Nemaloni staigmena: sąskaitos už šildymą išaugo ir 90 proc.

Vasario mėnesį gavę sąskaitas už sausio mėnesio šildymą, kėdainiečiai labai nemaloniai nustebinti. Po ilgai trukusių valstybės lengvatų mokesčiams už šildymą ir santykinai švelnių žiemų, 2026-ųjų metų pradžia tapo tikru išbandymu vartotojų piniginėms. Rekordiniai šalčiai ir pasikeitę mokesčiai lėmė, kad sąskaitos už šilumą Lietuvoje, įskaitant ir Kėdainių rajoną, išaugo maždaug dvigubai. Šilumininkai prognozuoja, kad kol kas milijono dar nesiekianti kėdainiečių skola už šildymą ir karštą vandenį po šių metų žiemos tik išaugs ir galiausiai perkops šešių nulių ribą.

Panaikino PVM lengvatą, o žiema arši kaip niekad

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas Valdas Lukoševičius sausio mėnesio situaciją įvardija kaip itin nepalankią vartotojams. Dar vartotojams nepasiekus sąskaitų, jis prognozavo, kad jos už sausį bus vidutiniškai 85–90 proc. didesnės, palyginti su gruodžio mėnesiu. Tokį šuolį nulėmė du esminiai veiksniai, kurie susidėjo vienu metu.

Pirmasis veiksnys – gamtinės sąlygos. Sausis pasižymėjo itin žema oro temperatūra, kuri privertė šilumos gamybos įrenginius dirbti maksimaliu pajėgumu. Remiantis LŠTA duomenimis, vien dėl klimato sąlygų vidutinė sąskaita standartiniam 60 kv. metrų butui augo apie 67 proc.

Antrasis, ne mažiau skausmingas veiksnys – politinis sprendimas panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Seimui pernai nusprendus nebetęsti 9 proc. PVM lengvatos taikymo centralizuotam šildymui, malkoms bei karštam vandeniui, nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo standartinis 21 proc. tarifas.

Tai reiškia, kad prie bet kokios, net ir mažiausios sąskaitos, automatiškai prisidėjo papildomi 12 proc. mokesčių.

„Absoliučiais dydžiais vertinant, geriausiuose, energetiškai efektyviausiuose namuose gyventojai už standartinį butą gali tikėtis apie 70 eurų sąskaitos. Tačiau tie, kurie gyvena prastos būklės, nerenovuotuose daugiabučiuose, gali pamatyti ir 200 eurų siekiančius skaičius“, – situaciją komentavo V. Lukoševičius.

Svarbu pažymėti, kad pati šilumos energijos vieneto kaina (už kilovatvalandę) sausį kilo minimaliai – daugelyje miestų šis pokytis nesiekė nė 2 proc.

Tad pagrindinė brangimo priežastis yra ne tiek pati paslaugos kaina, kiek išaugęs suvartojimas ir išaugę mokesčiai.

Kėdainiuose mokesčiai taip pat išaugo

Kėdainių rajono savivaldybėje šilumą tiekianti AB „Panevėžio energija“ patvirtina – kėdainiečiai pajuto šį kainų šuolį taip pat stipriai, kaip ir kiti Lietuvos miestai. Nors Kėdainiai patenka į dešimtuką pigiausią šilumą gaunančių miestų Lietuvoje (sausio kaina čia siekė 7,35 ct/kWh be PVM, kai šalies vidurkis – 7,97 ct/kWh), galutinės sąskaitos vis tiek yra didelės.

AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė praėjusią savaitę teigė kad tikslūs skaičiai paaiškės po vasario 10 dienos, tačiau tendencijos yra daugiau nei aiškios.

„Kol kas sąskaitos dar tik formuojamos, tikslią ir išsamią informaciją galėsime pateikti po vasario 10 d. Tačiau akivaizdu, kad sąskaitos, lyginant su ankstesniu mėnesiu ar su praėjusių metų sausiu, bus ženkliai didesnės.

Tam didžiausios įtakos turės itin žema lauko oro temperatūra ir dėl to gerokai išaugęs šilumos suvartojimas bei nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui“, – situaciją praėjsuią savaitę aiškino D. Paulauskienė.

Vidutinė lauko oro temperatūra Kėdainiuose sausio mėnesį siekė net -9,7 °C, kai dar pernai gruodžio mėnesį temperatūros vidurkis buvo teigiamas – apie +1,9 °C. Toks radikalus temperatūros pokytis automatiškai padidino šilumos poreikį pastatuose.

„Sausio mėnesį dėl ženkliai brangusios iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos, šilumos gamyboje naudojamo kuro brangimo, elektros kainos didėjimo augo šilumos kaina. Įtakos taip pat turėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) perskaičiuota didėjanti pastovioji kainos dedamoji“, – papildomus veiksnius vardija D. Paulauskienė.

Kokių sąskaitų sulaukė kraštiečiai?

Šis itin šaltas sausis dar kartą apnuogino didžiausią Lietuvos šilumos ūkio problemą – pastatų būklę. Štai keli nerenovuoti, prastai prižiūrimi, prasiskolinę ir dalinai neapgyvendinti namai Kėdainiuose net neturi šildymo ir vandens, nes sistemos tiesiog neatlaikė tokių orų.

O ir sąskaitų skirtumai tarp renovuotų ir nerenovuotų namų būstų yra labai solidūs.

Pasak AB „Panevėžio energija“ atstovės, Vilainiuose esančiuose Melioratorių g. nerenovuotuose daugiabučiuose už 50 kv. m buto šildymą šį sausį teks sumokėti nuo 140 iki 180 eurų. Tuo tarpu renovuotų namų gyventojai, pavyzdžiui, A. Kanapinsko gatvėje, už tokio paties ploto būstą mokės vos 50–60 eurų.

„Šaltas sausis išryškino didžiulį šilumos suvartojimo skirtumą tarp renovuotų, tinkamai prižiūrinčių šildymo sistemas ir nerenovuotų namų. Preliminariais skaičiavimais, renovuotuose daugiabučiuose 50 kv. m buto šildymo išlaidos vidutiniškai sudarys 70 Eur, nerenovuotuose – apie 120 Eur“, – sako D. Paulauskienė.

Šie skaičiai rodo, kad nerenovuotų namų gyventojai už tas pačias paslaugas moka du ar net tris kartus daugiau nei tie, kurie pasirūpino savo būsto energetiniu efektyvumu.

Kėdainių skola artėja prie milijono

Didėjančios sąskaitos kelia ne tik nerimą, bet ir realius finansinius sunkumus. Jau iki šio brangimo Kėdainių rajono gyventojų skolos už šilumą buvo reikšmingos.

2026 m. sausio 1 d. duomenimis, bendra visų Kėdainių rajono šilumos vartotojų skola sudarė 981 tūkst. eurų. Didžiąją šios sumos dalį – net 942 tūkst. eurų – sudaro būtent gyventojų skolos už šilumą ir karštą vandenį.

Prognozuojama, kad po rekordiškai brangaus sausio mėnesio šie skaičiai dar labiau išaugs. Šilumos tiekėjai ragina gyventojus nelaukti, kol skolos taps nepakeliamos, ir ieškoti sprendimų.

„Atsiradus sunkumams atsiskaitant už šilumą, gyventojai turėtų išsiaiškinti, ar turi teisę į kompensaciją už šilumą ir karštą vandenį bei kreiptis dėl jos į savivaldybę. Iškilus problemoms, su skolingais gyventojais stengiamės bendrauti, aiškintis skolų grąžinimo galimybes, sudarome sutartis, pasirašome vekselius. Jei nesusitariama, skolos išieškojimas vyksta teismo keliu, vėliau perduodamas antstoliams“, – apie galimas pasekmes ir sprendimo būdus pasakoja D. Paulauskienė.

Išeitis – kompensacijos: kas ir kaip gali jas gauti?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei savivaldybės atstovai primena, kad padidėjusias išlaidas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms gali kompensuoti valstybė. Būsto šildymo išlaidų kompensacija yra viena svarbiausių socialinės paramos priemonių, kuria pasinaudoti gali ne tik besišildantys centralizuotai, bet ir tie, kurie naudoja malkas, granules, dujas ar elektros energiją.

Teisę į kompensaciją nustato šeimos ar vieno asmens pajamos ir turtas. Valstybė kompensuoja tą dalį šildymo išlaidų, kuri viršija 10 proc. skirtumo tarp asmens (ar šeimos) pajamų ir valstybės nustatytų remiamų dydžių.

Apskaičiavimas vyksta pagal šią formulę:

– Vienam gyvenančiam asmeniui: iš jo gaunamų pajamų atimami 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai. Šiuo metu tai sudaro 663 eurus.

– Šeimai: iš bendrų šeimos pajamų atimama po 2 VRP dydžius (442 eurus) kiekvienam šeimos nariui.

Svarbu žinoti, kad skaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, o taip pat dalis (nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo situacijos) su darbo santykiais susijusių pajamų ar nedarbo išmokos. Tai leidžia kompensaciją gauti net ir dirbantiems asmenims, kurių pajamos yra šiek tiek didesnės už minimalią algą.

Prašymus kompensacijai gauti galima teikti ištisus metus, tačiau geriausia tai padaryti kuo anksčiau. Jei prašymą pateiksite sezono viduryje, kompensacija gali būti paskirta atgaline data už praėjusius mėnesius, tačiau ne daugiau kaip už du praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio.

Pateikti prašymą galima per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt). Tai greičiausias būdas, nereikalaujantis vykti į vietą. Taip pat galima tai padaryti atvykus į savo gyvenamosios vietos seniūniją.

Kėdainių rajono savivaldybė pasirūpino ir tais gyventojais, kurie savo namus šildo kietuoju kuru, dujomis ar elektra. Kadangi jų išlaidos nėra fiksuojamos sąskaitose kiekvieną mėnesį, kompensacijoms apskaičiuoti naudojamos vidutinės patvirtintos kuro kainos 2025–2026 m. sezonui:

• Malkos: 54,0 Eur/m³
• Akmens anglys: 0,40 Eur/kg
• Durpių briketai: 0,24 Eur/kg
• Pjuvenų granulės ar medienos briketai: 0,34 Eur/kg
• Suskystintos dujos balionuose: 1,53 Eur/kg
• Dyzelinis krosninis kuras: 0,88 Eur/l

Praėjusį sezoną Kėdainių rajone kompensacijas gavo net 5 772 šeimos. Iš jų 3 468 šildėsi centralizuotai, o likusios 2 304 – kitais būdais.

Iš viso savivaldybė šiai paramai skyrė beveik 2,4 mln. eurų. Pastebima, kad kasmet prašymų skaičius auga, nes energetinių išteklių kaina tampa vis didesne našta vidutines pajamas gaunantiems kėdainiečiams.