Nedarbas pagaliau pradeda mažėti ir Kėdainiuose

 Nedarbas pagaliau pradeda mažėti ir Kėdainiuose

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, bedarbių apstu. Bedarbystė mažėja labai lėtai./Asociatyvi BNS Irmanto Gelūno nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Užimtumo tarnyba skelbia, kad registruotas nedarbas šalyje mažėja jau penktą mėnesį iš eilės. Tokios pat tendencijos vyrauja ir Kėdainių rajone. Tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė teigia, kad didėjančiam užimtumui įtakos turi sezoniškumas ir pačių žmonių aktyvesnis įsitraukimas į darbo rinką. O kalbėdama apie netolimą ateitį ir situaciją darbo rinkoje, M. Jankauskienė sako, jog viskas priklausys nuo dviejų pagrindinių veiksnių.

Bedarbių sumažėjo 7 proc.

„Registruoto nedarbo mažėjimą sąlygojo augusi darbo jėgos paklausa ir aktyvesnis darbo neturinčių asmenų sugrįžimas į darbo rinką. Didėjo įsidarbinusių ir veiklą pagal verslo liudijimus pradėjusių asmenų skaičius, darbo neturintys žmonės aktyviau įsitraukė į Užimtumo tarnybos administruojamas priemones, padedančias ir skatinančias grįžti į darbo rinką“, – nedarbo mažėjimo priežastis vardijo tarnybos atstovė.

Anot jos, Kėdainių rajone šių metų liepos 1 dieną buvo registruota 2,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų, t. y. darbo neturėjo 8,1 proc. darbingo amžiaus asmenų.

„Palyginti su gegužės 1 diena, registruotas nedarbas mažėjo 0,6 proc. punkto. O nuo šių metų pradžios registruotas nedarbas sumažėjo 3,1 proc. punktu“, – sakė M. Jankauskienė.

Lygindama šių ir praėjusių metų tuos pačius laikotarpius, tarnybos atstovė pastebėjo, jog nedarbas Kėdainių regione gerokai sumažėjo.

„Palyginti su 2021 m. liepos 1 diena, kai registruotas nedarbas siekė 15,2 proc. – bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 7,1 proc. punktu. Didžiausias registruotas nedarbas Kėdainių rajone pandemijos laikotarpiu buvo 2022 m. vasario 1 dieną – 19,3 proc.“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, Kėdainių rajone šių metų liepos 1 dieną buvo registruota 2,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų, t. y. darbo neturėjo 8,1 proc. darbingo amžiaus asmenų: „Palyginti su gegužės 1 diena, registruotas nedarbas mažėjo 0,6 proc. punkto. O nuo šių metų pradžios registruotas nedarbas sumažėjo 3,1 proc. punktu“./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Ateities iššūkiai

Paprašyta pasidalinti netolimos ateities prognozėmis, M. Jankauskienė pažymėjo, jog viskas priklauso nuo nepastovių šio laikotarpio aplinkybių.

„Šiuo metu dėl darbo rinkai būdingo sezoniškumo, kai vasaros laikotarpiu didesnė darbo paklausa, aktyviau veikia aptarnavimo paslaugų veiklą vykdantys verslai, registruoto nedarbo rodikliai, tikėtina, toliau mažės.

Ateityje svarbiu darbo rinkos pokyčių katalizatoriumi bus infliacija ir geopolitinė situacija. Tai sąlygos darbo ieškančių ir dirbančiųjų lūkesčius dėl darbo užmokesčio, o darbdaviai susidurs su konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais, darbo apimčių vietų išlaikymu“, – prognozavo Užimtumo tarnybos atstovė.

Daugiausiai laisvų darbo vietų įregistravo apdirbamoji gamyba (40 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų); didmeninė ir mažmeninė prekyba (19 proc.), statyba (14 proc.), administracinė ir aptarnavimo veikla (9 proc.), – paaiškino M. Jankauskienė. – Labiausiai ieškoma šių profesijų atstovų: fasuotojas maisto pramonėje, mėsos išpjaustytojas, plataus profilio statybininkas, mėsininkas, pagalbinis darbininkas, maisto produktų rūšiuotojas, tiekimo sandėlio krovikas, apdailininkas; žuvies išpjovų ruošėjas, žuvies pusgaminių ruošėjas, žuvies pusgaminių ruošėjas, pardavėjas kasininkas ir pakuotojas.

Didžiausia pasiūla apdirbamojoje gamyboje

M. Jankauskienės duomenimis, šiuo metu Kėdainių darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje yra pateikę 202 darbo pasiūlymus.

„Daugiausiai laisvų darbo vietų įregistravo apdirbamoji gamyba (40 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų); didmeninė ir mažmeninė prekyba (19 proc.), statyba (14 proc.), administracinė ir aptarnavimo veikla (9 proc.), – paaiškino M. Jankauskienė. – Labiausiai ieškoma šių profesijų atstovų: fasuotojas maisto pramonėje, mėsos išpjaustytojas, plataus profilio statybininkas, mėsininkas, pagalbinis darbininkas, maisto produktų rūšiuotojas, tiekimo sandėlio krovikas, apdailininkas; žuvies išpjovų ruošėjas, žuvies pusgaminių ruošėjas, žuvies pusgaminių ruošėjas, pardavėjas kasininkas ir pakuotojas“.

Nuo metų pradžios šalyje darbo neturinčių žmonių sumažėjo 25 tūkst. Šiuo metu darbo ieško 151 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų.

Liepos 1 dieną registruotas nedarbas siekė 8,6 proc. Darbo neturinčių asmenų sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Ilgalaikiai bedarbiai šiuo metu sudaro ketvirtadalį Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų (38,1 tūkst.). Daugiau nei pusė jų (55,2 proc.) – vyresni kaip 50 metų asmenys.

1 Komentaras

  • Paskaitant darbo skelbimus susidaro įspūdis, kad už kelis centus nori, kad vergai dirbtų po 12 val. Atskaičiuoja mokesčius, visas premijas, kompensacijas, atostogas, sveikatos patikrinimus ir kas lieka žmogui, užsienyje nors darbdaviai nesityčioja iš žmogaus mokėdami algas normalias. Kormoteche administracijoje ir toje nepadirba žmonės skelbimai eina kas savaitę aukšti reikalavimai bet daug valandų dirbti gal mažiau ieško darbininkų gamybos ceche tenais. Kodėl VMI netikrina kaip moka algas valytojams privatūs savininkai?

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video