Labūnavos mokyklos sėkmės receptas: meilė savo kraštui, dėmesys gamtai ir 3P taisyklė

„Mano darbas – tai mano gyvenimas“, – sako Rita Karnilavičienė, daugiau nei keturis dešimtmečius dirbanti švietime ir visus juos praleidusi vienoje – Kėdainių rajono Labūnavos pagrindinėje – mokykloje. Nuo matematikos mokytojos iki direktorės ji augo kartu su gamtos apsuptyje veikiančia mokykla, pasirinkusia remtis tuo, kas yra šalia: gamtine aplinka, netradicinėmis ugdymo erdvėmis ir pačios bendruomenės inicijuotais projektais.

R. Karnilavičienės profesinis kelias nuo pat pradžių buvo susietas su Labūnavos mokykla, kurioje ji pradėjo savo kaip matematikos mokytojos karjerą, o vadovės pareigas eina jau trylika metų. Per šiuos metus mokykla išgyveno daug pokyčių – aštuonmetė tapo devynmete, vėliau dešimtmete, buvo prijungtas vaikų darželis, tuomet – dar viena mokykla-darželis. Šiandien mokykla, turinti tris skyrius, įsikūrusi keturiuose pastatuose, iš kurių du yra kitose seniūnijos teritorijose, ugdo vaikus nuo vienerių iki šešiolikos metų.

„Man labai svarbu, kad Labūnavos mokykla gyvuotų, kad mokykloje dirbtų specialistai, kurie myli vaikus ir savo darbą, kad joje būtų gera visiems vaikams ir darbuotojams. Svarbu santykiai su žmonėmis, geras mikroklimatas. Gyvenimas dinamiškas, taigi, keičiasi mokykla ir keičiasi žmonės. Džiaugiuosi jaunais, naujais mokytojais, darbuotojais.

Vieniems reikia patarti, kitiems pakanka parodyti kryptį ir jie supranta kur link eiti. Organizavau individualius pokalbius su visais pedagogais, norėjau išgirsti jų lūkesčius, baimes, pasiūlymus. Kai iš prijungtų skyrių darbuotojų po kurio laiko išgirsti, kad viskas gerai, tai labai paglosto sąžinę. Motyvuoja pozityvumas, iniciatyvūs mokytojai, kurie siūlo idėjas ir prisiima atsakomybę jas įgyvendinti. Ir, žinoma, meilė savo darbui, prasmė ir matomas pokytis, bendruomenės palaikymas“, – sako direktorė.

3P taisyklė

R. Karnilavičienė sako greitai supratusi, kad pradėjus vadovauti mažai, bet kartu ir didelei savo geografine padėtimi įstaigai, beveik šimto darbuotojų neišgirsi, nepajausi, būtina dalytis lyderyste su kitais kuriant pagarba grįstus santykius. Kadangi mokykla kito, tai teko ieškoti geriausių vadybinių sprendimų, inovatyvių veiklų, ieškoti įstaigos unikalumo.

„Vadovaujuosi 3 P taisykle: Pareiga, Pagarba, Pasitikėjimas. Kai vadovaujamės šiomis vertybėmis, tampame stiprūs, o Pavydas, Puikybė ir Pyktis gali žmogų sužlugdyti. Tai dažnai primenu savo bendruomenei. Apskritai, mokyklos kultūrą kuria kasdienės praktikos, susitarimai ir pavyzdys. Man labai svarbu, kad mokykloje vyrautų augimo mąstysena – klystame, mokomės, taisome, o ne kaltiname, slepiame ar užkonservuojame problemas“, – teigia R. Karnilavičienė.

Mokykla su šiltnamiais ir darželiais

R. Karnilavičienė pasakoja, kad Labūnavos mokyklos unikalumas natūraliai kilo iš aplinkos, kurioje mokykla veikia, ir iš sprendimo ne bandyti kopijuoti kitus, o atsiremti į tai, kas yra šalia.

„Mūsų mokykla yra gamtos apsuptyje – tai natūrali gamtos laboratorija. Mes tuo naudojamės: visuose mokyklos skyriuose turime šiltnamius, vaistažolių ir prieskonių darželius, kurie atsirado iniciatyvių mokytojų nuoširdaus darbo dėka. Arbatos pirkti nereikia – ją pasiruošiame patys“, – šypsosi direktorė.

Mokykla sąmoningai kuria ir partnerystes su vietos verslais bei ūkiais, kad ugdymas būtų susietas su realiu gyvenimu.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su Labūnavos žemės ūkio bendrove. Ji yra mūsų nuolatinė rėmėja, ir – svarbiausia – įsileidžia mus į savo erdves netradiciniam ugdymui. Mokydami tvarumo dirbame ir su ekologiniais ūkiais. Daugybę metų mokykloje vyksta konferencijos apie gamtą, kuriose pranešimus skaito tą sritį teoriškai ir praktiškai išmanantys mokinių tėvai, mokytojai, socialiniai partneriai“, – pasakoja R. Karnilavičienė.

Lietuvybės skatinimas ir sėkmės pamokos

Dar vienu ryškiu Labūnavos mokyklos identiteto akcentu tapo R. Karnilavičienės inicijuotas projektas „Augu Lietuvoje“, įgyvendintas be papildomo išorinio finansavimo.

„Projektu siekėme, kad kuo daugiau mokinių galėtų prisiliesti prie gyvosios istorijos, domėtųsi savo krašto aplinka, pažintų Lietuvą ir jos tradicijas, o mokymasis vyktų ne tik klasėje. Mokiniai buvo supažindinami su kultūrinėmis erdvėmis, savo krašto istorija, senolių buitimi, tradicijomis, praktiškai susipažino su amatais, tyrinėjo gamtinę ir socialinę aplinką, mokėsi pilietiškumo per patirtį. Tikiu, kad sudarėme sąlygas ugdytiniams augti mąstančia, kuriančia, bendraujančia, netradicinėse veiklose save išreiškiančia ir įprasminančia asmenybe“, – sako direktorė.

Dar vienas mokyklos projektas – „Sėkmės pamokos“. Tai susitikimai su buvusiais Labūnavos mokyklos mokiniais, dabar įvairių specialybių žmonėmis, kurie dalinasi prisiminimais iš mokyklos gyvenimo, supažindina bendruomenę bei mokinius su savo profesine ir gyvenimo sėkmės istorija. Pasak direktorės, galbūt dėl to mokyklos vizija tapo „Mokykla, į kurią norisi sugrįžti“.

Lietuva neapsiriboja

Nors Labūnavos mokykla veikia kaimiškoje seniūnijoje, jos ambicijos, pasak direktorės, niekada neapsiribojo vien tik vietiniu kontekstu.

„Nuo 2013 metų teikiame paraiškas Švietimo mainų paramos fondui. Jo dėka įvairių gebėjimų mokiniai ir mokytojai gali kurti, keliauti, dalintis patirtimis, dalyvauti mokymuose užsienio šalyse, kurti metodines priemones ir jas pritaikyti ugdymo veikloje“, – pabrėžia R. Karnilavičienė.

Lygiagrečiai investuojama ir į mokyklos aplinką. Efektyviai naudojant biudžetą ir ieškant papildomų rėmėjų buvo atnaujintos beveik visos mokyklos erdvės.

Iššūkius pavertė savo stiprybe

Vis dėlto, kai kurie pokyčiai Labūnavos mokykloje neatsirado be išbandymų. Vienu jų tapo įtraukusis ugdymas, kai reikėjo į mokyklą integruoti vaikus su vidutiniais ir dideliais poreikiais.

„Vien teorinių žinių nepakako – kiekvienas atvejis buvo unikalus ir labai jautrus, būta net ašarų. O kai vienas mokinys baigė dešimt klasių, kartu su mama verkėme iš džiaugsmo, džiaugdamiesi jo ūgtimi ir savarankiškais gebėjimais. Tai buvo įkvepiantis pavyzdys ir mūsų bendro darbo sėkmės istorija, kuria mama dalindamasi su kitais „Lietaus vaikų“ (Lietuvos autizmo asociacijos, red. past.) tėvais, paskatino juos rinktis mūsų mokyklą“, – atvirauja direktorė.

Šiandien įtrauktis, pasak jos, tapo mokyklos stiprybe – nuosekliai stebima kiekvieno mokinio pažanga, ji fiksuojama „Mokinio dienoraštyje“, o specialistai ir mokytojai dirba kaip viena komanda.

„Be to, mūsų mokyklos Pelėdnagių „Dobiliuko“ skyriaus kolegos daugelį metų vykdo projektą „Buvimas kartu gydo“ bei organizuoja profesionalių psichologų ir lektorių paskaitų ciklus mokytojams bei tėvams“, – sako direktorė.

Matematikos mokytoją pritraukė iš verslo

Dabartinis iššūkis, su kuriuo susiduria ne tik Labūnavos, bet ir daugelis kitų mokyklų – pedagogų paieška. Pedagogų trūkumą vadovė sprendžia sudarydama galimybę pageidaujantiems mokyklos darbuotojams mokytis ar mokytojams įgyti papildomą pedagoginę kvalifikaciją. Šiuo metu mokykloje dirba ir studijuoja 8 darbuotojai.

Vadovė prisimena, kad tokiu būdu pavyko užpildyti ypač didelį galvos skausmą kėlusią matematikos mokytojo poziciją.

„Ieškojome įvairiais būdais ir galiausiai pas mus atėjo moteris iš verslo, iš kito rajono, turinti bakalauro bei magistro diplomus, studijuojanti pedagogiką ir labai norinti būti mokytoja. Šios moters ryžto ir troškimo būti mokytoja neužgožė jokios kliūtys. Meilė vaikams, iššūkių nebijojimas, drąsa klausti bei siūlyti savo idėjas užaugino ją tvirta mokytoja. Dabar ją „pervilioti“ bando Kėdainių ir Kauno miesto bei rajono mokyklos. Džiaugiuosi šios mokytojos iniciatyvumu, atvirumu bei nuoširdumu ir tikiuosi ją išlaikyti savo nedidelėje kaimo mokykloje“, – pasakoja R. Karnilavičienė.

Sistemoje norėtų mažiau blaškymosi

Kalbėdama apie visą Lietuvos švietimo sistemą, R. Karnilavičienė nevengia kritikos, tačiau kartu aiškiai mato pozityvius pokyčius.

„Šiandien labiausiai trūksta aiškios, konkrečios ir nuoseklios vizijos. Blaškomės nuo projekto prie projekto, nuo vienos politinės valdžios sprendimų prie kitų. Atnaujinome ugdymo turinį, išleidome vadovėlius, bet neaišku, kas atsako už jų kokybę“, – sako ji.

Lietuvos švietimas taptų geriausiu Europoje tada, kai sistema būtų sukonstruota taip, kad kiekvienai mokyklai būtų realiai įmanoma ir naudinga užtikrinti kiekvieno vaiko pažangą, o ne tik „įvykdyti programą“, ir tik tada pereiti prie aukštesnio lygmens. Vadovės įsitikinimu, to siekia ir organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuotas „Švietimo vadovų klubas“, kuriame ji susitinka su kitų pažangių Lietuvos mokyklų vadovais.

„Prisijungti prie klubo paskatino noras augti kaip vadovei ir turėti erdvę prasmingai profesinei bendrystei su kolegomis iš skirtingų savivaldybių ir mokyklų, su kuriais galima pasitarti, pasidalinti ir pasisemti įkvėpimo. Pirmieji įspūdžiai labai geri: bendrystė, šilta atmosfera, nuoširdumas, palaikymas, dalykiškumas, daug naudingų įžvalgų, stipri vadovų bendruomenė, ypač išmanūs, ryžtingi bei nuoširdūs jauni klubo organizatoriai, naujos idėjos, realūs pavyzdžiai. Visa tai suteikia drąsos pokyčiams“, – dalijasi R. Karnilavičienė.

Lietuvos švietime daugėja komandiškumo

Pozityvių pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje R. Karnilavičienė mato jau dabar: stiprėja komandinis darbas, daugėja projektinių, tiriamųjų, patyriminių veiklų, plečiasi partnerystės.

„Lietuvos švietimo stiprybės – mokytojų atsidavimas ir atsakomybė, didesnis dėmesys mokytojo profesiniam augimui, gebėjimas greitai mokytis. Nors netolygiai, bet mokytojų skaitmeninės kompetencijos ir įrankių naudojimas tapo kasdienybe“, – vardija ji.

Užbaigdama pokalbį, direktorė kreipiasi į tuos, kurie svarsto apie pedagoginį kelią.

„Svarbu mylėti vaikus ir nebijoti komunikuoti su įvairiais žmonėmis. Mokytojo darbas nesibaigia uždarius mokyklos duris. Tai prasmingas kelias, kuriame reikia kantrybės, noro mokytis, klausyti ir priimti grįžtamąjį ryšį. Kai atsiranda prasmė, palaikanti bendruomenė ir nuolatinis augimas, švietimas tampa vieta, kurioje galima keisti gyvenimus – tiek mokinių, tiek savus“, – teigia R. Karnilavičienė.