be „Facebook“, be S. Grinkevičiaus „Mugės“ ar „Rinkos aikštės“.

Tačiau vietoj normalios diskusijos Seimo narys buvo įtrauktas į viešą spektaklį.

Merui palankus buvusio liberalo S. Grinkevičiaus valdomas naujienų portalas „Kėdainių mugė“ netrukus publikavo straipsnį, kuriame V. Fiodorovo susirūpinimas, išreikštas privačia žinute merui, buvo ypač žeminančiai palygintas su sovietinės armijos kareivukų įsakymu dažyti žolę.

Straipsnyje cituojamas meras, patvirtinantis, jog iš tiesų V. Fiodorovo žinutę apie futbolo maniežo dangą jis gavo.

Čia ir iškyla pirmasis klausimas: kaip privati dviejų politikų komunikacija tapo vieša?

V. Fiodorovas tvirtina informacijos neviešinęs.

Meras V. Tamulis, paklaustas tiesiai, irgi neigia paviešinęs privatų susirašinėjimą: „Neturiu informacijos, kaip šis pokalbis pasiekė leidinio „Kėdainių mugė“ atstovus. Kad pokalbis tapo viešu, supratau sulaukęs klausimų iš „Kėdainių mugės“. Į juos atsakiau, kaip ir visada atsakau į žiniasklaidos atstovų pateiktus klausimus.“

Abu politikai, dalyvavę pokalbyje, tikina pokalbio neviešinę, bet pokalbis staiga tapo viešas…

Kam FIFA rekomendacijos kelia juoką?

Tačiau problema ne tik tame.

Apgailėtina, kad rūpestis dėl kokybiškos futbolo maniežo dangos buvo išjuoktas, pajuokai pasitelkiant ne ką kitą, o apie šį pokalbį parašiusią Ingridą Marijošienę. Tą pačią, kuri metų metus dirbo Kėdainių krepšinio klube „Nevėžis“, kai šis grimzdo į skolas. Tik šiam klubui pasiekus visišką dugną, ponia I. Marijošienė staiga pakeitė darbą ir iš klubo direktorės tapo „Kėdainių mugės“ žurnaliste.

I. Marijošienė savo straipsnyje apie privatų V. Tamulio ir V. Fiodorovo pokalbį tyčiojosi iš Seimo nario rekomendavimo laistyti ir šukuoti dirbtinę futbolo maniežo dangą, ironiškai klausdama, ar V. Fiodorovas tikisi, kad „dirbtinė žolė pradės augti“. Toks požiūris ne tik demonstruoja apgailėtiną autorės neišmanymą sporto infrastruktūros priežiūros srityje, bet ir yra sąmoningas visuomenės klaidinimas.

V. Fiodorovas dėsto, kodėl dangos drėkinimas yra būtinas: „Laistymas reikalingas ne tam, kad „dirbtinė žolė augtų“, bet todėl, kad nuo dangos būtų nuplaunamos dulkės, žiedadulkės, kitas purvas. Danga laistoma prieš varžybas ir tarp kėlinių tam, kad aikštė taptų minkštesnė, ne tokia įkaitusi (ypač vasarą), o tai reiškia – saugesnė ir patogesnė futbolininkams. Taip daroma stadionuose, kur yra dirbtinė danga, tokia kaip mūsų stadione. To reikalauja gamintojų rekomendacijos.“

Galima abejoti – iš kurgi Seimo nariui žinoti, ko reikia ir ko nereikia dirbtinei žolei? Visgi jo žodžius patvirtina ir tarptautinė praktika.

FIFA (Tarptautinė futbolo federacija) savo dirbtinių dangų priežiūros gairėse aiškiai nurodo, kad reguliarus dirbtinės futbolo dangos šukavimas, valymas ir, priklausomai nuo klimato bei dangos tipo, drėkinimas, yra būtini ilgaamžiškumui, funkcionalumui ir žaidėjų saugumui užtikrinti.

Laistymas ne tik atvėsina dangą, kuri karštą vasaros dieną gali įkaisti iki pavojingos temperatūros, bet ir sumažina trintį, taip apsaugodamas sportininkus nuo nudegimų ir traumų griūvant.

Maža to, laistymo sistema po Kėdainių futbolo maniežu yra įrengta. Tik ji neveikia.

„Mugė“ juokiasi, tačiau mūsų stadione už mokesčių mokėtojų pinigus laistymo sistema (be vandens) yra įdiegta.

Kodėl? Kaip manote? Žinoma, ne tam, kad „kilimas“ augtų“, – primena V. Fiodorovas.

Asmeniniai interesai virto nenuginčijamais „argumentais“

Tačiau merui V. Tamuliui palankūs pašnekovai, įskaitant futbolo dangą prižiūrinčios UAB „Fortera“ direktorių, teigia priešingai nei FIFA organizacija.

„Forteros“ direktorius E. Kriščiūnas aiškina, kad danga „sukurta tam, kad nereikėtų laistyti“.

Vis dėlto reikėtų pastebėti, kad danga sukurta taip, kad neprižiūrima tarnaus gerokai trumpiau. O ką tai reiškia? Ogi realų asmeninį įmonės UAB „Fortera“ interesą, tarkime, patiesti naują dangą už gražų pinigėlį.

„Pone Krikščiūnai, naujos dangos įrengimas Jums – dar vienas užsakymas. O Kėdainių biudžetui ir mokesčių mokėtojams – išlaidos.

Ši danga, kurią mums padovanojo futbolo federacija, čia „tarnauja“ tik penktą sezoną. Plika akimi matosi, kad ji nudėvėta. Penkeri metai, išleista 100 tūkstančių eurų Kėdainių mokesčių mokėtojų pinigų dangai įrengti, o turime situaciją, kuri mūsų miestui tikrai nedaro garbės. Nors, turiu pripažinti, viešumas veikia ir situacija bent vizualiai geresnė. Atsakykite patys sau: kas kiek metų mes galime skirti po 100 ar daugiau tūkstančių į tą patį objektą, kad čia būtų taip, kaip reikia, kad būtų?“ – klausia Seimo narys V. Fiodorovas.

Kieno argumentais turėtų pasitikėti meras? Įmonės, kuriai finansiškai naudinga, kad danga greičiau susidėvėtų, ar tarptautinių sporto organizacijų ir gamintojų rekomendacijomis, kurios skirtos turtui išsaugoti?

Mero V. Tamulio atsakymas į šį klausimą – dar vienas biurokratinis perlas: „Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Dėl stadiono dangos iš ten sportuojančių futbolininkų aš nė karto negirdėjau nusiskundimų.“
Meras patogiai nutyli, kad futbolininkai galbūt ir nesiskundžia viešai, bijodami prarasti galimybę treniruotis ir gauti paramą, tačiau, pasak V. Fiodorovo, privačiai jam siunčia palaikančias žinutes.

Į mero ir jo šalininkų chorą įsitraukia ir futbolo klubo „Nevėžis“ vadovas Saulius Skibiniauskas, „Kėdainių mugės“ straipsnyje teigiantis, kad Kėdainių miesto stadionas esą yra geros būklės.

Jo, kaip pagrindinio stadiono naudotojo, nuomonė pateikiama kaip svarus argumentas, paneigiantis Seimo nario V. Fiodorovo kritiką. Tačiau ar tikrai futbolo klubo vadovo nuomonė šiuo klausimu gali būti laikoma nešališka?

Juk bendrovė „Daumantai LT“, valdoma S. Grinkevičiaus, yra ilgametis ir vienas iš didžiausių S. Skibiniausko vadovaujamo futbolo klubo rėmėjų. Šiame kontekste S. Skibiniausko pozicija atrodo ne kaip objektyvus situacijos vertinimas, o kaip priverstinis lojalumo demonstravimas. Juk nepadoru kąsti į ranką, kuri tave maitina…

Na, o V. Tamulis sako, kad visiškai normalu, jog penkerius metus naudojama danga yra pasidėvėjusi, bet iš esmės, pasak jo, ji prižiūrima gerai.

„Penkerius metus intensyviai naudojama danga ir negali atrodyti kaip nauja. Jei ant jos nebūtų sportuojama, ji atrodytų kaip ką tik ištiesta. Danga yra prižiūrima pagal rekomendacijas. Tikrai niekada niekur nesakiau, kad sportininkų sveikata mums nerūpi. Jei nors kartą būčiau išgirdęs, kad danga tapo traumos priežastimi, būtume aiškinęsi, kas yra blogai.

Esu ne kartą buvęs stadione, vaikščiojęs jame ir nemačiau, kad danga būtų blogai prižiūrima“, – sako meras.

„Sakote, futbolininkams tinka? Pabandykite vasarą užlipti ant dangos. Bus karšta. O jei bėgant griūsite ir slysite? Matyt, skaudės. Futbolininkai mane supranta. Ačiū jiems už ne vieną palaikančią žinutę“, – atkerta V. Fiodorovas.

Nutylėta siurblinės istorija

Pati opiausia problemos dalis – mokesčių mokėtojų pinigai. V. Fiodorovas atkreipia dėmesį, kad vos prieš penkerius metus už 100 tūkst. eurų įrengta danga jau dabar yra akivaizdžiai nudėvėta.

Akivaizdu, kad netinkama priežiūra drastiškai sutrumpino jos tarnavimo laiką.

Mero šalininkai „Kėdainių mugės“ straipsnyje bando gąsdinti didžiulėmis laistymo sistemos remonto kainomis – esą jos gali siekti net iki 100 tūkst. eurų.

Tačiau čia V. Fiodorovas atskleidžia esminį faktą, kurį meras ir jo aplinka bandė nutylėti.

„Mugė“ juokiasi, tačiau mūsų stadione už mokesčių mokėtojų pinigus laistymo sistema (be vandens) yra įdiegta. Bėda yra kita. Dėl nepriežiūros, o vėliau – dėl politikų nenoro skirti pinigų remontui – vandens siurblys, kuris pumpuoja NEMOKAMĄ Nevėžio vandenį laistymo sistemai, šiuo metu neveikia. Jis tiesiog sugedęs ir pamirštas. Staigmena? Kėdainiečiams – taip, nes apie tai tiesiog nekalbama“, – rėžia parlamentaras.

Taigi, akivaizdu, kad problema yra ne brangus vanduo ar būtinybė įrengti naują sistemą. Problema – apleistas ir dėl nepriežiūros sugedęs savivaldybės turtas. Dešimtis tūkstančių eurų kainavusi įranga buvo tiesiog palikta supūti.

Paklaustas apie šią apleistą sistemą ir kodėl ši informacija buvo nuslėpta, meras V. Tamulis vėl griebiasi išsisukinėjimo: „Aš negaliu komentuoti straipsnio, kuris nebuvo užsakomasis, turinio.“

O į klausimą, kas atsakingas už apleistą turtą, atsako formaliai: „Už stadiono turtą ir jo priežiūrą atsakingas jo valdytojas.“

Tai – klasikinis atsakomybės nusimetimas. Meras, kaip aukščiausias rajono vadovas, yra tiesiogiai atsakingas už tai, kaip valdomas savivaldybės turtas. Užuot pripažinęs ilgametį aplaidumą ir ieškojęs sprendimų, jis bando suversti kaltę bevardžiam „valdytojui“. Nors, tiesa, nėra jis toks jau ir bevardis. Kėdainių futbolo maniežas priklauso Kėdainių sporto centrui, kuris yra tiesiogiai pavaldus savivaldybei.

Seimo narys V. Fiodorovas akcentuoja, kad siurblys sugedęs ir dėl nepriežiūros, ir dėl politikų nenoro skirti pinigų jo remontui. Apie tai kalbėta buvo jau gerokai anksčiau, bet iki šiol nieko nepadaryta.

„Nepatogu kalbėti apie savo darbo broką. Tačiau politikams, kurie priima sprendimus – tai seniai žinoma. Priminėme apie tai prieš daugiau nei metus. Tyla. Prieš kelias savaites žinutėmis priminiau merui“, – sako politikas ir priduria, kad atsakymas į jo žinutes buvo ne kas kita, o patyčių pilna rašliava merui palankioje žiniasklaidos priemonėje, į kurią, be abejo, politikų susirašinėjimas pakliuvo visai netyčia…