Maži nameliai – didelės širdys (FOTOGALERIJA)
Dotnuvos slaugos namuose trečią kartą šios socialinės įstaigos gyventojams surengta Šeimų šventė.
Agota SPIEČIŪTĖ
Dotnuvos slaugos namuose trečią kartą šios socialinės įstaigos gyventojams surengta Šeimų šventė. Apkabintas kiekvienas: žodžiu, šypsena, prisilietimu, artumu, meile, atjauta, gerumu ir daina. Dar daug žodžių tiktų šioms malonaus jaukumo valandoms, kurių taip reikia visai bendruomenei: ir gyventojams, ir pačiam dirbančiam kolektyvui, ir visam miesteliui. Dieną, 11 valandą, prasidėjęs renginys sutraukė pilną kiemelį dalyvių: gyventojų, jų svečių ir bičiulių, gerų draugų ir kaimynų, pagalbininkų ir dvasininkų. Pasipuošę (prieš šventę Dotnuvos slaugos namuose lankėsi kirpėjos Inga ir Laima, kurios namų gyventojas pagražino ir suteikė joms laimės akimirkų), pakilios nuotaikos, po skėtukais ir skrybėlaitėmis nuo šiltos saulės spindulių pasislėpę senoliai ir jų svečiai jau buvo užsiėmę vietas, maloniai šypsojosi.
Nenusisukime nuo gyvenimo
50 Dotnuvos slaugos namų gyventojų čia prabunda ir užmiega. Tai jų namai ir todėl čia, o ne kur kitur turi vykti ir jų šventės. Čia jiems kartu su personalu tenka kovoti su užpuolusia sunkesne ar lengvesne negalia. Čia reikia išgyventi skirtą kančią, skausmus ar sunkumus, kuriuos suteikia kūno pasikeitimai, ligos. Iki paskutinio lašo. Švytinčios šių namų gyventojų akys tokių Šeimos švenčių metu ir išduoda, ko labiausiai reikia žmogui. Parodo, kad negali nusisukti nuo jų ir jų gyvenimo šiame sunkesniame etape, o turi kurti jiems džiaugsmą taip, kaip gali ir moki.
Garbaus amžiaus senjorė Rima džiaugėsi, kad jos anūkas Nedas ją globos namuose lanko ir dabar į šventę atvažiavo su žmona ir dar atsivežė net tris proanūkius, kurie smagiai leido laiką.
Labai nuoširdžiai skambėjo ir kitų gyventojų artimųjų viešai pasakyti paprasti, kuklūs, bet supratingi padėkos žodžiai, laiku pasakytas ,,ačiū“ ir buvo juntama pagarba visam kolektyvui.
,,Jūs tai darote geriau negu mums pavyktų“, – dėkodama slaugos namams sakė Asta Alubickienė.
Šiauliuose gyvenanti moteris Dotnuvos slaugos namuose lanko savo mamytę Janiną Urbonienę, kuriai jau 85 metai. Stipriai pablogėjus mamos sveikatai teko rimtai pasidomėti, kas gali suteikti pagalbą. Rinkosi atidžiai. Gavo rekomendacijas ir atvyko pasižiūrėti.
,,Direktorė mums neduoda užmigti“, – sakė prie fotosienelės draugiškai susispietęs ir visas net netilpęs Dotnuvos slaugos namų kolektyvas.
Aut. past.
,,Mums iš karto paliko labai gerą įspūdį. Labai gražiai priėmė, viską aprodė, supažindino su personalu ir neliko jokių abejonių“, – ramiai patikėjusi pagrindinį rūpestį savo mama sako A. Alubickienė. Tiesa vietos teko palaukti. Šiai šeimai neilgai, nes reikėjo rimtos pagalbos.
,,Nepraraskite artumo, kuris mus yra pats brangiausias ir kurio kasmet mums vis daugiau reikia“, – kreipdamasi į susirinkusiuosius sakė Dotnuvos slaugos namų direktorė Irena Staliorienė, sumaniusi šią šventę ir kartu su kolektyvu jau trečius metus ją rengianti.
Kruopščiai pasiruošta
Dar savaitę iki renginio Dotnuvos slaugos namai, aktyviai skleidžiantys žinias apie kasdieninį gyvenimą socialiniuose tinkluose, savo ,,Facebook“ paskyroje kvietė: atvykite, apkabinkite savo artimąjį, kaimyną, pažįstamą, esate labai laukiami. Iš tikrųjų tai kiekvienas atėjęs buvo stipriausiai apkabintas. Kiekvienas drąsiau ar kukliau pro vartus įėjęs buvo pasitiktas gera nuotaika, asmeniniu dėmesiu, muzika ir mažučiu delno dydžio rugio varpa puoštu kepaliuku juodos duonos. Jautrus šeimininkų gestas, kaip simbolinis priminimas, kad dalintis gerumu ir maistu su savo artimaisiais – svarbiausia.
Net stipriai ieškodamas prikaištų jų negalėtum rasti – apgalvotos visos detalės: renginio eiga nuo pasitikimo iki atsisveikinimo, sukurtas pavadinimas, emblema, pagaminti lipdukai. Buvo net fotosienelė, o asmeniškai kiekvienas buvo fiksuojamas momentiniu fotoaparatu.
Kieme, aiškiai matomoje vietoje, ant didelių molbertų puikavosi keliaujanti šių namų gyventojų portretų paroda ,,Sustabdytos akimirkos“. Pavėsinės sienos panaudotos kūrybiniams pačių senolių darbams eksponuoti.
Bendras vaišių stalas buvo ne tik kruopščiai paruoštas, gražiai dekoruotas, bet ir gausiai nukrautas. Slaugos namų gyventojams ir svečiams skambėjo jautrios ir švelnios kiek daugiau kaip prieš 10 metų iš Jungtinių Amerikos Valstijų sugrįžusio tautos dainiaus Arvydo Vilčinsko dainos.
