Nereikia ir dekriminalizavimo: kanapes rūkiusiųjų skaičiai – pritrenkiantys
BNS nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Kol Seimo koridoriuose yra sprendžiamas nedidelio kiekio narkotikų laikymo dekriminalizavimo klausimas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) tyrimas parodė, kad net 95 procentai apklaustų žmonių yra bent kartą per metus rūkę kanapes. Manoma, kad karantinas lėmė išaugusį gyventojų pomėgį svaigintis narkotinėmis medžiagomis, skaudžių istorijų netrūko ir Kėdainiuose. Ir visa tai – kai kanapių vartojimas yra nelegalus, tad kokių besisvaiginančiųjų skaičių reikėtų tikėtis, kaip kanapių rūkymas nebebus laikomas kriminalu?
Seime svarstys rudenį
Dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotikų laikymą siūloma keičiant Administracinių nusižengimų ir Baudžiamąjį kodeksą. Po pateikimo siūlomi pakeitimai sulaukė 70 parlamentarų balsų „už“, prieš buvo 46 ir susilaikė dešimt parlamentarų, tad toliau siūlomus projektus nagrinės Seimo komitetai, o narkotikų dekriminalizavimo klausimų svarstymas į Seimo salę sugrįš rudens sesijos metu.
Pirmas žingsnis?
Metus laiko savivaldybės Narkotikų komisijai pirmininkavęs vicemeras Paulius Aukštikalnis sako, kad nepaisant to, jog baudimas ir bauginimas nėra tie keliai, kurie motyvuoja žmogų rinktis sveiką ir blaivų gyvenimą, vis dėlto dekriminalizavimas taip pat neatrodo teisingas kelias.
„Manau, kad toks sprendimas esamoje situacijoje yra klaidingas. Man tai panašu, kad šiuo žingsniu judame link narkotinių medžiagų legalizavimo. Labai norėčiau klysti.
Man atrodo, kad pirmiausiai turime įgyvendinti stiprias prevencines priemones.
Šiandien dėl kanapių ar kitų psichotropinių medžiagų esamo vartojimo jau turime rimtų problemų net mokyklose.
Dekriminalizavimas vartotojo, ar nedidelio kiekio kanapių turėtojui, tik palengvins psichotropinių medžiagų prieinamumą ir platinimo galimybes ir tuo pačiu pablogins sąlygas išsiaiškinti nelegalius prekeivius.
Suprantu, kad bausmės iš esmės situacijos negerina, bet žinojimas, kokios pasekmės laukia, atsakomybės prisiėmimas, formuoja jauno žmogaus požiūrį ir supratimą.
Dažnai girdžiu sakant, kad jei nebaudžiama, reiškia leidžiama ir galima vartoti“, – sako P. Aukštikalnis.
Veda smalsumas
Tai, kad jaunimui formuojasi supratimas, esą jei nebaudžiama, vadinasi leidžiama, įrodo ir komisijos darbo metu padarytos išvados.
Jauni žmonės, vedami smalsumo, vaikydamiesi madų, nori išbandyti nepatirtus dalykus, tad neretai griebiasi svaiginančių medžiagų. Su jaunimu reikia kalbėti, juos privalu motyvuoti aktyviam gyvenimui, įsitraukimui į veiklas, siūlyti turiningai bei prasmingai leisti laiką. Prevencija yra efektyvi tada, kai su vaiku nuoširdžiai ir nuolat dirbama. Svarbiausia yra matyti, suprasti problemą, ištikus bėdai, ne skubėti bausti, o siūlyti pagalbą.
Vienbalsiai išsakyta nuomonė, jog priklausomybių prevencijos sėkmingas rezultatas bus tik tada, kai išvien veiks visa mokyklos bendruomenė: mokytojai, tėvai ir vaikai. Tėvams šiuo aktualiu klausimu tenka itin didelė atsakomybė. Juk pagrindines moralines vertybes įskiepija tėvai, šeima, pati artimiausia aplinka. Tad pamatę, jog vaikas rūko ar kitaip svaiginasi, tėvai turėtų ne neigti tokį faktą, bet kreiptis į specialistus pagalbos.
„Nei vienas motyvuotas ar siekiantis rezultatų žmogus neims į rankas svaigulį sukeliančio preparato nesvarbu, ar jis bus dekriminalizuotas, ar ne.
Juk visos psichotropinės medžiagos, pradedant cigaretėmis, baigiant naujausiais sintetiniais preparatais, yra problema. Didelė problema.
Manau pagrindinė užduotis valstybei – ne ką ir kaip legalizuoti, bet ką daryti, kad dar labiau būtume motyvuoti gyventi sveiką gyvenimą“, – mano vicemeras.
Manau, kad toks sprendimas esamoje situacijoje yra klaidingas. Man tai panašu, kad šiuo žingsniu judame link narkotinių medžiagų legalizavimo. Labai norėčiau klysti. Man atrodo, kad pirmiausiai turime įgyvendinti stiprias prevencines priemones.
P. Aukštikalnis
Ne komisijos sprendžia problemas
„Vadovaujant vienerius metus Narkotikų kontrolės komisijai matau, kad daugiausia sunkumų vykdant veiklą kelia nepakankamas programų finansavimas bei žmogiškųjų išteklių trūkumas, – sakė P. Aukštikalnis ir pridūrė, kad visgi ne komisijos sprendžia tokio lygio problemas. – Turi būti valstybės aiški strategija, ko aš labai pasigendu“.
Ne ką mažesnė atsakomybė tenka ir šeimai. Joje paprastai nevengiama su vaikais kalbėtis apie rūkymo ar alkoholio žalą, tačiau narkotikai dažnu atveju išlieka tam tikra tabu tema, kuria tėvai nesiryžta kalbėti su vaikais.
„Žmogaus stiprybė ir atsparumas įvairioms priklausomybėms (alkoholiui, narkotinėms medžiagos ir kt.) atsiranda vaikystėje, todėl ne tik mokykla, bet ir tėvai daugiau turi kalbėtis su savo vaikais apie narkotikų žalą, apie sveiką gyvenseną, daugiau leisti laiko kartu su savo vaikais drauge sportuojant, diskutuojant ir aptariant bei vertinant konkrečias situacijas“, – įsitikinęs P. Aukštikalnis.
6 Komentarai
Kanapių rukorius lengviau suskaičiuoti.O jei dėl statistikos reiktų suskaičiuoti pi…erus.Idomu,kurių daugiau?
Ir tu ir tu daug privise, slepas jau mokykloj su suktine budavo
O dabar visi pas slepas eis
Ką daryt? Elena manęs nebetraukia, labai sustorėjusi pinda. Be žolės ant jos užlipt nebegaliu ble.
O aš turiu seną vyrą, kuriam dyrka nuo metų nestovi. Bet gyvenu su juo, nes nudvės ir gausiu palikimą. O pisuosi su meilužiais, kuriems stovi
Maziau piskis nes pastosi